Doktorantūra

Autorius: JUSTINA ANULYTĖ
Disertacijos pavadinimas: Koherentiniai energijos mainai išplėstinėse plazmoninėse būsenose esančiose stiprioje sąveikoje
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Zigmas Balevičius

Gynimo data: 2025-01-23

 

ANOTACIJA: Disertacijos darbo tikslas – ištirti išplėstinių plazmonų poliaritoninių būsenų esančių stipriosios sąveikos režime, koherentines savybes bei taikymą FLIM metode bei optinių jutiklių technologijose. Šiame darbe buvo tiriama kambario temperatūros stipriosios sąveikos tarp SPP ir eksitonų įtaka fluorescencijos gyvavimo trukmei ir fotoblukimo efektui panaudojant TIRE bei FLIM metodą. Visiško vidaus atspindžio elipsometrijos (TIRE) metodas buvo naudojamas stipriosios sąveikos tarp TPP ir SPP tyrimui nanofotoninėse struktūrose suformuotose iš 1D PC ir aukso nanogumbų gardelėmis. Disertacija sudaryta iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų bei jų išvadų, santraukos bei literatūros sąrašo. Pirmą kartą panaudota FLIM siekiant įvertinti fotoblukimo efektą, rezultatai parodė, kad fotoblukimo poveikis plazmoninėse-eksitoninėse struktūrose, esančiose stipriojoje sąveikoje, gerokai sumažėjo lyginant su pavieniais rodamino 6G sluoksniais. Rastas naujas būdas, kaip naudojant paviršiaus gardelių matricas kontroliuoti ir keisti hibridinio plazmoninio sužadinimo sklidimo ilgį esant stipriai sąveikai tarp TPP ir SPP komponenčių. Taip pat hibridinių plazmoninių rezonansų optinio signalo jautrumas lyginamas ir gautas daug geresnis nei tradicinio paviršiaus plazmoniniu rezonanso (SPR) ištisiniame aukso sluoksnyje.

 

Metai: 2025.

 

 

 

Autorius: DARIA PASHNEVA 
Disertacijos pavadinimas: Atmosferos aerozolio juodosios anglies koncentracijos dinamikos tyrimai miesto aplinkoje
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Steigvilė Byčenkienė 

Gynimo data: 2025-02-04

 

ANOTACIJA: Atmosferos aerozolio juodoji anglis (BC) (arba suodžiai) daro reikšmingą neigiamą poveikį oro kokybei, klimato kaitai ir žmonių sveikatai. Ji gali lemti įvairias sveikatos problemas nuo kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų iki kognityvinių funkcijų pablogėjimo tiek vietos, tiek pasaulio mastu. Šio tyrimo tikslas – ištirti skirtingos kilmės juodosios anglies masės koncentracijos aerozolio dalelėse dinamiką miesto aplinkoje ir nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius šią koncentraciją. Tyrimai buvo atliekami nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. Vilniuje, Lietuvos sostinėje ir didžiausiame mieste. Tokie tyrimai yra itin svarbūs miestuose, kur didelis gyventojų tankumas lemia didesnį BC emisijų, poveikį dėl transporto ir gyvenamųjų namų šildymo taršos. Dėl to, pablogėja oro kokybė, o gyventojams kyla didesnė sveikatos problemų rizika. Disertacijoje nagrinėjamos trys pagrindinės tyrimų kryptys: i) miesto foninės BC masės koncentracijos stebėjimų analizė; ii) BC koncentracijos patalpose ir lauke santykio bei šaltinių pasiskirstymo tyrimas; iii) BC nusėdimo ant miesto medžių lajos (paprastosios eglės ir sidabrinio beržo) tyrimas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad tiek lauko, tiek patalpų ore vyrauja juodoji anglis, susidaranti deginant iškastinį kurą. Mechaninis vėdinimas žymiai sumažina teršalų koncentraciją patalpų ore, palyginti su lauko oru. Pagrindinis BC šaltinis yra vietinis, ypač šildymo sezono laikotarpiu. Be to, visuose tirtuose lapų ir spyglių mėginiuose buvo aptikta juodosios anglies pėdsakų, kas rodo, kad medžiai prisideda prie taršos sulaikymo veikdami kaip svarbi miestų žaliosios infrastruktūros dalis.

