14 Rugpjūčio, 2026
Nikolajus Gavrilinas. Asmeninio archyvo nuotr.

FTMC organizuojamos diskusijos dalyvis Nikolajus Gavrilinas: „Mes vis dar leidžiame sau galvoti per mažai“

Ko trūksta Lietuvos technologiniam šuoliui? Apie tai rugpjūčio 28 d. Vilniuje, Bernardinų sode, kalbėsimės diskusijų festivalyje „Būtent!“

Vienas iš FTMC organizuojamo renginio dalyvių – naujos kartos femtosekundinius lazerius kuriančios įmonės „LITILIT“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nikolajus Gavrilinas. Ekspertas atsako į keletą įvadinių klausimų ir kviečia į diskusiją.

Visą išsamią informaciją bei registraciją rasite paspaudę šią nuorodą.

Ko, Jūsų nuomone, šiandien labiausiai trūksta Lietuvos technologiniam šuoliui?

Lietuvai netrūksta nei talentų, nei mokslo, nei gerų idėjų. Mums labiausiai trūksta ambicijos kurti ne „gerą lietuvišką įmonę“, o pasaulinę technologijų kompaniją.

Technologijoje neužtenka kažką išrasti – reikia sugebėti išradimą paversti produktu, produktą – masine gamyba, o gamybą – pasauliniu verslu. Būtent šioje grandinėje Lietuvoje dar prarandame labai daug potencialo.

Manau, turime nustoti galvoti, kaip Lietuvai užimti mažą nišą pasaulyje. Turime pradėti galvoti, kokią pasaulinę industriją galime pakeisti.“

Kodėl mūsų šalyje vis dar per mažai gimsta pasaulinio lygio technologijų įmonių?

Nes tokioms įmonėms reikia ne tik gero mokslo. Reikia kapitalo, gamybos, pardavimų, gebėjimo rizikuoti ir labai didelės ambicijos.

Lietuvoje ilgą laiką mokėmės kurti startuolius. Dabar turime išmokti kurti technologines industrijas. Įmonę, kuri nori parduoti kelias dešimtis sudėtingų technologinių produktų per metus, galima auginti gana atsargiai. Bet jeigu nori jų gaminti tūkstančius ir konkuruoti JAV, Japonijoje, Kinijoje ar Vokietijoje, turi nuo pirmos dienos mąstyti visai kitu masteliu.

Didžiausia problema dažnai nėra tai, kad lietuviai galvoja per drąsiai. Problema ta, kad mes vis dar leidžiame sau galvoti per mažai.

Kur Lietuva turi didžiausią potencialą tapti Europos lydere?

Ten, kur jau turime dešimtmečiais sukauptą mokslinę kompetenciją ir kur pasaulio pramonė dabar išgyvena technologinį lūžį.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – lazeriai ir fotonika. Lietuva šioje srityje turi neproporcingai didelę kompetenciją savo dydžiui. Tačiau kitas žingsnis turi būti ne tik didžiuotis tuo, kokius lazerius sugebame sukurti. Turime siekti, kad Lietuvoje atsirastų pasaulinio masto jų gamyba ir kompanijos.

Femtosekundiniai lazeriai šiandien juda iš laboratorijų į masinę pramonę – puslaidininkius, elektroniką, mediciną, pažangių medžiagų apdirbimą. Tai milžiniška galimybė.

Jeigu Lietuva sugebės savo mokslą paversti masine aukštųjų technologijų gamyba, mes galime būti ne Europos periferija, o viena iš vietų, kuriose kuriama kita pasaulio pramonės karta.

FTMC informacija