Apie mus

Titulinis
Apie mus
Žiniasklaidoje

Žiniasklaidoje

Kodėl dangus yra mėlynas? Reportažas apie fiziką J. Tyndallį Kodėl dangus yra mėlynas? Į tokį, rodos, paprastą klausimą pirmasis atsakė airių fizikas Johnas Tyndallis, gimęs rugpjūčio 2-ąją, prieš 204-erius metus. Tai – anaiptol ne vienintelis jo reikšmingas atradimas siekiant suvokti pasaulį, kuriame gyvename. Apie garsųjį mokslininką LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ pasakoja FTMC fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Klausykitės žurnalistės Karolinos Panto reportažo (nuo 1:25:17) paspaudę šią nuorodą. 2024-08-07
LRT laidoje „Dinastijos“ – apie mūsų mokslininkus Balevičius Ar atpažįstate šiuos žmones? Tai žymūs Lietuvos fizikai, skirtingais keliais atėję į FTMC. Ir ne tik – čia matote sesę, brolį ir tėtį! FTMC mokslininkai dr. Ieva Plikusienė, prof. habil. dr. Saulius Balevičius ir dr. Zigmas Balevičius apie savo šeimą pasakoja LRT televizijos laidoje „Dinastijos“. Joje taip pat kalba Ievos ir Zigmo pusseserė, garsi gydytoja Rūta Maciulevičienė. Balevičių giminė Lietuvai padovanojo jau tris mokslininkų kartas. Laidos herojai prisimena savo tėvų ir senelių istorijas, jų nuopelnus ir dažnai nelengvą, bet prasmingą gyvenimo kelią. „Mūsų šeimoje vertybė visada buvo išsilavinimas. Ne uždirbami pinigai, ne įsigyjami daiktai, rūbai, automobiliai ar didžiuliai butai. Svarbiau buvo klausimas: ‚O ką tu moki, ką tu gali?‘“ – dalijasi dr. I. Plikusienė. LRT laidą „Dinastijos“ žiūrėkite paspaudę šią nuorodą. 2024-06-05
LRT laidoje „Smalsumo genas“ – naujausios žinios apie gravitacines bangas Mūsų Visata gimė prieš 13 milijardų 800 milijonų metų. Ar galime žodžiais arba formulėmis apsakyti, kas tai buvo ir kaip atrodė akimirka, vadinama Didžiuoju sprogimu? Kol kas tikrai ne – tačiau išradingieji mokslininkai jau beveik pasiekė ir atkūrė šio įvykio pradžią. Kosmologas, FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Karčiauskas neseniai grįžo į Lietuvą iš Lankasterio universiteto Jungtinėje Karalystėje. Taip pat įgavęs patirties garsiojoje CERN laboratorijoje, lietuvis šiandien tyrinėja labai ankstyvą Visatą. Pagrindinė Mindaugo skaitmeninių modelių kūrimo tema yra kosminė infliacija – reiškinys, kuris galėtų paaiškinti, kaip Visatoje atsidaro tokios struktūros kaip galaktikos arba jų spiečiai ir kodėl Visata dabar greitėjančiai plečiasi. Tai mūsų kolega bando išsiaiškinti tyrinėdamas Visatoje sklindančias gravitacines bangas, už kurių atradimą 2017 m. JAV ir Vokietijos mokslininkams buvo įteikta Nobelio fizikos premija. Apie Visatos paslaptis ir daug žadančius tyrimus M. Karčiauskas pasakoja LRT televizijos laidoje „Smalsumo genas“. Vaizdo įrašą LRT mediatekoje (nuo 13:55) žiūrėkite paspaudę šią nuorodą. 2024-05-29
Prof. Gintaras Valušis apie Lietuvos mokslą: mes galėtume tapti antru Taivanu „Lietuvai reikia kritinės masės beprotiškų žmonių, norinčių keisti pasaulį“, – sako prof. Gintaras Valušis, FTMC direktorius, Lietuvos mokslo premijos laureatas. Jis įsitikinęs, kad tuomet Lietuva taps aukštųjų technologijų kūrėja, ne tik vartotoja, rašoma LRV kanceliarijos pranešime žiniasklaidai. Nusipelnęs fizikas prisijungė prie valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrimo – mokslo ir technologijų srities kuravimo. G. Valušis siūlo ambicingą tikslą Lietuvai – paversti ją aukštųjų technologijų valstybe. Ir tai įmanoma padaryti, nes talentų pas mus netrūksta. „Mūsų šalies rinka maža, mūsų – tik trys milijonai, gamtinių išteklių praktiškai nėra, bet kūrybingų žmonių tikrai turime. Kaip mokslo atstovas manau, kad yra išties sunku