Šis projektas suteiks galimybę jaunajam mokslininkui, dr Aurimui Vyšniauskui, vykti 14 dienų stažuotei į Aarhus universitetą Danijoje, Prof Peter R. Ogilby laboratorijoje. Stažuotės metu bus tiriami BODIPY klasės klampos bei temperatūros sensoriai - unikalios fluorescuojančios molekulės, kurių pagalba įmanoma matuoti klampą bei temperatūrą itin mažuose (mikrometro eilės) objektuose, kas yra itin sudėtinga. Tyrimų metu bus koncentruojamasi ties minėtų fluoroforų tripletinių būsenų tyrimais. Rezultatai leis daug geriau suprasti kaip veikia klampos bei temperatūros sensoriai, kas palengvins jų patobulintų variantų kūrimą. Šie eksperimentai bus platesnio mokslinio darbo dalis, kurį Dr A. Vyšniauskas atlieka Fizinių ir technologijos mokslų centre, molekulinių darinių fizikos skyriuje. Ši stažuotė suteiks jaunajam mokslininkui patirties naudojantis naujomis eksperimentinėmis technologijomis ir leis užmegzti ryšius su aukšto lygio moksline grupe, kas ateityje suteiks galimybių teikti paraiškas bendriems projektams.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Aktyvių nanostruktūrizuotų katalizatorių kūrimas, jų savybių tyrimas yra itin aktualus, todėl mokslinės stažuotės metu bus tiriamos kataliziatorių, kuriuos būtų galima pritaikyti šarminiuose kuro elementuose, katalizinės savybės. Kuro elementai – tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių veikimo principas remiasi kuro oksidacija ant anodo ir deguonies redukcija ant katodo. Šie kuro elementai yra perspektyvūs energijos šaltiniai, nes yra nedidelio svorio ir veikia žemoje temperatūroje. Projekto metu bus siekiama ištirti katalizatorius, kurių sudėtyje būtų mažai arba iš vis nebūtų tauraus metalo. Katalizatorių sintezei bus naudojami cheminiai, elektrocheminiai ar sintezės mikrobangomis metodai, pagrindu pasirenkant anglies ar grafeno daleles. Katalizatorių katalizinio aktyvumo natrio borhidrido oksidacijos ir/ar hidrolizės bei deguonies redukcijos reakcijoms tyrimas bus atliekamas naudojant sukamą disko-žiedo elektrodą. Šie tyrimai bus atliekami Cheminės inžinerijos skyriuje Lisabonos technikos institute/universitete, Portugalijoje vadovaujant dr. Diogo Santos.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Siekiama sukurti nanodaleles, nanostruktūrizuotus paviršius tankiai supakuotus ant laidaus padėklo, kurie būtų stabilūs plačiame pH intervale bei pasižymėtų didžiuliu aktyvaus paviršiaus plotu. Jų pagrindu bus konstruojami biojutikliai vandenilio peroksido molekulės detekcijai, kurie galėtų sėkmingai pakeisti Au, Pt, Pd nanodalelių, metileno mėlio ir kt. formuojamus jutiklius. Šiam tikslui pasiekti bus formuojami ir tiriami molibdeno chalkogenidų, molibdeno oksidų bei titano monoksido nanolapelinio dizaino dariniai hidroterminės sintezės keliu. Programos tikslo – kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje, užtikrinimui doktorantas važiuos stažuotis į Malmės universiteto, Biomedicinos mokslų fakulteto, profesoriaus dr. Tautgirdo Ruzgo vadovaujamą laboratoriją, kur kartu su profesoriaus grupe konstruos jutiklius MoS2 pagrindu, bei tirs jų pagrindines charakteristikas, bei panaudojimo galimybes plačiame pH intervale.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Siekiama ištirti superparamagnetinių kobalto feritų nanodalelių paviršiaus funkcionalizavimo bioreduktoriais įtaką jų magnetinėms savybėms. Magnetinių savybių sumažėjimas-praradimas stabilizuojant magnetines nanodaleles, didelės molekulinės masės natūraliais ar sintetiniais polimerais, baltymais, ir kitais paviršių funkcionalizuojančiais-stabilizuojančiais junginiais. Taip silpnėja jautrumas valdyti jas išoriniu magnetiniu lauku, kas lemia jų kaupimąsi gyvuosiuose organizmuose panaudojant jas diagnostikos, teranostikos bei hiperterminės terapijos metu žmogaus organizme. Sumažėjus magnetinių nanodalelių magnetinėms savybėms sumažėja ir jų funkcionalumas kas smarkiai susiaurina jų pritaikomumą ir panaudojimą. Ištyrus bioreduktorių įtaką magnetinėms kobalto ferito nanodalelių savybėms, bus atrinkti didelės molekulinės masės junginiai pasižymintys mažiausiu magnetizmo slopinimu.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projekto tikslas yra dalyvauti centrinės Europos fotochemijos konferencijoje, pristatyti atliekamą veiklą Europos fotochemikų bendruomenei, susipažinti su naujausia moksline veikla fotochemijos srityje, užmegzti kontaktus ir ieškoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybių su aukšto lygio Europos mokslininkais.