Viena pagrindinių tyrimo krypčių yra šviesa sukelti vyksmai organinės optoelektronikos medžiagose ir prietaisuose. Šiuose tyrimuose plačiai taikomi įvairūs ultrasparčiosios spektroskopijos metodai derinant juos su kinetiniais elektriniais metodais, leidžiantys nustatyti molekulinių medžiagų optines ir elektrines savybes bei sąryšius, reikalingus kuriant ir tobulinant molekulinius prietaisus, vystant naujus jų veikimo principus ir plečiant jų taikymo galimybes. Krūvininkų fotogeneracijos detalės, greitai kintanti dreifo ir difuzijos sparta tiriami unikaliais ultrasparčiaisiais optiniais metodais, derinant gaunamus rezultatus su įprastiniais skirtuminės sugerties, fluorescencijos gesinimo ir lėkio trukmės metodais.
Kita skyriaus veiklos kryptis - tai vyksmų biologinėse sistemose tyrimai. Ultrasparčiosios spektroskopijos metodais tiriami pirminiai fotosintezės procesai, kuriami sužadinimų bei krūvininkų (elektronų, protonų) dinamiką aprašantys modeliai, atspindintys baltyminės terpės įtakos šiems vyksmams ypatumus. CARS ir daugiafotonės fluorescencijos mikroskopijos pagalba ieškoma galimybių su submikronine skyra nustatyti nematomas biologinių ir kitų molekulinių objektų detales. Specifinių sandaros savybių nagrinėjimui naudojami fluorescencijos gesinimo bei dvimatės koherentinės spetroskopijos metodai. Pavienių molekulių fluorescencinės spektroskopijos metodais siekiama nustatyti biologinių darinių sandaros ypatybes molekuliniame lygmenyje, mikroskopiniu tikslumu zonduoti medžiagos parametrus fluorescenciniais jutikliais.
Mes nuolatos ieškome žingeidžių studentų, kurie norėtų įgyti darbo mokslinėje laboratorijoje patirties. Jei susidomėjote, prašome kreiptis el. paštu į dominančios mūsų skyriuje vystomos mokslinės temos vykdytoją.
Laboratorijos:
UV-VIS spektrofotometras JASCO V-670 Dviejų gardelių, dviejų detektorių komplektacija leidžia matuoti sugertį iki 2700 nm. Šio V-670 dviejų spindulių spektrofotometro unikalus dizainas leidžia matuoti plačiame bangų ilgių diapazone (nuo 190 iki 2700 nm) naudojant tik vieną monochromatorių. Monochromatorius aprrūpintas dviem difrakcinėm gardelėm (keičiamom automatiškai): 1200 rėžių/mm UV/VIS sričiai; 300 rėžių/mm NIR sričiai. Detekcijai UV/VIS srityje naudojamas fotodaugintuvas, NIR srityje – Peltje elementu šaldomas PbS detektorius. Gardelė ir detektorius automatiškai keičiami laisvai pasirinktame taške tarp 800 ir 900 nm. |
|
Fluorescencijos gesimo laikos spektrometras Edinburgh Instruments FL920 |
|
Fotoelektronų kamera |
|
2D spektrometro stendas |
|
Žadinimo-zondavimo stendas |
|
KARS mikroskopas |
|
Pavienių molekulių mikroskopas/spektrometras
Pastaruoju metu buvo įdiegtas besikeičiančio lazerio žadinimas (ALEX) [2] ir spindulio sukiojimas apatiniame objektyvo fokuso plokštumoje, leidžiantis pasiekti ypač tolygų plataus lauko apšvietimą. Literatūra: |
|
Inertinių dujų kamera
|
|
TEA_MT - intensyvumo bėgant laikui signalų ištraukimo iš fluorescuojančių taškų ir analizės paketasAutorius: Marijonas Tutkus
|
|
|
"Perovskitinių saulės elementų stabilumas: degradacijos vyksmų identifikavimas ir valdymas" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0031). 2018-2021. Projekto vadovas dr. Marius Franckevičius, vykdytojai: Vidmantas Gulbinas, Renata Karpič, Andrius Devižis, Andrej Dementjev, Egidijus Kamarauskas.
Perovskitų saulės elementai pastarajį dešimtmetį yra viena iš sparčiausiai besivystančių alternatyvių saulės elementų technologijų. Nepaisant ypač didelės pažangos didinant perovskitų elementų našumą, kuris šiuo metu siekia 22%, jų laikinis stabilumas vis dar nėra pakankamas, o tai ypač nepalanku praktiniu požiūriu norint užtikrinti tolimesnį šios technologijos vystymą. Nors dalis priežasčių, dėl kurių vyksta perovskitų degradaciją yra žinomos ir siejamos tiek su išoriniais (deguonimi, ultravioletine spinduliuote, temperatūra) tiek su vidiniais (jonų migracija, histereze) veiksniais, visgi šių priežasčių įtakos perovskitų degradacijai supratimas dar nėra pakankamas, tačiau yra būtinas norint užtikrinti perovskitinių medžiagų stabilumą, kuris yra ypač svarbus tolimesniam šios technologijos vystymui.
Šiame projekte daugiausiai dėmesio bus skiriama dviems su perovskitų degradacija susijusiems aspektams. Pirma, tarpusavyje derindami spektroskopijos, fotoelektrinius ir struktūros charakterizavimo metodus tirsime šviesos sukeltų degradacijos procesų mechanizmus ir jų įtaką pagrindiniams prietaisų veikimą užtikrinantiems vyksmams. Antra, sieksime apsaugoti perovskitines medžiagas nuo fotodegradacijos įvesdami įvairias priemaišas ir apsaugodami nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio apsauginėmis dangomis, bei tirsime šių priemonių stabilizavimo mechanizmus ir pašalinį poveikį.
“Naujos kartos fluorescuojantys klampos jutikliai" (Nr. P-MIP-19-211). 2017-2019. Projekto vadovas - Aurimas Vyšniauskas.
Molekulinės difuzijos ir tuo pačiu reakcijų greitis ląstelėje ženkliai priklauso nuo viduląstelinės klampos. Ją išmatuoti galima nauju ir pajėgiu būdu naudojant klampai jautrius fluoroforus. Deja, ankstesni tyrimai parodė jog šie klampos jutikliai yra jautrūs ne tik klampai, bet ir temperatūrai bei tirpiklio poliškumui arba jo gebėjimui formuoti vandenilinius ryšius. Tai yra nemenka problema taikant šiuos jutiklius ląstelėje, nes dėl sudėtingos ir įvairialypės vidinės ląstelės aplinkos išmatuotos klampos vertės, tikėtina, bus neteisingos. Šio projekto tikslas yra sukurti keletą naujos kartos klampos jutiklių, kurie būtų daug patikimesni už šiuo metu naudojamus.
Įvykdyti projektai: