Autorius: Jolanta Švedkauskaitė-LeGore.
Disertacijos pavadinimas: „Metodo, nustatančio urano turinčių medžiagų kilmę, vystymas ir validacija“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: habil.dr. Dalis Baltrūnas.
Anotacija: Pagrindinis šio darbo tikslas - išvystyti metodą urano turinčių medžiagų kilmės atpažinimui. Darbe pateikiami urano rūdos, rūdos koncentratų, oksidų ir UF6 tyrimų rezultatai bei pateikiama išvystyta metodologija nustatanti nežinomų branduolinių medžiagų kilmę. Minėtų bandinių priemaišų duomenimis buvo pasinaudota, kuriant ir testuojant statistinius analizės metodus bei metodų validacijai. Gauti rezultatai parodė, kad, norint identifikuoti kai kurių rūšių, pavyzdžiui, urano rūdų ar urano rūdos koncentrato, bandinių kilmę, vieno metodo nepakanka ir reikia naudotis papildoma informacija. Iš rezultatų matyti, kad sujungus du metodus, t.y. naudojant priemaišas ir švino izotopinę sudėtį, visi nevienareikšmiškumai tarp išanalizuotų bandinių buvo išspręsti. Išvystytą metodologiją galima tiesiogiai naudoti branduolinių medžiagų neplatinimo ir kontrolės srityje bei branduolinių medžiagų ekspertizei, norint nustatyti nelegalių branduolinių medžiagų kilmę.
Autorius: Eva Koviazina.
Disertacijos pavadinimas: „Radiocezio migracijos mechanizmų eutrofinio ežero dugno nuosėdose tyrimas“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Nikolaj Tarasiuk.
Anotacija: Darbas susijęs su radiocezio mobilumo problema sekliame eutrofiniame ežere, kurio dugno nuosėdos tampa vandens sistemos radioaktyviojo užterštumo antriniu šaltiniu. Radiocezio migracijos ypatumai ežero vandenyje ir dugno nuosėdose tapo viena aktualiausią tyrimų problemą. Ji susijusi su radionuklidų vertikaliojo profilio dugno nuosėdose formavimosi procesais ir jų srautu atgal į priedugninį vandenį, veikiančiu radionuklidų koncentraciją ežero vandenyje. Šio darbo tikslas - ištirti eutrofinio Juodžio ežero radiocezio migracijos mechanizmus organinėse dugno nuosėdose, juos siejant su standartinių vandens parametrų sezoninėmis variacijomis. Darbo rengimo metu atlikta ežero parametrizacija. Nustatyta ežero vertikalios struktūros sezoninė kaita. Duomenys rodo, kad ežero dugno paviršius gali būti padalintas į dvi zonas: visus metus aerobinė seklioji zona (gylis iki ~120 cm) ir gilesnė zona, kuri tampa anaerobine žiemos metu. Visus metus aerobinėje ežero dugno zonoje susidaro karbonatinės nuosėdos, veikiančios kaip radiocezio barjeras, o šių nuosėdų zonos ežero dugne tampa radiocezio gaudykle. Anaerobinė dugno paviršiaus dalis žiemos metu veikia kaip radiocezio šaltinis. Radiocezio fizikinių-cheminių formų analizė ežero paviršinėse dugno nuosėdose parodė, kad šios nuosėdos anaerobiniame vandenyje veikia kaip radiocezio akceptorius. Tai prieštarauja dabartinei koncepcijai apie paviršinių dugno nuosėdų vaidmenį priedugninio vandens praturtinimo radioceziu mechanizme.
Autorius: Marius Kaučikas.
Disertacijos pavadinimas: „Dujų mažų koncentracijų aptikimas nuotoliniais infraraudonos lazerinės spektroskopijos metodais“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Viktoras Vaičikauskas.
Anotacija: Disertacijos tikslas buvo sukurti naujas IR skirtuminės sugerties lazerines nuotolines spektroskopijos technologijas kenksmingų medžiagų aptikimui. Pradžioje atlikti parametrinių šviesos generatorių, derinamų IR srityje, tyrimai. Dviejų pakopų viduriniosios IR srities PŠG buvo panaudotas nestabilus rezonatorius pirmoje pakopoje. Toks technologinis sprendimas pasiekti nuotolinio aptikimo sistemai reikalingas spinduliuotės charakteristikas ir kartu apsaugoti užtikrino ilgalaikį sistemos darbą. Taip pat buvo atlikti skirtuminio dažnio generacija (SDD) AGSE kristale tyrimai, kurie leido išplėsti nanosekundinio PP-MgO:LN PŠG derinimo sritį ir kartu paspartinti bangos ilgio derinimą. Disertacijoje pristatoma ir naujoviška nuotolinio atmosferos taršalų aptikimo metodika, besiremianti skirtuminės sugerties lidaru su viduriniosios IR srities PŠG. Sistemos bandymai rodo, kad ji gali sėkmingai aptikti teršalus nutolusius iki 1 km atgalinei sklaidai panaudojant topografinius objektus ir virš 2 km panaudojant retroreflektorių. Skaičiavimais efektinio sugerties koeficiento artinyje iš eksperimento rezultatų buvo įvertinti aptikimo slenksčiai įvairioms dujoms. Daugumai jų aptikimo slenkstis siekia milijonines tūrio dalis. Impulsinių ir rezonansinių fotoakustinių spektrometrų analizė parodė, kad viduriniosios IR srities PŠG žadinamas impulsinis spektrometras geriausiai tinka daugiaatomių dujų identifikavimui. Tai pademonstruota sprogmenims giminingų nitrojunginių pavyzdžiu.
