Mokslas

Vis didėjantis inovatyvių funkcinių medžiagų, pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis, poreikis skatina gamybos technologijų pažangą įvairiose srityse.

Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriuje (FMES) yra naudojamos įvairios sluoksnių nusodinimo technologijos, tokios kaip impulsinis injekcinis MOCVD, magnetroninis dulkinimas ir impulsinis lazerinis nusodinimas. Šios technologijos taikomos siekiant sukurti pažangių medžiagų sluoksnius ir nanostruktūras. Tai feromagnetiniai oksidai, Heuslerio lydiniai, aukštatemperatūriai superlaidininkai ir 2D medžiagos, pavyzdžiui, grafenas. Pagamintos struktūros pasižymi specifinėmis savybėmis, kurias galima naudoti taikymams įvairiose srityse (sukinių sklendės, magnetinio lauko jutikliai, biojutikliai, didelės srovės ribotuvai ir kt.) Be to, atliekami užaugintų struktūrų ir biologinių ląstelių eksperimentiniai tyrimai ir skaitinis modeliavimas. Skyriuje taip pat tiriamos užaugintų medžiagų ir nanostruktūrų funkcinės savybės - atsakas į išorinius veiksnius (elektrinius, magnetinius, šviesos, mikrobangų ir kt.). Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyrius taip pat teikia pramoninių nuolatinių magnetų magnetinio lauko charakteristikų tikrinimo paslaugą, naudojant didelio tikslumo skaitmeninius magnetinės indukcijos matuoklius, o taip pat kuria ir gamina specializuotus magnetinio lauko jutiklius bei matuoklius pagal užsakovo poreikius.  FMES taip pat siekiama suprasti elektros impulsų poveikį įvairių ląstelių plazminės membranos pralaidumui, įskaitant bakterijas, mieles, dumblius ir žinduolių ląsteles. Siekdami pritraukti komercinį dėmesį, mes tiriame ir kaip plazminės membranos pralaidumas veikia mikroorganizmų, turinčių ląstelių sieneles, išgyvenamumą. Skyriuje taikome specializuotas tyrimų metodikas ir kartu kuriame bei diegiame elektroporacija pagrįstas technologijas, skirtas kenksmingiems mikroorganizmams valdyti. Mūsų veikla taip pat apima trumpų nanosekundinių elektros impulsų poveikio viduląsteliniams signalams tyrimus ir analizę. Kartu FME skyrius siekia ištirti abiotinių veiksnių, tokių kaip šviesa, temperatūra ir elektriniai laukai, įtaką ląsteliniams signalams. Orientuodamiesi į komercinius interesus, fotodinaminei terapijai naudojame naujoviškas, optiškai skaidrias polimerines medžiagas ir aktyviai prisidedame prie organų ant lusto prietaisų tobulinimo. Šių pastangų tikslas - ištirti elektros impulsų sukeliamus tarpląstelinius signalus, kurie taikomi moksliniams tyrimams, pramonei ir biomedicinai. FMES taip pat yra kuriami ir gaminami ląstelių elektroporatoriai pagal užsakovo reikalavimus.

Fizinių technologijų skyriuje tinkamai subalansuoti pažangių medžiagų ir šiuolaikinių technologijų moksliniai tyrimai sukuria originalius naujų ateities taikomųjų sistemų tyrimų ir plėtros (MTEP) kelius. Elektroninių ir fotoninių procesų sintezė šiose sistemose yra pagrindinis puslaidininkių ir optoelektroninių prietaisų integravimo į hibridinius modulius, tinkamus fizinėms ir cheminėms charakteristikoms skaitmeninti, pagrindas. Labai patrauklūs naujų daugiafunkcinių elementų gamybos metodai yra sukuriami, derinant įprastas trimates (3D) medžiagas su dvimatėmis (2D). Nauji van der Waals sąveikos nulemti darinių integravimo principai ir jais grindžiamos technologinės koncepcijos pasirodė itin daug žadančios naujų prietaisų kūrimui, nes atsiranda galimybės itin savitai pakeisti daugiafunkcinės hibridinės sistemos charakteristikas. Technologinėmis studijomis siekiama sukurti procesų sekas, tinkamas gaminti prietaisų prototipus, paremtus integruotais IR lazeriais ir fotoniniais elementais, naudojant suderinamus su standartiniais CMOS technologiniais procesus. Gilus technologijos ir prietaiso fizikos supratimas leidžia mums sukurti aukštųjų technologijų daugiakomponentes sistemas, jungiančią hibridinį ir monolitinį elementų integravimą vienoje platformoje. Atsižvelgiant į specifinius galutinių vartotojų poreikius, sistemos platforma gali būti pritaikyta produktų ir procesų kokybės kontrolei realiomis sąlygomis ir realiu laiku. Daugiafunkcinėmis puslaidininkinėmis sistemomis procesų ir objektų ypatybių pavertimas skaitmeniniu išvesties duomenų srautu atveria itin patrauklią daiktų interneto (IoT) nišą.

Tekstilės technologijų skyriuje tarpdisciplininių tyrimų taikymas atveria naujas galimybes vystyti naujas tekstilės technologijas, kurti aukštos pridėtinės vertės individualaus poreikio gaminius. Tokių tyrimų rezultatai leidžia išplėsti tekstilės gaminių panaudojimą žmogaus sveikatinimui, aktyviai gyvensenai, asmens saugos priemonėms. Tekstilės technologijos vystomos remiantis Žaliojo kurso strategija, saugančia gamtą, tausojančią energetinius išteklius ir mažinančia CO2 emisiją. Tam tikslui apjungiami naujausi informacinių technologijų, mechatronikos, pažangių medžiagų kūrimo, bio- ir nano- technologijų pasiekimai. Tekstilės moksliniai tyrimai nukreipti tekstilės medžiagų (daugia)funkcinių savybių suteikimui, taikant paviršiaus apdorojimą žemo slėgio dujų plazma, mikro- ir nano– struktūros daleles, organinius laidininkus, mikroporingas polimerines dangas ir plėveles. Vystoma gynybos tikslams skirta tekstilė, kuriant ir tiriant apsauginius gaminius, saugančius nuo mechaninio ir balistinio poveikio, bei plėtojant adaptyvaus kamufliažo kūrimo procesus, kuriant ir tiriant antiradarines medžiagas, skirtas kario reikmėms. Atliekami elektroninės tekstilės kūrimo darbai, sprendžiant ir elektroninių sistemų optimizavimo, dinaminių modelių kūrimo, sistemos integravimo į laidžią tekstilę metodų, dizaino klausimus.

Šių metodų kompetencija yra sukaupta:

• Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriuje (vadovė dr. N. Žurauskienė)
• Fizikinių technologijų skyriuje (vadovas dr. A. Šetkus)
• Tekstilės technologijų skyriuje (vadovė dr. J. Baltušnikaitė-Guzaitienė)