plačiajai visuomenei atskleisti, kiek Lietuvos mokslas svarbus ir kiek jis matomas. Jeigu paskaičiuotume pasaulinio masto operos dainininkus, kuriuos visi pastebime, padalijus milijonui gyventojų, Lietuva pagal šį rodmenį bus labai aukštai: aplenktume daug pasaulio šalių. Mes tikrai galime pasigirti muzikine kultūra! Atkreipkime dėmesį į tai, kad jei milijonui Lietuvos gyventojų padalytume visą pasaulinio lygio lietuvių fizikų ar biotechnologų skaičių, kurie taip gausiai pabirę po pasaulį ir sulaukia tarptautinio pripažinimo dirbdami čia, Lietuvoje, manau, kad irgi atsidurtume labai aukštai. Tik apie tai nelabai susimąstome, nes mokslas yra mažiau matomas nei kultūra ar sportas“, – sako FTMC vadovas. Visą interviu skaitykite naujienų portale LRT.LT paspaudę šią nuorodą. 2024-04-22
Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė – apie „Pasivaikščiojimus“, būsimą susitikimą su Nobelio premijos laureatais ir stebinančius moksleivius FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė, mokslo populiarintoja dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pastaruoju metu dalyvavo įvairiose svarbiose veiklose, o viena naujausiųjų – interviu legendinėje TV laidoje „Pasivaikščiojimai“! „Maženos sritis – kvantinė fizika, tačiau mano dėmesį traukia tai, kaip populiariai ir aiškiai ji geba pasakoti apie sudėtingus dalykus visiems“, – sako laidos vedėjas Rytis Zemkauskas. Nuoširdų pokalbį apie mokslą ir ne tik žiūrėkite LRT mediatekoje paspaudę šią nuorodą. Kiek anksčiau pasirodė Info TV laidų ciklas „Moterys inovatorės“, kurio viena herojių buvo Mažena. Ją kalbiname apie šiuos interviu, taip pat – apie laimėtą Lietuvos mokslų akademijos konkursą Voketijoje dalyvauti susitikime su Nobelio fizikos premijos laureatais bei įkvėpusią Lietuvos moksleivių mokslinę konferenciją. 2024-04-04
Kaip Žemėje atsirado gyvybė? Ar žinojote, kad mūsų Centre dirba... astrobiologas? Tai – FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus mokslininkas dr. Povilas Šimonis, kuris ieško atsakymo į kvapą gniaužiantį klausimą – kaip Žemėje atsirado gyvybė? Apie tai Povilas vaizdžiai, suprantamai ir įdomiai pasakoja tinklalaidėje „Mokslo sriuba“. Jis tiria karštųjų paviršinių versmių hipotezę (angl. Hot spring hypothesis). Kuo ji nauja? Pagal ją, ankstyvoji gyvybė Žemėje atsirado ne vandenyne, bet Žemės paviršiniuose sluoksniuose, ugnikalnių aplinkoje. Dėl magmos įkaitęs požeminis vanduo ir nuolat pasikartojantys aplinkos išdžiūvimo-drėkinimosi ciklai, anot hipotezės, sudarė puikias sąlygas formuotis sudėtingoms molekulėms. Manoma, kad maždaug prieš 4,5 milijardo metų šitaip „susiklijavo“ pirmosios tokios molekulės, kurios pamažu galėjo sudaryti vis sudėtingesnes makromolekulių bendruomenes – kol galiausiai virto kažkuo, ką šiandien galime laikyti ląstele. Apie šią hipotezę, Povilo darbus ir ateities planus – „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje, kurią veda Ignas Kančys. Vaizdo įrašą žiūrėkite paspaudę šią nuorodą. 2024-03-14
Tinklalaidė „Visiškas kosmosas“: kas yra geležies sniegas? Geležies sniegas – reiškinys, kuris skamba egzotiškai (ir toks tikrai yra!). Mokslininkai mano, kad taip nutinka kai kurių uolinių kūnų gelmėse, branduoliuose. Apie tai „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje „Visiškas kosmosas“ pasakoja FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. Norite sužinoti daugiau? Žiūrėkite epizodą paspaudę šią nuorodą. 2024-01-22
Laidoje „Stilius“ – prof. A. Ramanavičiaus atsiminimai apie Sausio 13-ąją Tuometinis studentas dalyvavo visuose 1991 m. pasipriešinimo įvykiuose Vilniuje. Viename jų, sausio 8-ąją, kai sovietų desantininkai puolė Spaudos rūmus, Arūną nufotografavo rusų korespondentai. Nuotrauka pakliuvo ant laikraščio „Moscow News“ viršelio. Milijoniniu tiražu rusų ir anglų kalbomis leisto laikraščio kopiją mokslininkas saugo iki šiol. Laidoje „Stilius“ pašnekovas pasakoja, kad Sausio 13-osios naktį budėdamas prie Televizijos bokšto jis buvo pašautas dviem kulkom, kurios sumalė kojos kaulus. Chemikas prisimena, kad gulėdamas ant žemės ruošėsi iškeliauti į kitą pasaulį, tačiau jį išgelbėjo šalia buvę žmonės ir medikai. Studentas tuomet buvo operuotas Lietuvoje, Vengrijoje, gydytas Vokietijoje. Laikas bėga, ir šiandien FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus specialistas A. Ramanavičius su žmona Almira, nanobiotechnologijų profesore, daro reikšmingas mokslines karjeras. Ir kliaudamasis sveiku žmonijos protu pašnekovas sako, kad reikia daryti viską, kad įvykiai, panašūs į Sausio 13-osios, nepasikartotų. Reportažą žiūrėkite paspaudę šią nuorodą. 2024-01-17
Apie fiziką populiariuose kino filmuose: ar tai įmanoma? LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ svečiavosi FTMC fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Kiek yra fizikos įvairiausiuose mums puikiai pažįstamuose filmuose? Pasirodo, nemažai – nors iš pirmo žvilgsnio taip neatrodytų! Laidos viešnia pradeda nuo... filmų apie Harį Poterį serijos. „Visi atsimename sceną, kai jaunieji burtininkai nukeliauja į magijos ir kerų mokyklą Hogvartsą ir, įžengę į Didžiąją salę, mato prie pat lubų skraidančias degančias žvakes. Ir tada kyla klausimas: ar tai įmanoma? Atrodo neįmanoma. Bet, vis dėlto, yra būdas – tam reikia panaudoti garso bangas. Tiksliai sustatę garso bangų šaltinius, įmanoma sugeneruoti akustinę stovinčią bangą, kurios minimumuose – tokiose „duobutėse“ ore – galime įstatyti norimus objektus. Ir jie skraidys! – pasakoja mokslininkė. Daugiau apie Harį Poterį, komediją „Vienas namuose“ bei fantastinę dramą „Tarp žvaigždžių“ pamatysite ir išgirsite paspaudę šią nuorodą. 2023-12-29
„Labas rytas, Lietuva“: kvantinių taškų tyrimai FTMC laboratorijose LRT TV laidos „Labas rytas, Lietuva“ eteryje – fizikas dr. Augustas Vaitkevičius ir chemikė dr. Agnė Sukovienė, kurie pasakoja, kaip FTMC kuriami kvantiniai taškai (ir kam juos norima pritaikyti). Optoelektronikos skyriaus mokslininkas stažuotojas A. Vaitkevičius pristato didžiulėje laboratorijoje auginamus cheminio elemento bismuto kvantinius taškus, kurie, viliamasi, pravers kuriant spartesnį internetą. Tuo metu Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus atstovė A. Sukovienė su kolegomis siekia, kad švytintys kvantiniai taškai-aukso klasteriai padėtų atpažinti vėžines ląsteles kuo ankstyvesnėje stadijoje – ir šitaip užkirstų kelią sunkių ligų plitimui. Paspauskite nuorodą į LRT žurnalistės Karolinos Panto reportažą. 2023-12-06
Apie išmaniąją liemenę – televizijų reportažuose Praeitą savaitę sulaukėme svečių Kaune ir Vilniuje. Nuotraukoje matote, kaip FTMC Tekstilės technologijų skyriaus atstovė dr. Diana Kubilienė LNK Žinių komandai demonstruoja išmaniąją liemenę – mūsų mokslininkų išradimą, kuris padeda išsaugoti žmogaus sveikatą ar net gyvybę! Tai yra vienas pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Tinklinėje liemenėje (kurią vilki Tekstilės technologijų skyriaus technikas Vytis Aleksiejūnas) yra integruota išmanioji elektroninė sistema, skirta aušinti arba šildyti kūną – priklauso nuo situacijos. Toks drabužis pirmiausia skirtas asmenims, dirbantiems ekstremaliomis sąlygomis, kai yra labai karšta arba šalta, – prie metalo ar stiklo lydymo krosnių būnantiems pramonės darbuotojams, kariams, ir t. t. Norite pamatyti, kaip atrodo ir veikia išmanioji liemenė? Paspauskite ant pavadinimų-nuorodų: apie tai mūsų mokslininkai kalbėjo LNK Žinioms bei LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“. 2023-12-04
Kodėl gyvenimas Mėnulyje nebūtų žavingas? LRT KLASIKA radijo stoties mokslo populiarinimo laidoje „Šviesi ateitis“ dalyvavo FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus mokslininkas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas – ir kalbėjo apie naujausius Žemės palydovo tyrimus bei galimą žmonių gyvenimą jame. Rimti Mėnulio tyrimai prasidėjo 1959 m., o po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms, vizijos apie Žemės kaimyno kolonizavimą, atrodo, įgavo pamatus. Visgi, kaip teigia Kastytis, gyvenimas Mėnulyje nebūtų toks gražus, kaip gali atrodyti – dėl neįprastų sąlygų reikėtų gyventi užsidarius po storais gaubtais, o paties Mėnulio paviršiaus turbūt net nematytume. Apie tai ir daugiau – laidoje, kurią veda LRT žurnalistė Karolina Panto. Klausykitės paspaudę šią nuorodą. 2023-11-11
Amžinybėn išėję, bet nepamiršti: Audrius Alkauskas ir Svajus Asadauskas Naujienų portalas LRT.LT kviečia prisiminti šį pasaulį šiemet palikusius nusipelniusius Lietuvos žmones. Žurnalistės Eimantės Juršėnaitės straipsnyje tarp politikų, visuomenininkų, kultūros ir meno žmonių bei kitų asmenybių paminėti ir šviesios atminties FTMC mokslininkai – fizikas Audrius Alkauskas (1978–2023) ir chemikas-inžinierius Svajus Asadauskas (1967–2023). Visą LRT.LT straipsnį apie išėjusius žymius Lietuvos žmones skaitykite čia. 2023-11-02
Aplinkotyros ekspertė I. Uogintė – LRT TV laidoje „Laba diena, Lietuva“ FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkė dr. Ieva Uogintė LRT televizijos eteryje pasakoja apie iniciatyvą „Plastiko piratai“. Tai yra tarptautinis ekologinis piliečių mokslo projektas, skirtas kovoti su plastiko (ir mikroplastiko) tarša. „Projekto metu mokytojai, mokiniai, jaunimo organizacijos ir mes, mokslininkai, tiriame plastiko ir kitų šiukšlių taršą Lietuvos pakrantėse ir vandenyje. Ir siekiame sustabdyti taršos plitimą į didesnius vandenis. Vienos dalyvių grupės tiria plastiką upių pakrantėse – rūšiuoja, charakterizuoja, fotografuoja. Kitos grupės tiria upių vandenį. Tam naudoja specialų tinklelį, kurį įmerkia į upę, po kurio laiko ištraukia, išdžiovina ir atsiunčia mums į laboratoriją ištirti“, – sako I. Uogintė. Išsamiau – LRT televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ pokalbyje, kurį pamatysite paspaudę šią nuorodą. 2023-10-18
LRT radijo eteryje – FTMC chemiko D. Juknelevičiaus komentaras apie kvantinius taškus 2023 m. Nobelio chemijos premijos laureatais tapo trys JAV dirbantys mokslininkai – Moungis Bawendis, Louisas Brusas ir Aleksejus Ekimovas. Jie įvertinti „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“. „Mokslininkams pavyko cheminiu būdu pagaminti labai smulkias nanodaleles. Šiuo atveju, tai yra puslaidininkių dalelės, kurios siekia 1–2 nanometrus. O tai yra 10 tūkstančių kartų ploniau už žmogaus plauką“, – LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ kalbėjo FTMC Organinės chemijos skyriaus darbuotojas dr. Dominykas Juknelevičius. Šis atradimas pasaulyje jau plačiai naudojamas: kvantiniai taškai apšviečia kompiuterių monitorius ir televizorių ekranus, ir tai vadinama QLED technologija. Viso pokalbio (nuo 36:55) klausykitės paspaudę šią nuorodą. 2023-10-04