Autorius: Kristina Plauškaitė Šukienė.
Disertacijos pavadinimas: „Aerozolio dalelių susidarymas bei augimas jūrinėje, pakrantės ir kontinentinėje aplinkose“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Vidmantas Ulevičius.
Anotacija: Darbas skirtas atmosferos aerozolio dalelių susidarymo ir augimo skirtingose vietovėse nustatymui bei vandens druskingumo įtakos emituojamų aerozolio dalelių dydžiui ir koncentracijai įvertinimui. Darbe nustatytos pagrindinės sąlygos, reikalingos nukleacijos epizodų vyksmui didelėse (kelių šimtų kilometrų atstumu) teritorijose vienu metu: Saulės spinduliuotės intensyvumo padidėjimas, švarios oro masės advekcija ir bendros aerozolio dalelių koncentracijos sumažėjimas prieš nukleacijos epizodą. Naujų aerozolio dalelių susidarymas ypač priklauso nuo bendros Saulės spinduliuotės, kurios intensyvumas epizodų susidarymo metu būna apie 50 – 75 % didesnis nei tomis dienomis, kai epizodai nesusidaro. Darbe apskaičiuoti pagrindiniai aerozolio dalelių ir galinčių kondensuotis garų parametrai. Nustatyta, kad kontinentinėje aplinkoje vidutinė naujų dalelių susidarymo sparta buvo beveik tris kartus didesnė nei pajūrio zonoje (0,41 ir 0,14 1/cm3s, atitinkamai). Pritaikius kondensacinių dalelių skaitiklių rinkinį nustatyta, kad padidėjus stambių aerozolio dalelių bei dujinių teršalų koncentracijai buvo nutrauktas naujų dalelių susidarymo ir jų kondensacinio augimo procesas. Išmatavus cheminę sudėtį gautas suminės organikos kiekis buvo didesnis mažesnių dydžių dalelėse, todėl galima teigti, kad netirpi organika išstumia vandens molekules iš emituojamų pirminių dalelių. Druskingumas įtakojo aerozolio dalelių dydžio pasiskirstymą ženkliai padidindamas didelių dalelių skaitinę koncentraciją.
Autorius: Gintautas Klevinskas.
Disertacijos pavadinimas: „Dalijimosi produktų iš RBMK–1500 reaktoriaus branduolinio kuro sklaidos modelio plėtra ir parametrų eksperimentinė analizė“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: prof. dr. Vidmantas Remeikis.
Anotacija: Darbas susijęs su dalijimosi produktų, veikiant branduoliniam reaktoriui, sklaidos iš branduolinio kuro tabletės parametrų vertinimu. Šio darbo tikslas – įgyti naujų žinių apie radionuklidų sklaidą iš branduolinio kuro matricos per tarpinius saugos barjerus (branduolinio kuro – apvalkalo tarpelis, pažeistas cirkonio apvalkalas) į reaktoriaus aušalą ir, derinant kompiuterinio modeliavimo duomenis apie radionuklidų izotopinę sudėtį branduoliniame kure ir duomenis apie radionuklidų savituosius aktyvumus kuro rinklę supančiame vandenyje, sukurti dalijimosi produktų smelkimosi praktinio vertinimo metodiką. Ją apibendrintai galima taikyti santykinių radionuklidų išlakos greičių iš branduolinio kuro matricos į aušalą vertinti radionuklidams, turintiems tas pačias chemines savybes. Atsižvelgus į RBMK–1500 reaktoriaus aušalo aktyvumo matavimo specifiką, pateiktas papildytas dalijimosi produktų balanso reaktoriaus pagrindiniame cirkuliaciniame kontūre modelis ir įvertintas radionuklidų koncentracijos kuro tarpelyje ir reaktoriaus aušale kitimas kuro elemento cirkonio apvalkalo trūkio atveju bei pasiūlytos ir įvertintos atitinkamos radionuklidų koncentracijos pataisos. Jodo radionuklidų išlakos iš pažeistų kuro elementų modelis CANDU reaktoriuje buvo adaptuotas ir pritaikytas RBMK–1500 reaktoriui. Apskaičiuotos jodo izotopų RBMK–1500 reaktoriaus kontūre sklaidos modelio parametrų (radionuklidų išlakos iš kuro rinklės apvalkalo tarpelio koeficiento, išlakos dėl difuzijos, išlakos iš klajojančio urano ir efektinio difuzijos koeficientų) vidutinės vertės, kurios gerai koreliuoja su CANDU reaktoriaus modelio parametrais. Apskaičiuotas 129I ir 137Cs radionuklidų aktyvumų santykis pažeistą kuro rinklę supančiame vandenyje, kuris panaudotas įvertinant 129I aktyvumą reaktoriaus aušale, atsižvelgus į reaktoriaus kontūre išmatuotas ir apskaičiuotas 137Cs radionuklido aktyvumo vertes.
