Nuo jutiklių kūrimo iki Visatos tyrimų: 14 FTMC doktorantų laimėjo LMT finansavimą akademinėms išvykoms
Net 14 FTMC doktorantų laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą akademinėms išvykoms. Jų metu jaunieji mokslininkai tarptautinėse konferencijose bei stažuotėse pristatys aktualius savo tyrimus, plės akiratį, semsis patirties iš pasaulinio lygio savo srities specialistų. Keletas doktorantų šią vasarą jau sudalyvavo tokiose konferencijose.
LMT paramos tikslas – sudaryti sąlygas doktorantams tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją dalyvaujant užsienyje vykstančiuose renginiuose, didinti doktorantų tarptautinį mobilumą, remti Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą.
FTMC doktorantai išsamiau pasakoja apie jų akademines išvykas ir nagrinėjamas mokslines temas.
Anastasija Aleksandrovič (Organinės chemijos skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-150)
Jos disertacijos tema susijusi su daugkartinio naudojimo biojutikliais, skirtais toksinų bei kitų ligų sukėlėjų aptikimui bei kitiems diagnostiniams tikslams. Anastasija šiems jutikliams kuria sistemą, paremtą paviršiuje imobilizuotų (pritvirtintų) membranų modelių pagrindu.
Doktorantė planuoja vykti stažuotei į Milano politechnikos universitetą, kur tyrinės prie paviršiaus pritvirtintas lipidines membranas, naudojant pažangius elektrocheminius ir mikroskopinius tyrimų metodus. Taip pat ji mokysis gaminti cheminius junginius, skirtus membranų ardymui, bei kurs ir tyrinės membranas, imituojančias bakterijų ląstelių membranas.
„Disertacijos aktualumas yra toksinų detekcijos pritaikymas žmogaus sveikatos tyrimuose – siekiant aptikti patogenus ankstyvosiose stadijose ir užkirsti kelią tolesnei ligos plėtrai. Be to, mano vystoma savitvarkių biosistemų regeneracija suteikia galimybes sukurti daugkartinio naudojimo jutiklius, pasižyminčius tvarumu ir atsakingu išteklių naudojimu bei ekonomine nauda“, – sako A. Aleksandrovič.
Pasak jos, iki šiol beveik netirta, kaip atkurti toksinų pažeistas membranas, nes nuo jų sudėtinga pašalinti prisijungusius baltymus nepažeidžiant pagrindinio molekulinio sluoksnio, ant kurio membrana yra suformuota.
Kita naujovė: Anastasijos taikoma elektrocheminio impedanso spektroskopija (metodas, leidžiantis stebėti, kaip sistema reaguoja į labai silpną kintamą elektros signalą) įprastai naudojama elektrinėms sistemos savybėms tirti, tačiau šiame darbe ji padeda stebėti membranos struktūros pokyčius ir jos pažeidimus.
Karolis Daugevičius (Fundamentinių tyrimų skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-106)
Liepos 6–10 d. Italijoje vyko tarptautinė konferencija „How Stars Move Around and What They Tell Us About Galaxies’ Masses, Formation and Evolution“ („Kaip juda žvaigždės ir ką tai sako apie galaktikų masę, formavimosi procesus bei evoliuciją“). Mokslininkai nagrinėjo, kaip žvaigždžių judėjimas ir cheminė sudėtis padeda atskleisti galaktikų sandarą, formavimąsi bei raidą. Nemažai pranešimų buvo skirta žvaigždžių srautams, chemodinamikai (ryšiui tarp žvaigždžių cheminės sudėties ir jų judėjimo) ir tam, ką šie tyrimai gali padėti atskleisti apie galaktikų susiliejimų istoriją, ypač ankstyvoje Visatoje, daugiausia dėmesio skiriant Paukščių Takui.
„Konferencijoje pristačiau pranešimą apie žvaigždžių spiečius Andromedos galaktikos diske. Tyrime nagrinėjame, kaip laikui bėgant kinta šių spiečių dydis ir struktūra bei ar jų savybes reikšmingai veikia visos galaktikos gravitacinis laukas.