 

Metai: 2025.

 

 

 

Autorius: AUGUSTINAS PETRULĖNAS
Disertacijos pavadinimas: Femtosekundinių impulsų generacija 1.1 – 3 µm ruože, stiprinant superkontinuumą parametriniuose ir priverstinės Ramano sklaidos stiprintuvuose
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Aleksėj Rodin

Gynimo data: 2025-02-21

 

ANOTACIJA: Disertacijoje aprašomi femtosekundinių impulsų ties 1.1 – 3 µm spektrine sritimi (SWIR) generacijos tyrimai taikant superkontinumą (SC), optinį parametrinį ir prisverstinės Ramano sklaidos stiprintuvus (OPCPA IR SRA), kuomet kaupinimui naudojami pikosekundės trukmės 1030 nm impulsai. Tyrimų metu buvo nagrinėjama įvairių netiesinių efektų sinergija, siekiant efektyviai generuoti SWIR femtosekundinius impulsus. Pirmoje dalyje pristatoma tyrimų metu sukurta mJ eilės SWIR OPCPA lazerinė sistema, kurios užkrato šaltinis yra plačiajuostis SC. Sistemos paskutinėje pakopoje buvo pasiektas išskirtinis – iki ~25% kaupinimo į signalą keitimo efektyvumas, kai išvadinė impulsų energija siekė ~2.2 mJ, o impulsai, be aktyvaus spektro fazės valdymo, buvo suspausti iki ~38 fs trukmės. Antroje dalyje nagrinėjami metodai, skirti padidinti SRS efektyvumą nenuostoviajame režime, išplečiant spektrinę kaupinimo juostą NIR srityje. Tyrimų metu pademonstruota 52% keitimo efektyvumo pakopinė SRS suslėgtame vandenilyje ~1.1–1.4 µm bangos ilgių spektro ruože. Taip pat pademonstruota gretimų vibracinių Stoksų modų spektro sintezė KGW kristaluose, kur signalo spektrinės juostos plotis padidėjo ~23 kartus, palyginti su kaupinimo impulsais, o keitimo efektyvumas siekė ~35%. Trečioje disertacijos dalyje aprašomi tyrimai apjungiant SWIR OPCPA su SRA KGW kristaluose bei vandenilyje. Pirmu atveju pademonstruota energijos pernaša iš signalo į šalutinės bangos impulsą, pasiekiant ~25% keitimo efektyvumą. Antru atveju pademonstruota, kad teigiamai čirpuoti plačiajuosčiai SC impulsai leidžia išplėsti SRS spektrinę juostą link tolimesniųjų bangų ilgių, palyginti su neigiamai čirpuotais impulsais.

 

Metai: 2025.

 

 

Autorius: ERNESTAS NACIUS
Disertacijos pavadinimas: Lazerinio mikroapdirbimo būdu pagamintų pluoštus formuojančių elementų NIR ir THz bangų ruože kūrimas ir pritaikymas medžiagų apdirbime bei vaizdinime
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: doc. dr. Vytautas Jukna

Gynimo data: 2025-03-19

 

ANOTACIJA: Šioje disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas lazerinių pluoštų formavimui, kuris gali pagerinti įvairių medžiagų mikroapdirbimo procesus bei vaizdinimą terahercinių bangų ruože. Disertacija padalinta į dvi dalis. Pirmoji dalis apima geometrinės fazės elementų tyrimą ir naudojimą artimosios infraredinės spinduliuotės diapazone, tinkamą didelės galios lazerio pluošto formavimo taikymams bei siekiant pagerinti specifinius medžiagų apdirbimo uždavinius: Beselio tipo pluoštų kūrimas greitam ir kryptingo skilimo valdymui stikle; pradinio Gauso pluošto transformavimas į plokščios viršūnės ar kitą sudėtingesnį intensyvumo lauką su unikaliomis poliarizacijos savybėmis bei pritaikymas įvairių medžiagų mikroapdirbime. Antroji darbo dalis skirta pluoštų formavimo pritaikymams terahercinių dažnių diapazone bei specialių elementų gamybai iš silicio bei plieno folijos. Pristatomas elementų gamybos tyrimas bei suformuotų pluoštų pritaikymas vaizdinimo eksperimentuose.

