„Mums reikia sėkmės istorijų“: ekspertai – apie Lietuvos mokslo ambicijas, tingumą ir sąlygas technologiniam šuoliui

Lietuva turi stiprų mokslą, tarptautiniu mastu pripažintas technologijas, augančią startuolių ekosistemą ir vis daugiau investicijų. Tačiau ko dar trūksta, kad atskiri sėkmės pavyzdžiai virstų tikru šalies technologiniu šuoliu? 

Šio atsakymo FTMC organizuotoje diskusijoje ieškojo politikos, inovacijų, verslo ir mokslo atstovai – Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė, lazerių įmonės „Litilit“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nikolajus Gavrilinas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, LINPRA Prezidiumo narys prof. dr. Andrius Vilkauskas. Renginį moderavo FTMC direktorius prof. dr. Ramūnas Skaudžius.

Lietuviai – pernelyg kuklūs?

Lietuvos technologijų sektoriuje turime sėkmės istorijų, rodančių, kad kelias nuo mokslinės kompetencijos iki pasaulinės rinkos yra įmanomas. 

Vienas tokių pavyzdžių – iš FTMC mokslinių kompetencijų išaugusi femtosekundinių lazerių bendrovė „LITILIT“. 

Jos bendraįkūrėjas ir vadovas Nikolajus Gavrilinas diskusijoje akcentavo ambicijos ir stiprios vizijos svarbą. Jo išsakytose mintyse kartojosi ir kita tema – Lietuvai reikia daugiau technologinių sėkmės istorijų, kurios paskatintų kapitalą bei kitus kūrėjus rizikuoti. 

(Nikolajus Gavrilinas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

„Įsivaizduokime, kad mes visi čia sėdintys iš anksto galime susikurti sėkmės istoriją. Juk būtent taip ir daro visas pasaulis. Bet mes kažkodėl dažnai to nenorime daryti – mes niekam nieko nesakysime, nieko nežadėsime, kad tik išeitų mokslinė publikacija... Mes stengsimės kiek įmanoma neskubėti, bet užtat būsime labai ramūs ir labai solidūs. 

Taip, yra rizikos kapitalo fondų, kurie tai vertina. Tačiau jų yra mažiau nei 0,01 procento. 

Tad ko reikia? Mums reikia sėkmės istorijų, dar šiek tiek laiko ir pasitikėjimo“, – įsitikinęs N. Gavrilinas.

Pinigų turime. O ar pakanka ambicijos? 

Diskusijoje kalbėta ne tik apie valstybės finansavimą, bet ir apie verslo pasirengimą pačiam investuoti į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir rizikingesnes technologijas. 

Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos inovacijų ekosistemoje jau egzistuoja įvairių priemonių verslui, tačiau vien jų buvimas savaime negarantuoja proveržio. 

(Dr. Monika Paulė. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

„Problema ta, kad mes, lietuviai, nors vis dar esame gana alkani siekti daugiau, labai mėgstame įsitaisyti komforto zonoje. O tada nebenorime daryti papildomų dalykų, nes ir taip atrodo gerai. Tai ypač matyti verslo ir mokslo bendradarbiavime bei mokslo rezultatų perkėlimo į rinką procese.

Dirbdama Inovacijų agentūroje matau, kad kolegos kartais už pačius verslus nori daugiau nei jie patys. Jie labai stengiasi, padeda, skatina eksportuoti ir augti. Tačiau kartais matai, kad verslai to net nenori. 

Pavyzdžiui, matau, kad gynybos ir dvejopos paskirties technologijų srityse veikiančios įmonės yra labai motyvuotos. Jos tikrai nori augti ir siekti daugiau.

Tuo tarpu, su visa pagarba sektoriui, kuriame pati praleidau daug metų, technologijų sektorius kartais atrodo kiek išlepęs. Jeigu jis būtų toks pat alkanas kaip gynybos sektorius, šiandien kalbėtume ne apie penkių, o gal net apie dešimties procentų valstybės finansavimą“, – teigia M. Paulė.

Pasak ekspertės, tai kelia platesnį klausimą: ar technologiniam šuoliui šiandien labiau trūksta finansavimo, ar noro ir gebėjimo juo pasinaudoti? 