Mūsų rezultatai rodo, kad jauni žvaigždžių spiečiai per pirmuosius keliasdešimt milijonų metų sparčiai plečiasi, tačiau šį procesą, tikėtina, daugiausia lemia pačių spiečių viduje vykstantys reiškiniai – dujų pašalinimas, žvaigždžių evoliucija ir gravitacinė žvaigždžių sąveika. Tuo pat metu nematome aiškios spiečių dydžio priklausomybės nuo jų padėties Andromedos galaktikoje, todėl didelio masto galaktikos gravitacinio lauko poveikis, panašu, yra gana silpnas.
Žvaigždžių spiečių tyrimai padeda susieti nedideliu mastu vykstančius žvaigždėdaros procesus su visos galaktikos struktūra ir raida. Tai leidžia geriau suprasti, kaip galaktikose formuojasi žvaigždės ir kaip jų populiacijos keičiasi laikui bėgant“, – paaiškina K. Daugevičius.
Muhammad Naeem Hafiz (Katalizės skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-85)
Doktorantas dalyvaus prestižiniame 250-ajame JAV įsikūrusios Elektrochemijos draugijos (Electrochemical Society, ECS) suvažiavime Kanadoje. Pasak Muhammado, tai vienas svarbiausių pasaulinių elektrochemijos mokslo ir technologijų renginių, suburiantis šios srities lyderius ir mokslininkus, ieškančius sprendimų aktualiems pasauliniams energetikos iššūkiams.
FTMC doktorantas šiame renginyje skaitys žodinį pranešimą.
„Pristatysiu mūsų tyrimą, kuriame kuriamos naujos katalizatorių medžiagos, galinčios pagerinti vandens skaidymo proceso efektyvumą. Šis procesas yra svarbus gaminant žaliąjį vandenilį, kuris laikomas viena perspektyviausių švarios energijos rūšių.
Tyrimo metu siekiame geriau suprasti, kaip šiose medžiagose vyksta krūvio pernaša ir kokie procesai lemia jų veiksmingumą. Tikimės, kad gauti rezultatai padės kurti efektyvesnius ir ekonomiškesnius katalizatorius, kurie ateityje prisidės prie platesnio žaliojo vandenilio naudojimo ir tvaresnės energetikos plėtros“, – sako M. N. Hafiz.
Rodrigas Liudvinavičius (Lazerinių technologijų skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-127)
Spalį Rodrigas dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Romoje „Nanophotonics and Micro/Nano Optics International Conference 2026 (NANOP)“, kurioje skaitys žodinį pranešimą „Direct laser writing of plasmonic microbump arrays on different substrates: formation dynamics and resonance dependence“ („Tiesioginis plazmoninių mikrogumbelių darinių formavimas lazeriniu rašymu ant skirtingų pagrindų: formavimosi dinamika ir rezonanso priklausomybė“).
„Ši konferencija yra viena svarbiausių tarptautinių konferencijų nanofotonikos, plazmonikos ir pažangių optinių medžiagų srityse, suburianti mokslininkus, doktorantus ir pramonės atstovus iš viso pasaulio. Konferencijoje pristatomi naujausi tyrimai, susiję su plazmoninėmis struktūromis, metamaterijomis, metasluoksniais, nanostruktūrų optinėmis savybėmis bei nanofotoninių įrenginių kūrimu.
Pranešime pristatysiu savo doktorantūros metu atliekamus tyrimus apie plazmoninių mikrostruktūrų formavimą naudojant femtosekundinį tiesioginio lazerinio rašymo metodą (formuoju plazmonius mikrogumbelių darinius ant 50 nanometrų plonos aukso dangos).
Tyrime nagrinėjama, kaip skirtingi pagrindai (stiklas, silicis, safyras, indžio alavo oksidas, nerūdijantis plienas ir kitos medžiagos), ant kurių yra dengiama aukso danga, lemia susidarančių mikrostruktūrų formą bei jų optines savybes. Šis tyrimas padės geriau suprasti, kaip pasirinkta pagrindo medžiaga veikia šviesos ir medžiagos (mano atveju, aukso) sąveiką nanometriniu masteliu. Tai svarbu kuriant jautrius optinius jutiklius, naujos kartos fotoninius elementus ar kitas technologijas, kurios ateityje galėtų būti pritaikytos medicininėje diagnostikoje, aplinkos stebėsenoje ar cheminių medžiagų aptikime“ – pasakoja R. Liudvinavičius.
