Prestižinę konferenciją APROPOS organizavęs dr. Irmantas Kašalynas – apie Lietuvos mokslą: „Esame pačiame raketos smaigalyje“

FTMC kartu su projektais „ChipsC²-LT“ bei HERMES organizavo 20-ąją prestižinę tarptautinę mokslinę konferenciją APROPOS. Ji suburia pasaulio mokslininkus ir technologijų kūrėjus aptarti naujausius puslaidininkių, fotonikos, optoelektronikos ir terahercinių technologijų tyrimus bei jų taikymą ateities komunikacijos, jutiklių ir kitose pažangiose sistemose.

Šiemet į renginį susirinko Lietuvos ir užsienio ekspertai, tarp kurių – ryškiausios terahercų mokslo ir technologijų srities žvaigždės, tokios kaip Ročesterio universiteto  profesorius Xi-Cheng Zhangas (JAV), Tokijo bei Osakos universitetų profesorius Tadao Nagatsuma (Japonija) ar Diuko universiteto profesorius Willie Padilla (JAV).

Terahercai – tai elektromagnetinės bangos, esančios tarp radijo bangų ir matomos šviesos. Jos gali prasiskverbti pro daugelį medžiagų, tačiau nėra jonizuojančios, todėl eksperimentai su jomis yra visiškai saugūs. Ši „nematoma šviesa“ gali perduoti itin daug duomenų ir padėti tirti įvairias medžiagas – tad ji perspektyvi tokiose srityse kaip komunikacijos ir 6G technologijos, saugumo sistemos, elektronika ar medicina. 

Šiomis ir kitomis aktualiomis temomis Vilniuje diskutavo apie 120 dalyvių.

Fantastika, virstanti tikrove

Pagrindinis konferencijos organizatorius, FTMC Teraherzinės fotonikos laboratorijos vadovas dr. Irmantas Kašalynas teigia, kad garsūs mokslo veidai buvo didžiausia renginio sėkmė.

„Man asmeniškai labiausiai įsiminė diskusijos komunikacijos, ryšių temomis. Ypač išskirčiau profesoriaus T. Nagatsumos pranešimą apie terahercines komunikacijas – jis laikomas viena ryškiausių asmenybių šioje srityje. Kaip pats sakė, joje jis dirba daugiau nei dvidešimt metų ir dabar pirmą kartą aiškiai mato tikrą proveržį: eksponentiškai auga tiek technologijos poreikis, tiek jos taikymo galimybės“, – dalijasi mokslininkas.

Pasak jo, ši tema glaudžiai siejasi su svarbiu europiniu projektu HERMES, kuriame dalyvauja ir FTMC. Iki 2029 m. tarptautinė komanda siekia sukurti naujos kartos terahercų trumpojo nuotolio belaidžio ryšio sistemas, panaudojant grafeną ir jo pagrindu sukurtus komponentus.

Šiandien dauguma ryšio technologijų orientuotos į kuo didesnį atstumą, tačiau HERMES tikslas – perduoti milžiniškus duomenų kiekius trumpu atstumu ir labai dideliu greičiu: norima pasiekti net 100 gigabaitų per sekundę duomenų perdavimo spartą, kuri reikšmingai viršytų dabartinių technologijų galimybes.

(Prof. Xi-Cheng Zhangas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

„Taip pat labai stiprus buvo profesoriaus Xi-Cheng Zhango pranešimas. Jis kalbėjo apie terahercų generavimą naudojant skystą helį, kuris yra labai egzotiška medžiaga: kalbame apie maždaug 3 kelvinų temperatūrą, t. y. apie -270 laipsnių Celsijaus. Paversti helį, kuris įprastai yra dujos, skysčiu ir iš jo generuoti terahercinę spinduliuotę atrodo kone kaip fantastika.

Tai gali skambėti kaip kalbos apie skrydį į Marsą. Tačiau būtent taip ir gimsta nauji proveržiai. Profesorius pasakojo, kad per artimiausius vienerius–dvejus metus planuoja realizuoti šį eksperimentą ir pamatyti, kaip tokia idėja veikia praktiškai“, – pasakoja konferencijos APROPOS vadovas.

