Saulės užtemimas ir meteorų lietūs: kodėl rugpjūtį verta pakelti akis į dangų?

Rugpjūtis astronomijos mėgėjams ypatingas dėl naktiniame danguje matomų meteorų Perseidų, kitaip vadinamų „žvaigždžių lietumi“. Tačiau šįkart, esant palankioms oro sąlygoms, į dangų bus verta pažiūrėti ir dar nesutemus: rugpjūčio 12-ąją įvyks Saulės užtemimas, kurį Lietuvoje galėsime stebėti nuo 20:08 val. Užtemimą mūsų krašte matysime dalinį: Mėnulis uždengs 80 proc. Saulės disko.

Apie šiuos įvykius ir kitus įstabius matomus dangaus kūnus pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus darbuotojas, astrofizikas, mokslo populiarintojas dr. Kastytis Zubovas.

Rugpjūčio 12-osios Saulės užtemimas Lietuvoje bus dalinis, bet vis tiek turėtų būti gan įspūdinga?

Saulės užtemimas – visada įspūdingas reiškinys, tačiau dalinio ir pilno užtemimų įspūdingumas skiriasi kaip diena ir naktis (taip, čia buvo žodžių žaismas). Visgi faktas, kad Saulė užtems vakare, prieš pat saulėlydį, turėtų ir šį dalinį užtemimą padaryti gana įspūdingą, ypač jei pavyks jį stebėti prie jūros ar kokio didelio ežero, kur niekas neužstos vakarinio horizonto. Tada turėtume matyti „raguotą“ besileidžiančią Saulę.

Turbūt nereikia ir priminti, kad plika akimi žiūrėti į Saulę būtų neprotingas sprendimas. Tačiau kokios galėtų būti nebrangios, patogios priemonės stebėti užtemimą saugiai? Internete galima įsigyti „saulės užtemimo“ akinių – ar jie saugūs?

Nenoriu labai konkrečiai sakyti, ar viena arba kita specifinė prekė yra „tikrai gera“, tačiau iš principo taip – reikia specialių, Saulės stebėjimui skirtų, akinių; paprasti akiniai nuo Saulės netinka. Priežastis ta, kad užtemimo metu Saulė bendrai pritemsta, todėl stebint per paprastus akinius mūsų vyzdžiai išsiplėstų, o tada į akis patektų labai daug ultravioletinės spinduliuotės, nes ši beveik nesusilpnėja. Užtemimui skirti akiniai patikimai filtruoja ir ultravioletą.

(Unsplash.com nuotr.)

Nusileidus dalinai užtemusiai Saulei, tą pačią naktį mūsų lauks kitas įsimintinas reginys – meteorų Perseidų lietaus pikas. Ką išvysime pavažiavę toliau nuo miesto šviesų?

Rugpjūčio 12-oji ir aplinkinės naktys tikrai bus ypatingos šiuo aspektu. Mėnulis bus jaunatyje; kitaip ir negali būti, nes Saulės užtemimai gali nutikti tik per Mėnulio jaunatį. Taigi nakties dangus bus išskirtinai tamsus – puikios sąlygos grožėtis meteorais.

Perseidų lietus – vienas stipriausių per visus metus. Skaičiuojama, kad esant geroms matymo sąlygoms, žiūrint tiesiai į viršų, per valandą bus galima suskaičiuoti apie šimtą meteorų – daugiau nei po vieną per minutę. Aišku, jie nekrenta reguliariai, taigi gali pasitaikyti ir tankesnių, ir retesnių etapų, bet vaizdas turėtų būti gražus.

Perseidais jie vadinami todėl, kad atrodo, jog atlekia iš Persėjo žvaigždyno pusės. Bet matytis turėtų praktiškai per visą dangų. Aišku, kuo geresnės stebėjimo sąlygos – mažiau aplinkinių dirbtinių šviesų, debesų ar kitų dangų užstojančių dalykų – tuo vaizdas bus gražesnis. Tiesa, meteorų lietūs visada stiprėja antroje nakties pusėje, nes tuo metu imame matyti „į priekį“ pagal Žemės orbitą, taigi ir kosminių dulkelių Žemę iš tos pusės pasiekia daugiau.

Perseidų lietus – tai Svifto-Tatlio kometos paliktos dalelės, kasmet pasiekiančios Žemę. Ar bus laikas, kuomet tos dalelės „pasibaigs“, ir mūsų palikuonys po kelių tūkstančių metų tokio gražaus vaizdo rugpjūtį nebepamatys?