Paulina Nemaniutė-Daubarė (Cheminės inžinerijos ir technologijų skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-126)
Rugsėjį doktorantė dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Lenkijoje „Topical Meeting of the International Society of Electrochemistry“, kur pristatys stendinį pranešimą tema „Functional Polyurethane-Based Layers for Aqueous Sodium-Ion Energy Storage Systems“ („Funkciniai poliuretano pagrindu sukurti sluoksniai vandeninėms natrio jonų energijos kaupimo sistemoms“).
„Tyrime nagrinėjami poliuretano (universalaus sintetinio plastiko) pagrindo funkciniai sluoksniai, skirti vandeninių natrio jonų baterijų elektrodams. Ši tema aktuali kuriant saugesnes, ilgaamžiškesnes ir tvaresnes energijos kaupimo technologijas, o tyrimų rezultatai gali prisidėti prie naujos kartos baterijų kūrimo.
Prieš konferenciją taip pat dalyvausiu kartu organizuojamoje doktorantų vasaros mokykloje „Electro-Summer 2026”, tai yra satelitinis konferencijos renginys. Jame gilinsiu žinias apie pažangius elektrocheminius tyrimų metodus, tokius kaip elektrocheminė impedanso spektroskopija, operando ir in situ spektroskopiniai metodai ir kt. Įgytos žinios bus tiesiogiai pritaikomos tolimesniuose mano doktorantūros tyrimuose“, – sako Paulina.
Julianija Nikitina (Lazerinių technologijų skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-102)
Kaip ir kolega Rodrigas, mokslinininkė dalyvaus tarptautinėje konferencijoje „Nanophotonics and Micro/Nano Optics International Conference 2026 (NANOP)“, kur pristatys stendinį pranešimą. Jis paremtas neseniai išpublikuotu straipsniu žurnale „Optical Materials“, kuriame pristatytas Julianijos ir kolegų sukurtas bei sėkmingai išbandytas poliarizatorius – labai ploną optinį elementas, skirtas „atsijoti“ šviesą pagal jos poliarizaciją, t. y. praleisti vieną šviesos kryptį, o kitą blokuoti arba atspindėti.
FTMC komanda pagamino plonytį titano dioksido sluoksnį, pro kurį viena poliarizacija (tam tikra šviesos virpesių kryptis) beveik visiškai praeina, o kita sumažinama maždaug iki 1000 kartų. Toks itin mažas, tvirtas ir efektyvus poliarizatorius gali būti naudojamas pažangiose optinėse sistemose bei lazeriuose.
Aswathi Raveendran (Elektrocheminės medžiagotyros skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-103)
Rugsėjį doktorantė vyks į JAV organizacijos Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) organizuojamą tarptautinę konferenciją Juodkalnijoje „IEEE International Conference on Nanomaterials: Applications & Properties“.
„Pagrindinis dėmesys renginyje bus skiriamas nanometrinio mastelio medžiagoms, ypatingą dėmesį skiriant tarpdisciplininiams tyrimams, kuriais siekiama nagrinėti ir praktiškai pritaikyti unikalias šių medžiagų fizines ir chemines savybes.
Konferencijoje pristatysiu stendinį pranešimą apie savo mokslinį darbą, susijusį su magnetinėmis nanodalelėmis ir jų taikymu nuotekų valymui“, – sako A. Raveendran.
Gytautė Sirgėdaitė (Organinės chemijos skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-99)
Ji dalyvaus tarptautinėje Ramano spektroskopijos konferencijoje „ICORS 2026“ Turkijoje. Tai viena svarbiausių šios mokslo krypties konferencijų, kuri suburs mokslininkus, pramonės atstovus ir studentus iš viso pasaulio aptarti naujausius Ramano spektroskopijos, nano- ir biofotonikos, medžiagotyros bei taikomųjų spektroskopinių metodų pasiekimus. Konferencijoje Gytautė pristatys stendinį pranešimą „Copper Oxide Nanostructures for UV-SERS“ („Vario oksido nanostruktūros UV-SERS tyrimams“).
„Ramano spektroskopija – pasaulyje plačiai naudojamas mokslinis metodas, kai lazerio šviesa, nukreipta į medžiagą, suteikia informacijos apie jos molekulių virpėjimą, ir iš to galime sužinoti apie įvairias medžiagos savybes.