Strategiškai svarbios partnerystės

Pasak I. Kašalyno, Lietuvos sąsajos su ryškiausiais užsienio kolegų pasiekimais nėra atsitiktinės – FTMC Optoelektronikos skyriaus esami ir buvę darbuotojai yra tarp globalių lyderių terahercų srityje ir nuolat palaiko mokslo bei technologijų pulsą. Tad sudarant konferencijos programą buvo svarbu parodyti strateginius FTMC bendradarbiavimo ryšius su stipriausiais pasaulio universitetais ir tyrimų centrais.

„Pavyzdžiui, turėjome svečių iš RIKEN instituto Japonijoje. Tam tikra prasme tai yra FTMC analogas, tik gerokai didesnio masto organizacija. Taip pat sulaukėme pranešėjų iš dar vienos itin stiprios organizacijos – Suomijos tyrimų centro VTT.

Mums buvo svarbu pristatyti ne tik pasaulio universitetų dešimtukui priklausančius universitetus, bet ir centrus, kurie lemia technologinę kryptį savo valstybėse ir padeda perkelti mokslinius atradimus į praktinius taikymus.

Apskritai man atrodo, kad konferencija buvo labai sėkminga tiek pranešimų kokybės, tiek dalyvių geografijos prasme. Taip pat ji padėjo pažvelgti į paties FTMC strategiją ilgesnėje perspektyvoje – galvojant apie artimiausius penkerius ar net dešimt metų“, – sako I. Kašalynas.

(Konferencijos APROPOS 2026 dalyviai. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Esame didesni nei kartais manome

Pasak fiziko, tokie gausūs renginiai kaip APROPOS rodo, kad užsienio kolegos FTMC mato kaip dinamišką, besikeičiančią ir prie naujų aplinkybių greitai prisitaikančią organizaciją – pasauliui esame įdomūs, nes Lietuvos mokslininkai yra atviri naujovėms ir inovacijoms, nuolat ieško naujų idėjų, kontaktų bei mokslo formų.

Panašią mintį išsakė ir konferencijoje kalbėjęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shinsuke Shimizu, kuris kalbėjo, kad jo šalis Lietuvą mato kaip įdomią bendradarbiavimo partnerę, ir tai atsispindi jau ne vienerius metus – nuo istorinių ryšių, susijusių su Čijune Sugihara, iki šiandieninių Lietuvos stiprybių: lazerių, puslaidininkių technologijų ar medicinos. Į konferenciją buvo atvykę apie dešimt svečių iš Japonijos, o studentai iš šios šalies universitetų vyksta į FTMC atlikti mokslinių praktių ar ilgalaikių stažuočių.

„Kartais mums patiems gali atrodyti, kad esame maži, tačiau žvelgiant iš šalies matyti, kad tarptautiniai partneriai mus labai vertina. Kai žinai, kad pasaulinio lygio mokslininkai atvyksta, domisi tavo veikla ir ieško bendrų projektų, pradedi kitaip suprasti ir savo vietą tarptautiniame kontekste.

Žinoma, kai nuo mokslo žengiame technologijų link ir prasideda komercializavimo etapas, situacija pasikeičia. Ten jau veikia tokie gigantai kaip „Nokia“, RIKEN, ar Vokietijos „Fraunhofer“ institutas. Su jų finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais konkuruoti labai sunku. Tokiose situacijose turime būti išskirtiniai ir siūlyti kažką unikalaus, autentiško.

Tačiau ankstyvuosiuose etapuose, kai gimsta naujos idėjos, atliekami pirmieji eksperimentai ir kuriami pirmieji prototipai, mes rikiuojamės pačiame priekyje. Kaip mėgstu sakyti, esame raketos smaigalyje. Svarbiausia yra ten išsilaikyti, nes būti smaigalyje niekada nėra lengva, ten vietos nedaug“, – šypsosi APROPOS organizatorius.

Parengė Simonas Bendžius