Autorius: Kristina Plauškaitė Šukienė.
Disertacijos pavadinimas: „Aerozolio dalelių susidarymas bei augimas jūrinėje, pakrantės ir kontinentinėje aplinkose“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Vidmantas Ulevičius.
Anotacija: Darbas skirtas atmosferos aerozolio dalelių susidarymo ir augimo skirtingose vietovėse nustatymui bei vandens druskingumo įtakos emituojamų aerozolio dalelių dydžiui ir koncentracijai įvertinimui. Darbe nustatytos pagrindinės sąlygos, reikalingos nukleacijos epizodų vyksmui didelėse (kelių šimtų kilometrų atstumu) teritorijose vienu metu: Saulės spinduliuotės intensyvumo padidėjimas, švarios oro masės advekcija ir bendros aerozolio dalelių koncentracijos sumažėjimas prieš nukleacijos epizodą. Naujų aerozolio dalelių susidarymas ypač priklauso nuo bendros Saulės spinduliuotės, kurios intensyvumas epizodų susidarymo metu būna apie 50 – 75 % didesnis nei tomis dienomis, kai epizodai nesusidaro. Darbe apskaičiuoti pagrindiniai aerozolio dalelių ir galinčių kondensuotis garų parametrai. Nustatyta, kad kontinentinėje aplinkoje vidutinė naujų dalelių susidarymo sparta buvo beveik tris kartus didesnė nei pajūrio zonoje (0,41 ir 0,14 1/cm3s, atitinkamai). Pritaikius kondensacinių dalelių skaitiklių rinkinį nustatyta, kad padidėjus stambių aerozolio dalelių bei dujinių teršalų koncentracijai buvo nutrauktas naujų dalelių susidarymo ir jų kondensacinio augimo procesas. Išmatavus cheminę sudėtį gautas suminės organikos kiekis buvo didesnis mažesnių dydžių dalelėse, todėl galima teigti, kad netirpi organika išstumia vandens molekules iš emituojamų pirminių dalelių. Druskingumas įtakojo aerozolio dalelių dydžio pasiskirstymą ženkliai padidindamas didelių dalelių skaitinę koncentraciją.