Paviršiaus sustiprintoje Ramano spektroskopijoje (angl. Surface Enhanced Raman Spectroscopy, SERS) naudojamos įvairių metalų nanodalelės. Metalinės nanodalelės arba nanomatmenyse struktūruotas paviršius yra būtinas SERS metodo komponentas, jis veikia kaip itin jautrus signalo stiprintuvas, padidinantis specifinių biologinių molekulių Ramano signalą. Daugelis biologiškai svarbių molekulių, pavyzdžiu vėžio žymenys, amino rūgštys, baltymai, sugeria ultravioletinę (UV) spinduliuotę žymiai geriau nei, tarkime, kiti to biologinio audinio junginiai, todėl panaudojant UV spinduliuotę signalui sužadinti, specifiškai padidinamas šių molekulių Ramano signalas ir ženkliai pagerinamas SERS metodo atrankumas.
Neseniai FTMC kolegos nustatė, kad varis ir jo oksidas yra tinkamos medžiagos ultravioletinės paviršiaus sustiprintos Ramano spektroskopijos tyrimams. Pasiekimas aktualus ir naujas, nes pirmą kartą parodyta, kad vario bei vario oksido nanostruktūros gali būti efektyviai pritaikytos UV SERS tyrimams ir žymiai tiksliau atpažinti mažos molekulinės masės biocheminius junginius.
Savo pranešime pristatysiu vario oksido nanostruktūras, susintetintas cheminės redukcijos metodu. Struktūros pasižymimi signalo stiprinimu UV srityje. Konferencijoje bus pristatoma tik pirmoji tyrimų dalis, ties antrąją bus dirbama toliau – siekiame sukurti kompozicines nanodaleles sudarytas iš vario oksido ir magnetinių geležies oksido nanodalelių, kurios atliktų dvigubą funkciją. Magnetizmas padeda geriau suvaldyti dalelių nusodinimą, koncentravimą, analitės surinkimą.
Tikiu, kad šios konferecijos metu pavyks užmegzti naujų mokslinių kontaktų su panašioje srityje dirbančiais žmonėmis, pasisemti patirties ir įkvėpimo tolimesniems darbams“, – sako G. Sirgėdaitė.
Justina Stonytė (Nanoinžinerijos skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-136)
Stažuotės metu Kopenhagos universitete vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Practical Palaeoproteomics Summer School” mokslininkė gilinsis į paleoproteomikos metodus, kurie leidžia aptikti ir tirti senovinius baltymus, išlikusius archeologiniuose, paleontologiniuose ar geologiniuose mėginiuose.
„Praktinių užsiėmimų metu mokysiuosi baltymų išskyrimo, paruošimo ir analizės metodų bei susipažinsiu su jų taikymu archeologijoje ir biomolekuliniuose tyrimuose.
Grybai archeologiniuose radiniuose išlieka itin retai, todėl apie jų vaidmenį žmonijos istorijoje vis dar žinome palyginti nedaug. Mokydamasi taikyti paleoproteomikos metodus tikiuosi papildyti savo tyrimus nauju biomolekuliniu įrankiu, kuris kartu su jau mano naudojamais metodais padės ieškoti iki šiol nematomų biologinių pėdsakų. Tai leis geriau suprasti mūsų protėvių mitybą bei platesnį žmogaus ir grybų ryšį praeityje“ – paaiškina J. Stonytė.
Ilgus metus mokslininkai negalėdavo ištirti, ar priešistoriniai žmonės vartodavo grybus – jie daugiausiai sudaryti iš vandens, todėl greit suyra, ir praktiškai nerandami kaip fosilijos. Tačiau pastarojo meto naujos priemonės pagaliau leido atpažinti grybų DNR ir mikrolikučius mūsų protėvių burnose, ant indų ir drabužių. FTMC doktorantė prisideda prie šių svarbių tyrimų, o balandį davė komentarą prestižiniam mokslo populiarinimo žurnalui „New Scientist“.
Raminta Šakickaitė (Katalizės skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-114)
Doktorantė keliaus į tarptautinę vasaros mokyklą „International Summer School on Electrocatalysis and Organic Electrosynthesis 2026“, kuri rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje vyks Šveicarijoje.
Ten dalyvaus elektrokatalizės ir organinės elektrosintezės srityse dirbantys mokslininkai, doktorantai ir pramonės atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Paskaitas skaitys tarptautiniu mastu pripažinti šių sričių ekspertai iš universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės įmonių. Jie pristatys naujausius mokslinius pasiekimus, pažangias technologijas bei jų taikymą tvarios energetikos, žaliojo vandenilio gamybos ir chemijos pramonės srityse.
„Tokie renginiai suteikia galimybę ne tik susipažinti su naujausiomis mokslo tendencijomis, bet ir užmegzti tarptautinius bendradarbiavimo ryšius bei pasidalyti savo tyrimų rezultatais su pasauline mokslo bendruomene.
Vasaros mokykloje pristatysiu stendinį pranešimą tema „Electrochemical Alcohol Oxidation with Transition Metal Oxides“ (liet. „Elektrocheminis alkoholių oksidavimas naudojant pereinamųjų metalų oksidus“). Tyrimų tikslas – ieškoti efektyvesnių ir tvaresnių būdų žaliajam vandeniliui gaminti. Įprastame vandens elektrolizės procese anodinėje reakcijoje išsiskiria deguonis, tačiau ši reakcija yra energiškai nepalanki ir reikalauja didelių energijos sąnaudų. Mano tyrimuose vietoje deguonies susidarymo nagrinėjamos alkoholių oksidacijos reakcijos, kurios leidžia sumažinti elektrolizei reikalingą energijos kiekį ir kartu gauti pramonei vertingus cheminius junginius.
Atliekamuose tyrimuose nagrinėjami pereinamųjų metalų CoNiFeOx katalizatoriai ir jų gebėjimas katalizuoti elektrocheminę etanolio, 1-propanolio, 2-propanolio ir etilenglikolio oksidaciją. Vertinamas susidarančių produktų kiekis, reakcijų selektyvumas ir joms reikalingos energijos sąnaudos. Reakcijų metu gali susidaryti aldehidai, ketonai ir karboksirūgštys – cheminiai junginiai, plačiai naudojami chemijos, farmacijos, kosmetikos ir kitose pramonės šakose“, – pasakoja Raminta.
Pasak mokslininkės, šie tyrimai svarbūs ne tik siekiant efektyviau gaminti žaliąjį vandenilį, bet ir kuriant tvaresnius chemijos pramonės procesus. Vieno elektrocheminio proceso metu galima ne tik pagaminti vandenilį, bet ir iš atsinaujinančios elektros energijos gauti didelės pridėtinės vertės chemines žaliavas. Toks sprendimas leidžia efektyviau panaudoti energiją, mažinti gamybos sąnaudas ir prisidėti prie tvaresnės, mažesnį poveikį aplinkai darančios chemijos pramonės plėtros.
Tayyab Tahir (Branduolinių tyrimų skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-129)
Jis dalyvaus „YUCOMAT 2026“ Serbijos medžiagų tyrimų draugijos konferencijoje, kuri vyks Juodkalnijoje. Šis tarptautiniu mastu pripažintas renginys suburia žymiausius mokslininkus iš viso pasaulio pristatyti naujausius pasiekimus medžiagų mokslo, nanotechnologijų, biomedžiagų ir aplinkosaugos technologijų srityse. Konferencijoje Tayyab pristatys stendinį pranešimą, kuriame bus pateikti doktorantūros tyrimų rezultatai.
„Mano tyrimai yra skirti tvarių biologinės kilmės adsorbentinių medžiagų, gaunamų iš žemės ūkio atliekų, ypač grikių lukštų ir jų modifikuotų kompozitų, kūrimui, siekiant efektyviai pašalinti toksiškuosius sunkiuosius metalus iš užteršto vandens. Paverčiant mažos ekonominės vertės biomasę aukšto efektyvumo vandens valymo medžiagomis, siūlomas aplinkai draugiškas ir ekonomiškai efektyvus nuotekų valymo sprendimas, kartu įgyvendinantis žiedinės ekonomikos principus.
Šie tyrimai yra svarbūs todėl, kad tarša sunkiaisiais metalais kelia rimtą grėsmę tiek ekosistemoms, tiek žmonių sveikatai. Tvarių vandens valymo technologijų kūrimas yra būtinas sprendžiant globalius aplinkosaugos iššūkius ir užtikrinant prieigą prie švaraus vandens ateities kartoms“, – paaiškina T. Tahir.
Apostolos Tsampodimos (Fundamentinių tyrimų skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-124)
Rugpjūčio pabaigoje Leideno universitetas (Nyderlandai) organizuoja „COSMO-26“ – tarptautinę dalelių fizikos ir kosmologijos konferenciją. Joje nagrinėjamos tokios temos kaip tamsiosios materijos prigimtis, ankstyvosios Visatos fizika ir fundamentaliosios dalelės, sudarančios mūsų Visatą.
