Stažuotė Malmės universitete, Švedijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0100)

Pastaraisiais metais atsinaujinanti energetika sulaukia vis didesnės tarptautinės bendruomenės dėmesio, ką įrodo 2015 m. beveik dviejų šimtų valstybių pasirašyta Paryžiaus klimato kaitos sutartis, nurodanti jog šalys imsis veiksmų siekiant padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Remiantis tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros prognozėmis iki 2030 metų šios šalys padvigubins atsinaujinančios energijos gavybos apimtis dvigubai iki 36 % visos generuojamos energijos, kas lems 1,1 % globalų ekonomikos augimą (apytiksliai sudarys 1,3 trilijono dolerių) [1]. Vienas iš "žaliosios" energijos šaltinių tipų energija iš bioatliekų ir organinių medžiagų. Pastarajį dešimtmetį didelio mokslo bendruomenės dėmesio susilaukė fermentų ir/ar mikroorganizmų panaudojimas bioelektronikos įrenginių kūrimui ir vystymui. Šie bioelektronikos įtaisai geba paversti biokuro (alkoholiai, gliukozė, kiti angliavandeniai) cheminę energiją į elektros energiją. Biologinėse sistemose, kur gausu alkoholių, gliukozės, molekulinio deguonies ir kitų medžiagų šie junginiai galėtų būti pagrindiniai fermentinių bioelektrodų kuro šaltiniai. Tokie bioelektrodai galėtų būti taikomi ir implantuojamuose gliukozės jutikliuose, skirtuose sekti gliukozės koncentraciją diabetu sergantiems žmonėms. Be to, tokie elektros energiją generuojantys bioelektronikos elementai gali būti kuriami panaudojant mikroorganizmus, kurie savo ruožtu iš įvairių maisto pramonės, gyvulininkystės bei žemdirbystės atliekų galėtų generuoti elektros srovę. Fermentinių ir mikroorganizmų inicijuotų bioelektronikos elementų kūrimo, jų charakterizavimo ir tyrimo metodikų įsisavinimas stažuotės metu padėtų stažuotojui ženkliai pakelti mokslinę kompetenciją tokiu būdu prisidedant prie vienos iš ES prioritetinių mokslo krypčių - alternatyvios energetikos kūrimo ir vystymosi.