Perseidai žinomi bent nuo 36 metų (ne 1936, o 36 – Romos imperijos laikų), o jų intensyvumas per du tūkstantmečius praktiškai nesumažėjo. Taigi greitu metu nepasibaigs. Svifto-Tatlio kometa pro šalį praskrenda kas 133 metus ir papildo debesį naujomis dalelėmis, taigi Perseidai „pasibaigs“ nebent tada, kai nebeliks pačios kometos.

(Unsplash.com nuotr.)

Po saulėlydžio, belaukiant Perseidų, bus galima anksti grožėtis vienu ryškiausių naktinio dangaus kūnų – Venera, kuri liaudyje vadinama Vakare arba Aušrine žvaigžde. Tiems, kurie į ją dar nebuvo atkreipę dėmesio, – kaip plika akimi šią planetą surasti danguje?

Venera yra trečias ryškiausias natūralus objektas mūsų danguje, po Saulės ir Mėnulio. Šiuo metu ji yra Vakarinė, taigi reikia dairytis vakariniame danguje netrukus po saulėlydžio. Ryškiausia „žvaigždė“, matoma toje pusėje, ir bus Venera. Ji turėtų matytis gerokai žemiau, nei Didieji Grįžulo ratai, kurie tuo metu irgi bus vakarų pusėje.

Naktį iš rugpjūčio 14-osios į 15-ąją Venera pasieks tolimiausią tašką danguje nuo Saulės, taigi ją matysime ilgiausiai po saulėlydžio. Apskritai šis taškas, vadinamas didžiausia rytine elongacija, pasiekiamas maždaug kas 584 paras, arba beveik 20 mėnesių, taigi tai nėra ypatingai retas reiškinys; taip pat į tarpą tarp šių įvykių nutinka ir priešinga, didžiausia vakarinė elongacija, kai Venera pateka daug anksčiau už Saulę ryte.

Tarp įspūdingų vaizdų šiomis tamsiomis be Mėnulio naktimis bus ir Paukščių Tako galaktika. Ką Jūs, kaip kosmoso tyrėjas, rekomenduotumėt joje pamatyti?

Iš Lietuvos (kaip ir kitų vietų Šiaurės pusrutulyje) matoma Paukščių Tako dalis yra į išorę nuo centro. Vaizdas gražus, bet tikrai ne toks įspūdingas, kaip pietuose, kur galima pamatyti patį centrą. Paukščių Taku tiesiog siūlau pasigrožėti ir prisiminti, kodėl jis taip vadinasi – mūsų protėviai galvojo, kad juo sekdami paukščiai skrenda į pietus žiemoti, o paskui grįžta atgal. Išilgai Paukščių Tako matomas ir Gulbės žvaigždynas, vienas ryškesnių ir lengviau atpažįstamų nakties danguje.

Gal yra ir kitų mūsų neaptartų dangaus kūnų, į kuriuos šiomis naktimis vertėtų atkreipti dėmesį?

Teoriškai paryčiais bus galima stebėti keletą planetų – Marsas ir Saturnas turėtų matytis nesunkiai, o per nedidelį teleskopą įmanoma užfiksuoti ir Uraną bei Neptūną. Jupiteris ir Merkurijus bus labai arti Saulės, todėl pamatyti praktiškai neįmanoma.

Jūs esate ne tik dangaus stebėtojas, bet ir mokslininkas, astrofizikas. Ar po nemažos mokslinės patirties, sėdėjimo prie kompiuterio, straipsnių rašymo ir formulių skaičiavimo dar pavyksta tiesiog grožėtis, stebėtis naktiniu dangumi?

Taip, visada. Formulės ir modeliai yra puikios priemonės, leidžiančios išsiaiškinti, kas ir kaip vyksta danguje, bet jie nepakeičia tiesioginio dangaus vaizdų pamatymo – ar tai būtų stebėjimas plika akimi, ar per mėgėjišką teleskopą, ar tiesiog žiūrint į galingų teleskopų darytas nuotraukas. O dar kai stebėdamas galiu prisiminti, jog žmonija sugebėjo tiek daug išsiaiškinti apie tai, kaip veikia kosmosas ir kas iš tikro yra tie šviesuliai dangaus skliaute, vaizdas tampa tik dar įspūdingesnis.

Kalbino Simonas Bendžius