Pasak FTMC doktoranto, COSMO yra viena didžiausių kasmetinių šios srities konferencijų ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant fizikų teoretikų ir eksperimentatorių bendradarbiavimą. Būtent toks idėjų ir rezultatų apsikeitimas istoriškai lėmė reikšmingus proveržius dalelių fizikos ir kosmologijos srityse. Tad tokie renginiai suteikia galimybę įvertinti naujausią mokslo pažangą, aptarti neišspręstus klausimus ir numatyti tolesnes tyrimų kryptis.
Konferencijoje Apostolos pristatys žodinį pranešimą „A Disformal Affair: How Lorentz Violation Mimics Dark Matter“ („Disformali istorija: kaip Lorenco simetrijos pažeidimas imituoja tamsiąją materiją“).
„Mano moksliniai tyrimai atsiduria kosmologijos ir matematinės fizikos sankirtoje. Nagrinėju, kaip apibrėžiami stebiniai (angl. observables) – dydžiai, kuriuos teorija numato kaip išmatuojamus, pavyzdžiui, padėtis, energija ar sukinys. Šiuo metu naudojami stebinių apibrėžimai nepakankamai atspindi realų matavimo procesą: matavimo įranga generuoja signalą, kurį būtina interpretuoti, kad jis įgytų fizinę prasmę.
Savo darbu siekiu formalizuoti visą šį procesą, susiedamas teorijoje apibrėžtus stebinius su faktiniu jų matavimu ir rezultatų interpretavimu. Toks požiūris galėtų leisti tiksliai nustatyti, kada dvi teorijos, net jei jos remiasi labai skirtingu matematiniu aparatu, iš tiesų aprašo tą pačią fiziką, t. y. tą pačią Visatą.
Ilgalaikis mano tyrimų tikslas yra pritaikyti šias idėjas kvantavimo problemoms nagrinėti, nes teoriškai skirtingos kvantinės teorijos gali lemti tą pačią klasikinę teoriją. Geresnis matavimo ir stebinių sampratos supratimas galėtų padėti giliau atskleisti ryšį tarp klasikinių ir kvantinių fizikos aprašymų“, – teigia A. Tsampodimos.
Gitana Valeckytė (Katalizės skyrius) (LMT sutarties Nr. P-DAK-26-148)
Portugalijoje vyks Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos tarptautinė žaliosios chemijos konferencija „GREEN IUPAC 2026“, kurioje Gitana pristatys stendinį pranešimą tema „Four-component nickel-based catalyst for efficient hydrolysis of sodium borohydride“ („Keturių komponentų nikelio pagrindu pagamintas katalizatorius efektyviai natrio borhidrido hidrolizei“).
Konferencija suburs mokslininkus iš viso pasaulio, kurie pristatys naujausius žaliosios chemijos pasiekimus ir diskutuos apie tvarius sprendimus, padedančius mažinti neigiamą technologijų poveikį aplinkai.
„Savo stendiniame pranešime pristatysiu naują keturkomponentį nikelio pagrindu sukurtą katalizatorių, skirtą vandenilio generavimui iš natrio borhidrido (NaBH₄) tirpalų. FTMC atliekamais tyrimais siekiama sukurti efektyvias ir tvaresnes alternatyvas ne tik tauriųjų metalų, bet ir kobalto pagrindu pagamintiems katalizatoriams. Nors kobalto katalizatoriai pasižymi dideliu efektyvumu, mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama galimam jų neigiamam poveikiui aplinkai ir žmogaus sveikatai. Todėl vienas svarbiausių šių tyrimų tikslų – sukurti saugesnius, aplinkai draugiškesnius ir ekonomiškai patrauklesnius katalizatorius, galinčius prisidėti prie tvarių vandenilio gamybos technologijų plėtros.
Ši tema aktuali tiek mokslui, tiek visuomenei, nes efektyvi ir tvari vandenilio gamyba yra viena svarbiausių švarios energetikos plėtros krypčių. Dalyvavimas „GREEN IUPAC 2026“ konferencijoje suteiks galimybę pristatyti FTMC vykdomų tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, užmegzti naujų bendradarbiavimo ryšių bei pasisemti idėjų tolesniems moksliniams tyrimams“ – dalijasi G. Valeckytė.
FTMC informacija
Nuotraukos panaudotos iš doktorantų ir FTMC archyvų