Technologija, nuo kurios nepasislėpsi: FTMC mokslininkai jūroje sėkmingai išbandė laivų radarus atpažįstančią sistemą

FTMC komanda sukūrė ir Baltijos jūroje sėkmingai pademonstravo laivų radarų signalus aptinkančią sistemą. Pirmieji bandymai davė pozityvių rezultatų; tikimasi, kad tai taps patikimu įrankiu aptinkant bei atpažįstant laivus, bandančius nuslėpti ar pakeisti savo tapatybę.

Apgaulingų žinučių būna ir jūroje

Kaip automobilių vairuotojams kelyje, taip ir jūrininkams galioja aiškios „eismo taisyklės“. Viena jų – itin aktuali ir susijusi su mūsų aptariama technologija.

Kiekvienas laivas privalo naudoti radijo ryšiu veikiančią automatinę identifikavimo sistemą (AIS). Ji kas kelias sekundes kitiems laivams, pakrantės stotims ir net palydovams išsiunčia žinutę apie laivo pavadinimą, tipą, tikslią vietą, plaukimo kryptį ir greitį. Tai reikalinga dėl saugumo siekiant išvengti laivų susidūrimo, prašant pagalbos bei valstybėms kontroliuoti laivybos kelius ir srautus. Taip pat – kad būtų galima susekti kaltininką įvairių pažeidimų atvejais.

Tačiau laivo įgula, veikiama priešiškų valstybių, AIS gali tiesiog išjungti arba siųsti melagingus jos signalus – ir tai yra laikoma viena hibridinio karo priemonių.

Kaip būti atspariems prieš tokius galimus atvejus? FTMC Mikrobangų laboratorijos mokslininkų komanda, kuriai vadovauja fizikas dr. Paulius Ragulis, sukūrė sistemą, galinčią padėti nustatyti minimus sukčiavimus. Jos pilnas pavadinimas – radarų elektromagnetinio parašo nuskaitymo ir analizės sistema, o tikslas – aptikti laivų radarų signalus ir pagal juos identifikuoti tikslią laivo tapatybę, net jei kiti turimi jutikliai rodo priešingą informaciją.

(Dr. Paulius Ragulis. Juditos Vadeikės / FTMC nuotr.)

Pėdsakai, kuriuos galima aptikti

Mokslininkai sistemą kūrė trejus metus, pagal projektą, kurio užduotis suformavo Lietuvos Karinės jūrų pajėgos bei patvirtino Krašto apsaugos ministerija. Iš išorės matome baltą kupolą, o jo viduje (kurio dėl suprantamų priežasčių Jums negalime parodyti) įmontuotos kryptinės antenos, kompiuterinė įranga, elektromagnetinių bangų spektro analizatorius ir kiti prietaisai.

„Visi laivai turi radarus, kurie skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę mikrobangų dažnių ruože. Ji aptinka įvairias kliūtis jūroje, tad radarai laivams būtini dėl saugumo. Ir šitaip neišvengiamai radarai aplinkoje palieka vadinamąjį elektromagnetinį pėdsaką. Mūsų sistema šiuos pėdsakus pasyviai aptinka ir šią spinduliuotę „surenka“: pagavus radaro signalą, panaudojamas apmokytas dirbtinis intelektas, ir tuomet kompiuterio ekrane pamatome laivo pavadinimą ir šios informacijos patikimumo tikimybę“, – pasakoja P. Ragulis. Pavyzdžiui, atsiranda užrašas „Juodoji našlė, 93 proc.“ ir pan.

Pasak FTMC fiziko, jeigu gaunamas kol kas nežinomo laivo signalas (įdiegtas DI toliau kaupia informaciją ir mokosi), suveikia planas B: sukurtoji sistema pateikia ir signalo parametrinį vaizdą, diagramą – tad operatorius gali nustatyti, iš kokio tipo radaro šie duomenys gali sklisti.

„Taigi, net jei priešas siųstų melagingą AIS žinutę, mes galėtume pamatyti, kad tai visai kitas laivas“, – teigia mokslininkas, pridurdamas, kad ši priemonė praverstų tiek kontroliuojant laivybą taikos metu, tiek hibridinių atakų, krizės ar karo atveju.

(FTMC nuotr.)

Sėkmingas krikštas Baltijoje

2026 m. sausio 27 d. FTMC sukurtas prototipas pirmąkart išbandytas realiomis sąlygomis Baltijos jūroje. Sistema buvo sumontuota ant Lietuvos Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės priešmininio laivo M53 „Skalvis“. Sąlygos išties buvo žiemiškai jūriškos – su stipriu vėju, sniegu ir bangomis. Tačiau, pasak P. Ragulio, sistema viską atlaikė puikiai:

„Užbaigdami projektą, norėjom prototipą pademonstruoti Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos bei Karinėms jūrų pajėgoms. Gauti rezultatai – labai geri. Net mus nustebino, kokius tikslius parametrus parodė mūsų sistema. Esame patenkinti atstumais, iš kurių galėjome identifikuoti laivus. Mūsų duomenys atitiko laivų AIS signalus bei parametrus apie laivus, kurie nesiunčia šių signalų, bet buvo atpažinti kitomis priemonėmis.“

FTMC Mikrobangų laboratorijos vadovas sako, kad sistema bus toliau tobulinama, o pagrindinis tikslas – kad prototipas taptų realia ir patikima priemone jūrų laivynui. „Mes tikimės, kad bendradarbiavimas su Karinėmis jūrų pajėgomis stiprės ir galėsime toliau vystyti technologiją. Nes šis darbas ne tik teikia mūsų mokslininkams entuziazmo, bet ir duoda apčiuopiamos naudos karinėms pajėgoms atliepiant šiuolaikinius iššūkius“, – džiaugiasi fizikas.

„Žvelgiant į tolesnę ateitį, turime idėjų mūsų sistemą panaudoti ir dronų aptikimui. Kiekvienas dronas skleidžia komunikacinius signalus, kuriuos galime užfiksuoti, apdoroti ir nustatyti, kokio tipo bepilotis orlaivis tai yra (ar bent jau kokius protokolus naudoja) arba kryptį, iš kur skrenda. Bet pirmiausia – visas dėmesys jūrai, stiprinant mūsų laivyną“, – sako P. Ragulis.

Straipsnį parengė FTMC Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Simonas Bendžius

Projektas vystomas pagal Krašto apsaugos ministerijos finansuojamą Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 metų programą, kurios tikslas – stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus ir spartinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą.