News & Events

 

Tikimasi, kad šie lazeriai pravers įvairiausiose srityse – moksliniuose tyrimuose, pramonėje bei medicinoje. Būtent pastarajai sričiai Vilniuje skirta daugiausiai dėmesio – o po dirbtuvių mokslininkai vyko į Santaros klinikas bei Nacionalinį vėžio institutą diskutuoti apie tokios technologijos naudą užkertant kelią onkologinėms ligoms.

 

„ELI yra galingi ultratrumpų impulsų lazeriai, kurie sukuria didelį spinduliuotės intensyvumą. Jie leidžia tirti naujus reiškinius, panaudojant pagreitintas elektringas daleles – elektronus ir protonus“, – sako vienas iš renginio dalyvių, FTMC Lazerinių technologijų skyriaus mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Tomkus.

 

Pasak jo, galingu lazeriu pagreitintos dalelės po to gali būti naudojamos diagnostikai, medžiagotyrai, radijoterapijai. Viena iš sričių – naujosios vėžio gydymo technologijos. „Tad ši konferencija ir buvo labiau skirta naujiems tyrimams, kad jie virstų realybe ir būtų taikomi medicinoje“, – teigia mokslininkas.

 

 

 

Tokio lazerio Lietuva kol kas neturi (ELI infrastruktūros yra įrengtos Čekijoje, Vengrijoje bei Rumunijoje), vyksta diskusijos dėl ELI panaudojimo mūsų šalyje, tad FTMC vykusiame renginyje ir buvo siekiama paraginti mokslininkus, medikus bei inovatorius, kad jie dalyvautų tarptautiniuose eksperimentuose ir naudotųsi europine moksline infrastruktūra.

 

Beje, dalis ELI lazerių komponentų pagaminta Lietuvoje! Didžiausi komponentų tiekėjai – tai lietuvių įmonės „Light Conversion“ („Šviesos konversija“) bei „Ekspla“.

 

Kaip konkrečiai ELI galėtų pasitarnauti kovojant prieš vėžį? Pasak pašnekovo, šiuo metu pasaulyje atliekami įvairūs elektringų dalelių greitinimo ir jonizuojančios spinduliuotės dozės tyrimai, daugiausiai su ląstelių audiniais ir gyvūnais, pavyzdžiui, pelėmis.

 

„ELI sukuria du svarbius efektus. Vienas iš jų leidžia elektronus pagreitinti iki 100 -200 MeV VHEE (Very High Energy Electrons) ir tiksliau jį sukoncentruoti į mažesnę reikiamą sritį, kuri gali būti kelių šimtų mikronų (tūkstantosios milimetro dalies) eilės keliolikos centimetrų gylyje. Ir šitaip gydyti tokius jautrius onkologinius židinius, kaip smegenų vėžys ar tam tikrus židinius vaikų vėžio atveju, mažiau paveikiant aplinkinius sveikus audinius.

 

O kitas privalumas vadinasi Flash – „Blyksnio“ efektas. Atlikti tyrimai, kad jei jonizuojančios spinduliuotės dozė į vėžio židinį sukaupiama labai greit, per sekundės dalį, tai ji mažiau veikia šalia esančius sveikus audinius. Šiuo atveju, dalelės greitinamos su lazeriu, ir tas procesas valdomas – galima spindulį tiksliai nukreipti ir sufokusuoti“, – aiškina V. Tomkus.

 

 

 

Pats mokslininkas konferencijoje skaitė pranešimą apie tai, kaip suvaldyti šviesos energiją bei greitinamų dalelių srautą : „Visi tie procesai vyksta plazminėje aplinkoje,– tai yra jonizuotose dujose, kurias sudaro teigiami jonai ir laisvieji elektronai. Mums reikia, kad per plazmą sklindanti lazerio spinduliuotė sukurtų plazmos bangą, kuri „pagriebtų“ ir pagreitintų elektronus.

 

Mes keičiam tos plazmos koncentraciją, formą – ir tokiu būdu valdome lazeriu plazmoje greitinamų elektronų pluošto krūvį, skėstį ir energiją.“