Iš kur ore atsiranda kenksminga juodoji anglis? Naujų atsakymų pateikusi Agnė Minderytė tapo gamtos mokslų daktare
Aerozoliai – atmosferoje esančios smulkios dalelės, kurias oro masės gali pernešti dideliais atstumais, net tūkstančius kilometrų nuo taršos šaltinių. O tai daro didelį poveikį oro kokybei, žmonių sveikatai ir klimatui.
Miestuose reikšmingą aerozolių dalį sudaro juodoji anglis (dar kitaip vadinama suodžiais), susidaranti deginant iškastinį kurą ar biomasę. Tačiau vis dar sudėtinga tiksliai nustatyti, kokia juodosios anglies dalis susidaro vietoje, o kokia atkeliauja iš kitų regionų.
Šios užduoties ėmėsi FTMC Aplinkotyros skyriaus fizikė dr. Agnė Minderytė, apgynusi daktaro disertaciją „Kompleksinis tolimosios oro masių pernašos poveikio skirtingos kilmės aerozolio juodajai angliai ir aerozolio savybėms vertinimas kontrastingose aplinkose“ (mokslinė vadovė: dr. Steigvilė Byčenkienė).
Disertacijoje Agnė nagrinėja, kaip tolimoji oro masių pernaša veikia submikronines (maždaug bakterijos dydžio) aerozolio daleles, ypač juodąją anglį, skirtingose aplinkose – Vilniuje ir Varšuvoje bei regioninėse vietovėse prie Baltijos jūros – Preiloje ir Hiltemosoje (Pietų Švedija).
„Darbe sujungiami vietoje atlikti matavimai (in situ), juodosios anglies šaltinių kilmės atskyrimo metodai ir atmosferos pernašos modeliavimas (pasitelkiant FLEXPART bei HYSPLIT modelius), siekiant atskirti, kiek išmatuojamos juodosios anglies koncentracijos miesto aplinkoje susidaro dėl vietinių taršos šaltinių mieste, o kiek – atnešama tolimosiomis oro masėmis“, – sako A. Minderytė.
Fizikė teigia, kad jos darbas ne tik papildys mokslininkų žinias apie tolimųjų oro masių poveikį kietosioms dalelėms, bet ir padės kiekvienam iš mūsų geriau suprasti, kaip į atmosferą patekusios aerozolio dalelės gali būti oro masių pernešamos dideliais atstumais ir daryti reikšmingą poveikį oro kokybei toli nuo taršos taškų esančiose vietovėse.
„Darbo rezultatai tiesiogiai susiję su oro kokybe ir sveikata – juodoji anglis yra viena kenksmingiausių aerozolio dalelių komponenčių, o darbas parodo, kiek užterštumo miestuose atsiranda dėl vietinių šaltinių (t. y. ką galima realiai sumažinti vietos sprendimais, pavyzdžiui, reguliuojant transportą ar namų šildymą kietuoju kuru) ir kiek atkeliauja iš kitų regionų.
Tai svarbu ir savivaldybėms bei politikams, planuojantiems oro taršos mažinimo priemones, ir platesniam klimato kontekstui, nes aerozolio dalelės (ypač šviesą sugerianti juodoji anglis) tiesiogiai veikia atmosferos šiluminę pusiausvyrą – vieną didžiausių neapibrėžtumų klimato prognozėse. Kitaip tariant, darbas padeda geriau suprasti, kiek oro kokybė priklauso nuo žmonių veiklos mieste, o kiek – nuo to, kas vyksta už jo ribų“ – pabrėžia naujoji gamtos mokslų daktarė.
Pasak A. Minderytės, didžiausias šio darbo pasiekimas ir pagrindinis naujumas – derindama eksperimentinių matavimų ir atmosferos modeliavimo duomenis, kartu su kolegomis mokslininkė pritaikė metodą, leidžiantį nustatyti, kuri juodosios anglies dalis mieste susidaro vietoje, o kuri atkeliauja su oro masėmis iš kitų regionų:
„Taip pat itin vertingu laikau rezultatą, parodantį, kad net esant reikšmingam vietinės komponentės poveikiui, miesto oro kokybę šaltuoju metų laiku vis dėlto reikšmingai lemia tolimoji oro masių pernaša – vidutiniškai 46 proc. Vilniuje ir 53 proc. Varšuvoje.“
Agnės disertaciją galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
FTMC informacija