Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kasmet organizuojanti „Geriausios disertacijos" konkursą, paskelbė 2023 metų laureatus. Džiaugiamės, kad viena iš nugalėtojų yra FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus mokslininkė dr. Gintarė Gečė!
Gruodžio mėnesį ji apgynė disertaciją „Naujų karkasinių elektrodų medžiagų tinkamų Na-jonų vandeninėms baterijoms paieška, sintezė ir tyrimai“ (mokslinis vadovas: dr. Linas Vilčiauskas, mokslinis konsultantas: dr. Jurgis Pilipavičius).
Šis darbas įvertintas konkurso „Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslo sričių“ kategorijoje.
Sveikiname kolegę ir labai didžiuojamės!
„Labai džiaugiuosi, kad mano disertacija yra tarp praeitų metų geriausiųjų. Šis laimėjimas yra puikus įrodymas, kad einu teisingu moksliniu keliu, ir paskatinimas dirbti toliau šioje srityje. Čia vienas iš tų labai saldžių mokslo vaisių su iš pradžių karčiomis šaknimis.
Disertacija nėra vieno žmogaus darbas, tad esu labai dėkinga moksliniam vadovui dr. Linui Vilčiauskui ir konsultantui dr. Jurgiui Pilipavičiui už įsitraukimą ir investuotą laiką į šį mokslinį tyrimą. Ačiū
„Electrochemical Energy Storage Group“ mokslinei grupei bei FTMC bendruomenei už visas pamokas, patarimus ir pagalbą doktorantūros metu“, – sako laureatė.
(Dr. Gintarė Gečė po sėkmingo disertacijos gynimo. FTMC nuotrauka)
Kuria naujos kartos baterijas
Primename, kad šių metų laureatė dr. Gintarė Gečė tiria elektrochemines natrio jonų baterijas ir ieško sprendimų, kaip tobulinti jų veikimą. Pasak mokslininkės, intensyviai augantis elektros energijos poreikis skatina ieškoti naujų ir efektyvių būdų atsinaujinančios energijos saugojimui. Elektrocheminės baterijos šiuo metu yra laikomos viena iš patraukliausių technologijų – jos pasižymi aukštu energijos vartojimo efektyvumu, mažu poveikiu aplinkai, lengvu matmenų keitimu ir, svarbiausia, plačiu galios ir energijos intervalu.
„Šiuo metu plačiausiai naudojamos ličio jonų baterijos, tačiau aukšta ir nuolat kintanti ličio kaina, o taip pat jose naudojami labai degūs organiniai elektrolitai, skatina ieškoti naujų ir tvaresnių alternatyvų energijos saugojimui.
Natrio jonų baterijos, ypač jose naudojant vandeninius elektrolitus, kelia vis didesnį susidomėjimą kaip stacionarios energijos kaupimo sistemos – kadangi jos yra žymiai saugesnės, nedegios, draugiškesnės aplinkai, lengviau utilizuojamos bei perdirbamos ir, žinoma, pigesnės nei ličio jonų baterijos dėl labiau paplitusių natrio išteklių“, – sako chemikė.
(Akimirka iš G. Gečės disertacijos gynimo. FTMC nuotrauka)
Tačiau yra neišspręstų problemų. Pavyzdžiui, dėl didelės natrio masės, šios baterijos itin ribotai gali būti pritaikomas nešiojamiems prietaisams ar elektrinėms transporto priemonėms. Pasak Gintarės, natrio jonų baterijų technologija yra dar pakankamai nauja, todėl tiek mokslininkai, tiek pramonės atstovai susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip energijos tankis ar elektrocheminis stabilumas. Vis dėlto, rinkoje jau atsiranda vis daugiau įmonių, kurios pradeda jas gaminti komerciškai.
„Mano disertacijos tikslas – surasti, susintetinti ir ištirti naujas karkasines elektrodų medžiagas, tinkamas vandeninėms natrio jonų baterijoms. Darbe yra aprašytos 8 skirtingų medžiagų sintezės ir jų optimizavimai, ištirtas jų grynumas, terminis stabilumas, dalelių dydis ir morfologija. Vėliau iš susintetintų junginių buvo paruošti elektrodai, kurių elektrocheminės savybės ištirtos jas ciklinant nuo 100 iki 1000 ciklų ir naudojant įvairius vandeninius elektrolitus.
Rezultatai parodė, kurios medžiagos yra visiškai netinkamos vandeninėms natrio jonų baterijoms dėl greitos talpos degradacijos, o kurios turi daug potencialo ir yra pakankamai stabilios net ir po daugybės ciklų. Doktorantūros metu pasiekti rezultatai tikrai nėra galutiniai, tyrimai tęsiami ir toliau“, – teigia G. Gečė.
(FTMC nuotrauka)
Apie „Geriausios disertacijos“ konkursą
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) „Geriausios disertacijos“ konkursu siekia skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio mokslines disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, raginti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.
Kaip rašoma LJMS pranešime spaudai, šių metų konkursui buvo pateiktos 100 disertacijos: 38 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 62 – humanitarinių, socialinių ir menų mokslų srityse. Nuo 2024 m. balandžio iki lapkričio mėn. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai. Darbus vertino 271 ekspertas. Jie laureatais pripažino 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Geriausios disertacijos apdovanojimo ceremonija numatoma gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
LJMS ir FTMC informacija