Baltijos šalys pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl puslaidininkių pramonės stiprinimo

Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai spalio 22 d. pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių lustų kompetencijų centrų. Derindamos nacionalines strategijas ir telkdamos patirtį, šalys tikisi paspartinti inovacijas, išplėsti mokslinių tyrimų pajėgumus ir sustiprinti Baltijos bei Šiaurės šalių regiono vaidmenį Europos puslaidininkių vertės grandinėje.

Dokumentas pasirašytas Rygoje vykusio tarptautinio renginio „Techritory Forum 2025“ metu. Memorandumas vienija organizacijas, atstovaujančias atitinkamų šalių lustų kompetencijų centrams: tai yra Rygos technikos universitetas (RTU) kartu su Latvijos universitetu, taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) bei Estijos „Metrosert“ taikomųjų tyrimų centras.

Kaip rašo Techritory.com, geopolitinio neapibrėžtumo ir pasaulinių tiekimo grandinių iššūkių fone Europa šiuo metu siekia stiprinti puslaidininkių pramonės savarankiškumą. 2025 m. kovą buvo pradėta iniciatyva „aCCCess“ (Alliance of Chips Competence Centres for Enhanced Semiconductor Services), siekianti gilesnio visos ES bendradarbiavimo šioje srityje. Pasirašydamos šį memorandumą, Baltijos šalys rodo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdį ir prisideda prie ES tikslo pagal Europos lustų aktą (European Chips Act) iki 2030 m. padvigubinti regiono puslaidininkių gamybos pajėgumus.

(Iš kairės: Estijos lustų kompetencijų centro (KIIP) projektų vadovas Kristjanas Kaunissaare, atstovavęs „Metrosert“ taikomųjų tyrimų centro vadovui Indrekui Tulpui; FTMC direktorius prof. dr. Ramūnas Skaudžius; Latvijos universiteto mokslo prorektorius Guntaras Kitenbergas; ir Rygos technikos universiteto (RTU) inovacijų prorektorė Liene Briede. Tomo Norde nuotrauka)

„Sujungdami jėgas per Baltijos lustų kompetencijų centrus, kuriame galingą platformą, jungiančią žinias ir kompetencijas visame Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Lietuvai ši partnerystė reiškia mūsų stiprios mokslinės bazės – kurią sudaro FTMC ir bendradarbiaujantys universitetai – pavertimą realiu pramoniniu poveikiu.

Derindami savo patirtį lustų projektavimo, galios elektronikos, fotonikos ir pažangios integracijos srityse, galime padėti įmonėms stiprinti gebėjimus, spartinti inovacijas ir augti Europos puslaidininkių vertės grandinėje. Kartu kuriame labiau susietą ir konkurencingą puslaidininkių ekosistemą, kuri stiprina Europos technologinę nepriklausomybę“, – sako FTMC direktorius prof. dr. Ramūnas Skaudžius.

Lietuvoje neseniai pradėjo veikti nacionalinis puslaidininkių kompetencijų centras „ChipsC²-LT“, kurio tikslas – paspartinti šalies puslaidininkių pramonės plėtrą, suteikiant MVĮ ir startuoliams prieigą prie aukščiausio lygio infrastruktūros, kompetencijų ir ryšių su Europos puslaidininkių ekosistema. Projekto konsorciumo partneriai – FTMC, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH ir Kauno technologijos universitetas.

(Prof. dr. Ramūnas Skaudžius. Tomo Norde nuotrauka)

RTU inovacijų prorektorė Liene Briede teigia, kad ši institucija, kaip pagrindinis Latvijos lustų kompetencijų centro partneris, ėmėsi iniciatyvos stiprinti bendradarbiavimą Baltijos šalių mastu, o kitas žingsnis – plėsti šią iniciatyvą į Šiaurės šalis.

„Šią savaitę Rygoje susitinka visų trijų šalių nacionalinių lustų kompetencijų centrų atstovai, kad susitartų dėl tolesnių bendradarbiavimo krypčių. Ši partnerystė suteiks naują impulsą regiono lustų ekosistemai – ji bus naudinga tiek MVĮ, tiek startuoliams ir mokslinių tyrimų institucijoms. Be to, tai puiki galimybė sustiprinti regiono vaidmenį pasaulinėse tiekimo grandinėse“, – priduria ekspertė iš Latvijos.

Baltijos šalys skiria vis daugiau dėmesio puslaidininkių pramonei, kuri regione sparčiai auga. Prognozuojama, kad Estijos ir Lietuvos puslaidininkių rinka 2023–2028 m. kasmet didės apie 5 proc., o bendra apyvarta augs nuo maždaug 41 iki 53 mln. eurų. Tuo tarpu Latvijos puslaidininkių eksportas 2021–2026 m. turėtų didėti apie 6 proc. per metus.

Pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas apima tris pagrindines bendradarbiavimo kryptis:

• Inovacijų ir matomumo skatinimas – per bendrą tarptautinį atstovavimą ir investuotojų pritraukimą, atskleidžiant Baltijos regioną kaip kylantį puslaidininkių plėtros centrą;
• Mokslinių tyrimų ir švietimo stiprinimas – per bendras mokymo programas, žinių mainus ir prieigą prie tyrimų infrastruktūros, siekiant paspartinti proveržius lustų projektavimo, medžiagų ir sistemų srityse;
• Paramos teikimas startuoliams ir MVĮ – padedant prisijungti prie bandomųjų gamybos linijų ir MTEP infrastruktūros pagal EU „Chips Joint Undertaking“ (Chips JU) programas.

Kitas Baltijos partnerių žingsnis – bendra HORIZON-CSA paraiška, skirta regioninei puslaidininkių ekosistemai įvertinti ir bendrai Baltijos bei Šiaurės šalių puslaidininkių aljanso strategijai parengti. Tai padės pamatus būsimiems ES projektams, kuriais bus stiprinama mokslinių tyrimų infrastruktūra bei remiami startuoliai ir MVĮ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

(Kristjanas Kaunissaare ir prof. dr. Ramūnas Skaudžius. Tomo Norde nuotrauka)

„Sujungdami jėgas su kolegomis iš Baltijos žengiame aiškų žingsnį stipresnės, atsparesnės puslaidininkių ekosistemos kūrimo link. Estijos lustų kompetencijų centras, veikiantis „Metrosert“ taikomųjų tyrimų centre, daugiausia dėmesio skiria tiesioginei pagalbai įmonėms ir praktinių pramonės sprendimų kūrimui.

Baltijos šalių bendradarbiavimas užtikrina, kad puslaidininkių technologijų naujovės greitai keliautų iš mokslo srities į verslą, taip padedant stiprinti Europos technologinę nepriklausomybę ir konkurencingumą“, – teigia „Metrosert“ valdybos narys ir taikomųjų tyrimų centro vadovas Indrekas Tulpas.

Techritory.com ir FTMC informacija