Mokslas

Projekto vykdymo laikotarpis:  nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2021 gruodžio mėn.

Projekto vadovas: dr. Marius Franckevičius

Pagrindiniai projekto vykdytojai:
Prof., habil. dr. Vidmantas Gulbinas
Dr. Renata Karpič
Dr. Andrius Devižis
Dr. Andrej Dementjev
Dr. Egidijus Kamarauskas

 

Perovskitų saulės elementai pastarajį dešimtmetį yra viena iš sparčiausiai besivystančių alternatyvių saulės elementų technologijų. Nepaisant ypač didelės pažangos didinant perovskitų elementų našumą, kuris šiuo metu siekia 22%, jų laikinis stabilumas vis dar nėra pakankamas, o tai ypač nepalanku praktiniu požiūriu norint užtikrinti tolimesnį šios technologijos vystymą. Nors dalis priežasčių, dėl kurių vyksta perovskitų degradaciją yra žinomos ir siejamos tiek su išoriniais (deguonimi, ultravioletine spinduliuote, temperatūra) tiek su vidiniais (jonų migracija, histereze) veiksniais, visgi šių priežasčių įtakos perovskitų degradacijai supratimas dar nėra pakankamas, tačiau yra būtinas norint užtikrinti perovskitinių medžiagų stabilumą, kuris yra ypač svarbus tolimesniam šios technologijos vystymui.
Šiame projekte daugiausiai dėmesio bus skiriama dviems su perovskitų degradacija susijusiems aspektams. Pirma, tarpusavyje derindami spektroskopijos, fotoelektrinius ir struktūros charakterizavimo metodus tirsime šviesos sukeltų degradacijos procesų mechanizmus ir jų įtaką pagrindiniams prietaisų veikimą užtikrinantiems vyksmams. Antra, sieksime apsaugoti perovskitines medžiagas nuo fotodegradacijos įvesdami įvairias priemaišas ir apsaugodami nuo  nepageidaujamo aplinkos poveikio apsauginėmis dangomis, bei tirsime šių priemonių stabilizavimo mechanizmus ir pašalinį poveikį.

 

Projekto tikslas
Projekto tikslas - nustatyti degradacijos mechanizmus hibridiniuose perovskituose, bei rasti galimybes ir būdus juos stabilizuoti įvedant priemaišines medžiagas ir apsaugant nuo žalingo aplinkos poveikio.

 

Finansavimas
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto vykdymo laikotarpis:  nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2021 birželio  mėn.

Projekto vadovas: prof. habil.dr. Arūnas Krotkus

 

Projekto santrauka
Projektas skirtas nanodarinių su bismuto turinčių medžiagų sluoksniais auginimo technologijos sukūrimui, jų fizikinių savybių tyrimui ir galimų taikymų paieškai. Bus tiriamos dvi objektų grupės: kvantinės duobės su trnarių ar keturnarių bismidų sluoksniais svarbios infraraudonosios (IR) optoelektronikos komponentams bei dariniai su elementinio bismuto bei dvinarių bismidų sluoksniais, svarbios naujų topologinių izoliatorių faze pasižyminčių medžiagų paieškoje. Derinant optinės spektroskopijos ir terahercinių impulsų žadinimo spektroskopijos rezultatus bus nustatyti elektronų energijos juostų trūkiai ribose tarp bismuto turinčių puslaidininkių ir kitų A3B5 grupės medžiagų sluoksnių ir nustatyti optimalūs I ir II tipo kvantinėms duobėms, skirtoms vidutinio infraraudonojo diapazono spinduliuotės šaltiniams, reikalingi sluoksnių sąstatai. Molekulių pluoštelių epitaksijos būdu bus užauginti tokių šaltinių dariniai, pagaminti bei ištirti šių prietaisų prototipai. Naudojant molekulių pluoštelių epitaksiją ir atominių sluoksnių nusodinimą bus užauginti elementinio bismuto ir dvinario AlBi nanosluoksniai bei nanodariniai su kais, ištirtos jų fizikinės charakteristikos ir numatytos praktinio panaudojimo perspektyvos.

 

Finansavimas
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto vykdymo laikotarpis:  nuo 2018m. sausio mėn. iki 2021 gruodžio mėn.
Projekto vadovas: dr. Sergejus Orlovas

Projekto santrauka
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą.Lazeriniame mikroapdirbime tampa svarbi ir elektromagnetinio pluošto poliariazacija. Jau dabar literatūroje atsiranda vis daugiau nuorodų į tai, jog poliarizacija gali gerokai pagerinti skaidrių terpių lazerinio mikroapdirbimo efektyvumą su femtosekundinių trukmių impulsais. Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, dirbančios su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusias Lietuvos lazerių pramonės užduotis.

Projekto tikslas
Naujų vektorinių ir ultratrumpų pluoštų formavimas su geometrinės fazės elementais. Šie naujoviškos sandaros pluoštai bus metodiškai nagrinėjami kaip lazerinio mikroapdirbimo įrankis, bei sistemiškai tobulinami atsižvelgiant į eksperimentinius rezultatus. Papildomai bus atliekami skaitmeniniai modeliavimai, siekiant optimizuoti pluošto linijinį židinį bei poliarizaciją skirtingo tipo skaidrių terpių mikroapdirbimui.
Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo 2D ir 3D geometrinės fazės elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti. Tai leistų Lietuvos lazerinėms kompanijoms konkuruoti globaliu matu, o projekte dalyvaujantiems mokslininkams prisidėti prie industrinio tipo prototipų sukūrimo bei išmokti sklandžiai bendrauti su Lietuvos lazerių kompanijomis.

Finansavimas
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.