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projekto tikslas yra dalyvavimas renginyje "Tarptautiniame neorganinių ir aplinkosauginių medžiagų simpoziume 2018" (ISIEM2018), siekiant pristatyti originalią tyrimų medžiagą, užmegzti ryšius su šios srities mokslininkais, ugdyti mokslinę kompetenciją.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Šio projekto tikslas yra sudalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, bei pristatyti pranešimą tema "Investigation of AuCeO2/C as electrocatalyst for alkaline fuel cells", išklausyti kitų mokslininkų pranešimus, bei kelti doktorantės kompetencijas. Šiame projekte pagrindinė doktorantės įgyvendinama veikla bus pristatyti žodinį pranešimą, kuriuo doktorantė parodys savo atliktų tyrimų rezultatus ir pasidalins jais su kitų šalių bei kitų institucijų mokslininkais, tokiu būdu reprezentuodama Lietuvos mokslininkų bendruomenę ir jos indėlį į elektrochemijos mokslą. Taip pat šiame projekte (konferencijoje) doktorantė dalyvaus kitų mokslininkų pranešimų pristatyme, bei rezultatų analizėje, kuri pateikiama stendinių pranešimų pavidale. Tokiu būdu tobulins bei gilins savo elektrochemines žinias, semsis idėjų naujiems, galbūt dar netyrinėtiems ar mažai tyrinėtiems elektrocheminiams procesams, metodams ir medžiagoms, kurie būtų naudingi bei reikalingi vykdant tolimesnius doktorantės tyrimus, susijusius su kuro elementais, tokiu būdu keldama savo kompetenciją. Šioje konferencijoje bus pristatomi tiek žodiniai, tiek stendiniai mokslininkų pranešimai, kuo siekiama sujungti viso pasaulio elektrochemijos mokslininkus, kelti jų kompetencijas, ugdyti mokslinės bendruomenės gebėjimą bendradarbiauti, tokiu būdu gerinant planetos gyventojų gyvenimo sąlygas, pvz. kuro elementų naudojimas kaip alternatyvios, švaresnės, savaime atsinaujinančios energijos šaltinį. Šio projekto tikslas tapti šios mokslininkų bendruomenės dalimi.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projekto tikslas - kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje. Projektas bus vykdomas 2018 m. gegužės mėn. 12-19 dienomis. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus pristatomas pranešimas tema “Employment of fiber-shaped cobalt modified with gold nanoparticles as anode in direct borohydride and hydrazine fuel cells” tarptautinėje 233th ECS Meeting konferencijoje, Sietle (JAV). Pristatomas darbas yra skirtas kataliziatorių, kuriuos būtų galima pritaikyti šarminiuose kuro elementuose, tyrimui. Pastaruoju metu didelis dėmesys yra skiriamas kuro elementuose naudojamų medžiagų paieškai bei tauriųjų elementų, įeinančių į katalizatorių sudėtį, kiekio mažinimui, taip siekiant sumažinti jų kainą. Kuro elementai – tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių veikimo principas remiasi kuro oksidacija ant anodo ir deguonies redukcija ant katodo. Šie kuro elementai yra perspektyvūs energijos šaltiniai, nes yra nedidelio svorio ir veikia žemoje temperatūroje, lengvai pritaikomi transporto bei namų ūkio reikmėms. Projekto metu bus pristatomas katalizatorių aktyvumas gautas naudojant laboratorijoje sukonstruotą natrio borhidrido bei hidrazino kuro elemento prototipą. Katalizatoriai buvo suformuoti nusodinant Au nanodaleles ant kobalto pasluoksnio, nusodinto ant vario paviršiaus (AuCofiber/Cu). Šioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje įgysiu daug naujos mokslinės patirties, susipažinsiu su pasaulinio lygio mokslininkais, dalyvaujančiais šioje konferencijoje. Dalyvavimas konferencijoje, pranešimų bei paskaitų klausymas leis pakelti kvalifikaciją katalizinių procesų taikymo srityse. Renginyje pristatyti žodiniai ir stendiniai (vizualiniai) pranešimai suteiks naujų žinių apie šiuolaikinius pasiekimus, tendencijas ir perspektyvas naujų medžiagų, fotoelektros reiškinių bei homogeninių ir heterogeninių cheminių reakcijų mechanizmo tyrimo ir taikymo srityse.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Ultra-trumpi lazeriniai impulsai dažnai naudojami medžiagų šalinimui (abliacijai) mokslo, technologijų ir medicinos srityse. Tačiau lazerio energija dažnai naudojama neefektyviai, dėl to gaunamos žemos abliacijos spartos. Siekiant efektyviai lazeriu išabliuoti plokščią bandinio paviršių, reikia optimizuoti apdirbimo parametrų rinkinį, susidedantį iš kelių kintamųjų: skenavimo greičio, atstumo tarp skenuojamų linijų, pluošto dėmės dydžio. Todėl rasti optimalią konfigūraciją apdirbimo parametrų rinkiniui, didžiausiai galimai lazerinės abliacijos spartai, nustatytą konkrečiai medžiagai, visada yra sunki, daug laiko ir resursų reikalaujanti užduotis. Aiškus teorinis proceso parametrų įtakos medžiagos šalinimo greičiui supratimas padidintų lazerio energijos panaudojimą ir lazerinės abliacijos spartą. Šiame darbe pristatomas naujas plokščio paviršiaus abliacijos skenuojamu pluoštu teorinis modelis. Modelyje atsižvelgiama į abliacijos slenksčio sumažėjimą ir abliacijos gylio įsisotinimą, didėjant impulsų skaičiui vienoje vietoje. Darbe buvo teoriškai skaičiuojama ir eksperimentiškai matuojama abliacijos spartos priklausomybė nuo pluošto dėmės dydžio ir skenavimo greičio apdirbamo vario paviršiui. Skenuojantis elektroninis mikroskopas ir adatinis profilometras buvo naudojami išabliuoto paviršiaus charakterizavimui ir abliacijos spartos nustatymui. Skaičiavimo rezultatai sprendžiant abliacijos modelio lygtis sutampa su eksperimentiniais rezultatais. Rastas optimalus abliacijos parametrų rinkinys ir efektyvi abliacija buvo panaudota trimačių funkcinių darinių rašymui vario paviršiuje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Vykdant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus susiduriama su apšvitinto reaktoriaus grafito utilizavimo problema. Grafitas priskiriamas ilgaamžėms didelio aktyvumo atliekoms, todėl ilgalaikiam saugojimui turi būti laidojamas geologiniame atliekyne. Dėl labai didelio apšvitinto grafito kiekio toks utilizavimo būdas reikalauja specialių inžinerinių sprendimų bei yra labai nepalankus ekonomine prasme. Be to, 14C yra mobili geologinėje matricoje ir gali patekti į aplinką bei pasklisti ekosistemose. Siekiant sumažinti atliekų kiekį bei optimizuoti utilizavimo strategiją būtinas supratimas apie 14C aktyvumą bei cheminius ryšius grafito gardelėje. Apšvitinto grafito tvarkymo problematika aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. CAST (CArbon-14 Source Term) projekto simpoziume Lione, Prancūzijoje, 2018 metų sausio mėn. 16-18 dienomis bus aptariama naujausia mokslinė informacija apie 14C elgseną geologinio aliekyno sąlygomis bei bus suteikta galimybę jauniems specialistams įgyti naujų žinių bei pakelti kompetenciją.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Grafenas – dvimatis kristalas, pasižymintis unikaliomis fizikinėmis savybėmis. Grafenas gali būti naudojamas ypatingai sparčių puslaidininkinių tranzistorių kontaktų formavimui, skaidrių kontaktų formavimui saulės energetikoje ar elektronikos įrenginiuose, šilumos nuvedimui elektroniniuose grandynuose, tvirtų kompozitinių medžiagų sintezei taip pat lanksčių elektroninių įrenginių gamybai.
Dalis grafeno formavimo metodų yra pagrįsti lazerinės spinduliuotės naudojimu. Šiame pranešime pristatomas unikalus grafeno formavimo būdas, pagrįstas medienos apšvita impulsine lazerine spinduliuote azoto atmosferoje. Eksperimentui buvo panaudota pušies medienos lenta. Bandinys buvo patalpintas į hermetišką kamerą su safyro langeliu. Kamera buvo užpildyta azoto dujomis. Lazerinei apšvitai buvo naudojamas nanosekundinis lazeris Baltic HP (Ekspla) ir pikosekundinis lazeris Atlantic (Ekpla). Abiem atvejais spinduliuotės bangos ilgis buvo 1064 nm. Lazerio pluošto judėjimas buvo valdomas galvoskeneriu. Sufokusuotu spinduliu buvo braižomi linijų masyvai ant bandinio paviršiaus. Tarpas tarp gretimų linijų buvo ų mikronai. Keičiant vidutinę lazerinės spinduliuotės galią bei skenavimo greiti buvo reguliuojama apšvitos doze. Lazerio spinduliuote paveikti bandiniai buvo tiriami Ramano spektroskopu. Tyrimai parodė, kad prie tam tikrų spinduliuotė dozes verčiu vyksta kelių sluoksnių grafeno formavimasis medyje, išreikštas dideliu 2D juostos intensyvumu lyginant su G ir D juosta. Papildomai atlikti paviršinės varžos matavimai parodė ženklų varžos sumažėjimą po lazerinės spinduliuotės poveikio Minimali paviršinė varža buvo gauta prie tos pačios dozes, prie kurios vyko geriausios kokybes grafeno formavimasis.
Šie rezultatai atveria naujas galimybės grafeno struktūrų formavimui iš atsinaujinančių išteklių. Tokia metodika suformuoti grafeno sluoksniai gali būti naudojami superkondensatorių, jutiklių bei kituose elektronikos taikymuose.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.