 

Metai: 2025.

 

Autorius: MATAS TARTĖNAS
Disertacijos pavadinimas: Supermasyvių juodųjų skylių maitinimas ir grįžtamasis ryšys
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Kastytis Zubovas

Gynimo data: 2025-03-28

 

ANOTACIJA: Šioje disertacijoje, „Supermasyvių juodųjų skylių maitinimas ir grįžtamasis ryšys“, nagrinėjama supermasyvių juodųjų skylių maitinimas (akrecija) bei juodosios skylės maitinančio dujų srauto suformuoto greito vėjo poveikis aplinkinėms dujoms (grįžtamasis ryšys) ir galaktikų evoliucijai. Procesai nagrinėjami pasitelkus idealizuotus, konkrečius procesus izoliuojančius hidrodinaminius modelius.
Disertacija suskirstyta į penkis skyrius. Pirmajame skyriuje trumpai apžvelgiama srities raida, pristatomi pagrindiniai supermasyviųjų juodųjų skylių stebėjimai, grįžtamojo ryšio mechanizmai bei Paukščių Tako aktyvumo istorija. Antrajame skyriuje pristatoma skaitmeninio modeliavimo metodika. Tolesniuose skyriuose pristatomi rezultatai. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas supermasyvios juodosios skylės maitinimas idealizuotame mūsų Galaktikos centro modelyje. Ketvirtajame pristatomas tobulesnis subraiškinės akrecijos modeliavimo metodas. Galiausiai, penktajame skyriuje nagrinėjamos kiloparsekų mastelių tėkmės bei pristatomas spartesnis grįžtamojo ryšio injekcijos metodas.
Disertacijoje pristatyti rezultatai gilina žinias apie galaktikų aktyvumo fazes bei sudėtingą sąveiką tarp galaktikų centrus maitinančių dujų bei aktyviųjų galaktikų grįžtamojo ryšio.

 

Metai: 2025.

 

Autorius: LAURYNAS BUČINSKAS
Disertacijos pavadinimas: Sieros junginių dinamika ir balansas aplinkos sanduose
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Andrius Garbaras

Gynimo data: 2025-03-28

 

ANOTACIJA: Sieros junginiai turi didelę įtaką Žemės klimatui ir daro poveikį oro kokybei bei žmonių sveikatai. Sulfatiniai aerozoliai prisideda prie klimato vėsimo, sklaidydami Saulės spinduliuotę, o susidariusių sulfatų sklaidos savybės priklauso nuo SO2 oksidacijos kelių, todėl tikslus sieros taršos šaltinių ir SO2 oksidacijos kelių nustatymas yra būtinas siekiant įvertinti jų poveikį aplinkai ir klimatui. Šio tyrimo rezultatai atskleidė ryškias sezonines atmosferos sieros junginių izotopinių verčių tendencijas – vasaros mėnesiais buvo stebimos aukštesnės δ34S reikšmės, o žiemos mėnesiais jos buvo žemesnės. Šie pokyčiai buvo nulemti vyraujančių taršos šaltinių ir oksidacijos kelių svyravimų. Bendra stabiliųjų sieros (34S), anglies (13C) bei radioanglies (14C) analizė leido nustatyti pagrindinius antropogeninius taršos šaltinius Vilniuje: biomasės deginimą, akmens anglies degimo emisijas iš kaimyninių šalių ir 2022 – 2023 m. šildymo sezono metu sunkiojo kuro (mazuto) degimo emisijas, kurios šiuo laikotarpiu tapo reikšmingu taršos šaltiniu. Taip pat sinchroniškai surinktų SO2 ir sulfatinių aerozolių mėginių izotopinių verčių matavimai leido kiekybiškai įvertinti pagrindinius SO2 oksidacijos kelius. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinis Vilniaus miesto aplinkos sulfatų susidarymo mechanizmas žiemą buvo pereinamųjų metalų jonų katalizuojama SO2 oksidacija, o H2O2 ir OH oksidacijos keliai turėjo mažesnę reikšmę.

 

Metai: 2025.