Autorius: Steigvilė Byčenkienė.
Disertacijos pavadinimas: „Dinaminių vyksmų poveikis priežemio ozono koncentracijos pokyčiams rytų Baltijos regione“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Raselė Girgždienė.
Anotacija: Disertacija “Dinaminių vyksmų poveikis priežemio ozono koncentracijos pokyčiams rytų Baltijos regione“ atskleidžia priežemio ozono koncentracijos pokyčių dinamiką bei ozono lygio kaitą Rytų Baltijos regione. Darbe apžvelgti ozono koncentracijos kitimo tendencija Europoje, oro masių pernašos įtaka ozono koncentracijos lygio formavimuisi Europoje, meteorologinių veiksnių įtakos ozono koncentracijos kitimo tendencijai įvertinimas laiko eilučių analizės metodu bei oro masių pernašos atgalinių trajektorijų klasterizavimo metodų taikymas ozono koncentracijos pokyčių vertinimui. Darbe aprašyti ozono koncentracijos kitimo tendencijos įvertinimas neparametriniu Mann-Kendall metodu, Ward’s ir „Box“ klasterizavimo metodų taikymas oro masių pernašos atgalinėms trajektorijoms klasifikuoti, vertinant ozono koncentracijos pokyčius, aprašytas Kolmogorov-Zurbenko žemų dažnių filtro taikymas ozono laiko eilučių analizei. Darbe pirmą kartą kompleksiškai pritaikius statistinius analizės metodus įvertinti priežemio ozono koncentracijos ilgalaikiai pokyčiai neužterštame rytų Europos regione atskirais kalendoriniais mėnesiais. Gauti nauji originalūs duomenys, patvirtinantys oro masių, atėjusių iš Šiaurės Amerikos, įtaką ozono lygio formavimuisi rytinėje Europos dalyje. Rasti dėsningumai paneigė, kad padidintą ozono koncentracijos lygį neužterštuose rytų Europos regionuose lemia užterštos oro masės iš pietų ir vakarų Europos.
Autorius: Zigmas Balevičius.
Disertacijos pavadinimas: „Savitvarkių nanodarinių optinių savybių tyrimas paviršinių plazmonų elipsometrija“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Viktoras Vaičikauskas.
Anotacija: Darbo tikslas buvo sukurti paviršinių plazmonų rezonanso elipsometrijos (PPRE) metodus daugiasluoksnių biologinių nanodarinių su lipazėmis optinių savybių tyrimui ir išvystyti spektroskopinės elipsometrijos metodą opalų kristalams. PPR elipsometrijos metodas pritaikytas ir išvystytas Thermomyces lanuginosus lipase (TLL) monosluoksnio, užauginto daugkartinio TLL analitės įpurškimo būdu ant savitvarkio octadecanthiol (ODT) sluoksnio, lūžio rodiklio ir storio nustatymui. Sukurta elipsometrinių parametrų kinetikos tyrimo metodika, TLL monosluoksniui augant ant ODT sluoksnio. Išvystytas PPR elipsometrijos metodas daugiasluoksnių darinių, sudarytų iš Au ir hexanethiol HT, 9-(5' ferocenylpentanoloxy)nonyl disulfide (FPONDS) arba 9-mercaptononyl-5'-ferrocenylpentanoate MNFcP sluoksnių su „laukinio“ tipo TLL molekulių sluoksniu, tyrimams. Spektroskopinės elipsometrijos metodu ištirtos sintetinių opalų kristalų elipsometrinių parametrų priklausomybes nuo šviesos kritimo kampo. Nustatyta, jog išbarstytos šviesos dispersijos sustiprėjimas opaluose užtvarinės juostos aplinkoje atsiranda dėl silicio dioksido sferų. Parodyta, kad efektyviosios dielektrinės skvarbos modelis gerai aprašo opalų kristalų optinį atsaką toli nuo užtvarinės juostos, tuo tarpu jos aplinkoje elipsometrinių spektrų pagrindinius bruožus nusako daugiasluoksnis modelis.