(Prof. dr. Andrius Vilkauskas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Mokslas ir pramonė turi kalbėti ta pačia kalba 

KTU profesorius, LINPRA prezidiumo narys prof. dr. Andrius Vilkauskas diskusijoje akcentavo glaudesnį mokslo ir pramonės ryšį. 

Tai ypač aktualu kuriant gynybos technologijas, kur mokslinis rezultatas turi ne tik tapti inovacija, bet ir atsakyti į konkretų pramonės ar gynybos poreikį bei gebėti būti gaminamas didesniu mastu. 

„Svarbus dalykas yra visa ekosistema: verslas, inovacijos, vartotojai. Ilgą laiką gamyba būdavo iškeliama už Europos ribų. Tačiau labai dažnai nutinka taip, kad paskui gamybą iškeliauja ir inovacijos.

Pažiūrėkime į Kiniją: jos inovacijų šuolis didele dalimi susijęs su tuo, kad ši šalis tapo pasaulio fabriku. Kai šalyje yra stipri gamyba, natūraliai atsiranda ir poreikis inovacijoms. O kai tokio poreikio nėra, mokslas kartais tampa tiesiog tyrimais dėl pačių tyrimų.

Todėl turime į viską žiūrėti kaip į vieną ekosistemą. Pramonė turi būti kuo arčiau mokslo, kad būtų galima greitai eksperimentuoti, plėstis, sparčiai tobulinti produktus ir judėti per visą inovacijų ciklą dideliu greičiu“, – sako A. Vilkauskas. 

(Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Technologijų politika – ilgesnė už vieną politinį ciklą 

Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen diskusijoje kalbėjo apie valstybės vaidmenį kuriant aplinką technologiniam verslui ir ilgalaikių prioritetų svarbą. 

Pasak pašnekovės, technologijų ekosistemos kuriamos dešimtmečiais, todėl pasirinktos strateginės kryptys neturėtų būti iš esmės perkraunamos pasikeitus politinei valdžiai. 

„Politikai dažnai linkę užsisklęsti savo veiklos lauke, nes taip paprasčiau ir saugiau. Todėl neretai nutinka, kad pažadų įgyvendinimas tampa svarbesnis už ilgalaikės strategijos tikslus.

Žvelgiant į ateitį, man atrodo, kad yra vienas labai paprastas principas: netrukdyti. Arba, kitaip tariant, nepakenkti. Pakenkti galima įvairiais būdais: didinant mokesčius, auginant biurokratinę naštą ar kuriant papildomas kliūtis.

Manau, jeigu mums, politikams, pavyktų užtikrinti bent šį higieninį minimumą ir susitarti netrukdyti verslui bei mokslui, o tam tikrais atvejais tapti tarpininkais ir katalizatoriais, tai jau būtų labai neblogas rezultatas.

Iniciatyvų, idėjų ir talentų Lietuvoje tikrai netrūksta. Kartais tiesiog pritrūksta tarpusavio ryšių, bendradarbiavimo ir gebėjimo sujungti skirtingas puses“, – pastebi V. Čmilytė-Nielsen. 

(Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Šuolis neįvyksta vienoje laboratorijoje 

Renginį moderavęs FTMC direktorius prof. dr. Ramūnas Skaudžius pokalbį pradėjo provokuojančiu klausimu: jeigu po dešimties metų Lietuva vis dar nebus padariusi technologinio šuolio, kokia bus pagrindinė to priežastis? 

Diskusija vieno atsakymo nepateikė – tačiau išryškino bendrą vardiklį. Technologinis šuolis neįvyksta vien laboratorijoje, ministerijoje ar startuolyje. Jam reikia veikiančios grandinės – nuo mokslo ir talentų iki kapitalo, pramonės, verslo ir ilgalaikių valstybės sprendimų.

Šis pokalbis vyko Vilniuje, diskusijų festivalyje „Būtent!“. Renginio organizatoriai per ateinančias savaites savo „YouTube“ kanale pasidalins diskusijos vaizdo įrašu. 

FTMC informacija