Naujienos ir renginiai

 

Čia dalyvaus Baltijos šalių, kaimyninių regionų ir Europos valstybių mokslininkai, studentai bei pramonės lyderiai, o šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama aktualioms mikroplastiko bei vaistų likučių taršos problemoms. Ankstyvoji registracija į konferenciją jau prasidėjo!

 

Kuo šis renginys bus novatoriškas, įdomus ir naudingas, pasakoja „EcoBalt 2025“ organizacinio komiteto pirmininkas, FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus mokslininkas dr. Arūnas Stirkė.

 

 

 

 

Konferencijos sumanytojas ir pirmasis organizatorius yra Latvijos universiteto profesorius dr. Arturs Viksna, o renginio ištakos buvo susijusios su analitinės chemijos populiarinimu Baltijos regione. Lietuvoje nuo pat pradžių iniciatyvos šiuo klausimu ėmėsi (ir iki šiol imasi) Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva. O partneris iš Estijos – Tartu universiteto profesorius dr. Ivo Leito. Tai yra trys „kertiniai akmenys“, ant kurių iki šiol laikosi konferencijos organizavimas.

 

Renginys vyksta kas dvejus metus Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje. Šiemet mes perimame estafetę iš estų.

 

Šįkart ypač laukiame mokslininkų, kurie ieško sprendimų, kaip cheminiais bei fizikiniais metodais galime atliepti į ekologines problemas. Pirmoji tikslinė problematika yra mikroplastiko tarša. Viena priežasčių (bet ne vienintelė), kodėl pasirinkome šią temą, yra ta, kad FTMC veikia Aplinkotyros skyrius, aktyviai nagrinėjantis minimą tematiką.

 

Mano galva, apie mikroplastiką yra prikurta nemažai mitų (tai natūralu, nes ši tema jaudina plačiąją auditoriją), ir atsiranda profanų, kurie tuo pasinaudoja. Tad tikiuosi, kad turėsime galimybę išklausyti profesionalius mokslininkus, kurie atkreips dėmesį, kaip chemikai galėtų padėti analizuoti mikroplastiką, prisidedant visai tarptautinei bendruomenei.

 

 

 

 

Apie tai plačiai beveik nekalbama, bet, paprastai tariant, tai yra vaistų likučių gamtoje (žemėje ir ypač vandenyje) analizė. Prieš keletą metų, dalyvaudamas Klaipėdos universiteto organizuotoje konferencijoje, dr. Sergej Suzdalev kalbėjo apie kelių vaistų – paracetamolio ir diklofenako – koncentraciją buitinėse nuotekose.

 

Tuo metu šie tyrimai buvo tik pradėti – bet jau buvo akivaizdu, kad Lietuvoje daug šių medikamentų likučių atsiduria upėse. Pasirodo, didžiausia problema yra tokia: jei vaistus suvartojame, jie, perėję per mūsų virškinimo sistemą, patekę į aplinką dar nėra tokie pavojingi. Nes, panašu, mūsų mikrobiota juos šiek tiek „aptvarko“. Tačiau „laisvo“, nesuvartoto paracetamolio ir diklofenako kiekiai yra milžiniški. Žmonės juos tiesiogine prasme išmeta į tualetą! Tai mane iš tiesų sujaudino. Kai pagalvoji, tai yra baisu. O juk čia nekalbame apie antibiotikų taršą, kuri greičiausiai irgi yra didžiulė.

 

Mes, „EcoBalt“ organizatoriai, nutarėme paieškoti, kas dirba šioje srityje, kaip galėtume bendradarbiauti ir vystyti pažangius metodus mažinant užterštumą vaistais. Galbūt galėtume padėti įmonėms, dirbančioms vandens valymo srityje.

 

Tai yra didžiulė problema, nes užterštumas antibiotikais didina bakterijų atsparumą. Tuomet reikia vis naujų antibiotikų, užsikuria evoliucijos variklis, kuriam mes vienareikšmiškai pralaimėsime, nes esame per lėti atsakyti į mūsų bakterijų evoliuciją.

 

Čia matome visai nemažą grupę Lietuvos mokslininkų, dirbančių mikroorganizmų srityje – todėl konferenciją organizuojame kartu su VU Gyvybės mokslų centru. Siekiame, kad į renginį atvyktų specialistų, kurie bandytų surasti partnerių ir dalintųsi įžvalgomis, kaip būtų galima valyti įvairius teršalus.

 

 

 

 

Vienareikšmiškai. Dėl to viena iš renginio temų yra vandenų chemija – su tokia mintimi siunčiame žinutę ir įmonėms, kurios užsiima vandens tiekimu, valymu ir pan., kad joms ši konferencija galėtų būti įdomi. Jeigu susikaups ganėtinai joms aktualių pranešimų ir mokslininkų, galvojame apie atskirą sesiją, kuomet kviesime vandens tiekimo ir vandenvalos įmones – ar kitų pramonės šakų atstovus, kuriems aktuali taršos problema. Tai galėtų būti gražių bendrų projektų pradžia.

 

 

Dirbtuves rangiame pagal minėtas dvi pagrindines temas. Viena iš jų yra mikroplastiko analizė.

 

Pagrindinis dirbtuvių organizatorius – FTMC Aplinkotyros skyrius, prie kurio šiai progai prisijungs Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos ekspertai bei dr. Arūnas Balčiūnas iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto. Manau, tai bus labai kietas renginys. Kviečiame jaunuosius mokslininkus, doktorantus – kadangi bus kalbama apie metodus, naujausius tyrimus, ekspertų patarimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tyrinėjant mikroplastiką.

 

Kita sesija numatyta vaistų likučių teršalų temai. Tačiau lauktume ir platesnio tyrimų spektro. Pavyzdžiui, esu bendravęs su viena Latvijos mokslininkų grupe (ji ir įkvėpė šią temą), kuri gali tiksliai išmatuoti, kaip pagal laikotarpius kinta gyventojų rūkytos mėsos suvartojimas. Jie tai nustato tyrinėdami buitines nuotekas. Įdomu tai, kad žiemą tokios mėsos suvalgoma daugiau, vasarą – mažiau. Bet skaičiai ypač išauga, kai yra šventės (šypsosi). Tai visapusiškai įdomu, nes rūkyti gaminiai nėra sveiki, tad tokie tyrimai gali atskleisti visuomenės sveikatos lygį.

 

Be to, iš nuotekų teoriškai galima gauti labai daug naudingos medžiagos – pavyzdžiui, būtų įmanoma itin tiksliai nustatyti narkotikų likučius ir pan.

 

Tad čia bus labai įdomu. Šios dirbtuvės bus savotiška konferencijos vinis.

 

 

 

 

Į šį klausimą turbūt geriausiai atsakytų „EcoBalt“ mokslinio komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva. Bet aš manyčiau, kad kol kas pasaulyje nesame labai ryškūs – tačiau tikrai turime potencialo tokiais būti. Jau dabar mūsų Centre matau tam tikrą fizikų ir chemikų sinergiją, kas yra unikalu. Toks paveikslas, kai skirtingų sričių mokslininkai dirba išvien, galėtų būti puikus ateities kelrodis mums ir kitiems.