Lazeristas P. Mackonis apie Nobelio fizikos premijos svarbą: atosekundžių fizikos galimybės – beribės „Ši srities atstovai sistemingai ėjo Nobelio premijos link. Ta kryptimi vystosi labai daug mokslinių centrų pasaulyje. Manau, tai buvo tik laiko klausimas“, – apie atosekundžių fiziką žiniasklaidai kalbėjo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Kieto kūno lazerių laboratorijos mokslininkas dr. Paulius Mackonis. Jis LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ pakomentavo svarbiausią mokslo naujieną šiandien. Atosekundė – viena kvantilijoninė sekundės dalis, o kvantilijonas yra vienetas su aštuoniolika nulių. Kaip akcentuoja Nobelio premijos steigėjai, atosekundė yra tokia trumpa, kad per vieną sekundę jų įvyksta tiek, kiek sekundžių iš viso būta nuo Visatos gimimo! Viso pokalbio (nuo 26:25) klausykitės paspaudę šią nuorodą. 2023-10-03
Kaip A. Einšteino atradimai keitė pasaulio istoriją LRT radijo laidoje „10–12“ svečiavosi FTMC Optolektronikos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, kuri „Pasaulio lyderių“ rubrikoje pasakojo apie vieną garsiausių visų laikų mokslininkų – Albertą Einšteiną. Pasak Maženos, šis vokiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas, iškėlė daug minčių ir klausimų, kurie transformuoja mokslą iki šiol. Protą laužiančiomis idėjomis pasaulį stebinęs vokietis kartais ir pats galvodavo buvęs per daug drąsus. Vis dėlto ne vieną jo suformuotą teoriją mokslininkams vėliau pavyko įrodyti praktiškai. Pokalbio įrašo klausykitės paspaudę šią nuorodą. 2023-09-12
Žinių radijo eteryje – apie ekologišką grafeno valymą Dr. Natalia Alexeeva ir dr. Irmantas Kašalynas patentavo ekologišką grafeno valymo būdą. Šis išradimas – pirmasis pasaulyje, o mokslininkai jau sulaukia susidomėjimo iš užsienio kolegų. Iki šiol grafeno nuvalymui buvo naudojami įvairūs chemikalai, dėl to grafenas tapdavo nebe toks laidus elektrai. Čia į pagalbą atėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai. Su vienu iš šio išradimo autorių, dr. Irmantu Kašalynu kalbasi Žinių radijo laidos „Išradėjų biuras“ vedėja Jonė Sąlygaitė. Išgirskite apie šio išradimo reikšmę mokslui, kūrimo procesą ir iššūkius paspaudę šią nuorodą. 2023-06-21
LNK Žinių reportažas apie naują FTMC išradimą FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkų išradimas, susijęs su kvantinėmis supergardelėmis, sudomino LNK Žinių komandą. Žurnalistė Asta Dudurytė apsilankė Terahercinės fotonikos laboratorijoje ir pakalbino vieną iš išradimo autorių dokt. Vladislovą Čižą. „Terahercai yra bangos ruožas tarp gigacercų (kas yra Wi-Fi, telefono ryšys) ir infraraudonosios spinduliuotės, kas faktiškai yra nuo Saulės ateinanti šviesa. Šis ruožas dabar įgyja populiarumą dėl savo ypatingų savybių, kurios įgalina jo panaudojimą įvairiausiose srityse – pradedant nuo skenavimo apsaugos sistemose baigiant vaistų gamyba. Bet bėda yra ta, kad terahercų šaltiniai yra arba labai dideli (vos ne spintos dydžio), arba labai brangūs. Mūsų Centro mokslininkai buvo nusiteikę pagaminti labai mažą ir labai galingą terahercų šaltinį. Panaudoję supergardeles, sėkmingai parodėm, kad tai įmanoma. Supergardelės yra plonesnė už plauką struktūra, sudaryta iš kvantinių duobių. Angliškai jos vadinamos quantum wells – kvantiniai šuliniai. Visai graži analogija: kaip visiems mums žinomas šulinys sulaiko vandenį, taip kvantinis šulinys sulaiko elektronus. Priklausomai nuo struktūros, kvantinės duobės gali kontroliuoti elektronų energijas ir dėl to atsiranda kvantinė mechanika, kurią reikėtų mokytis kelis metus. Bet dėl to mes galime gauti įvairiausių įdomių efektų ir juos įgalinti tokiems dalykams kaip terahercų generavimas arba stiprinimas“, – pasakoja V. Čižas. LNK Žinių reportažą (nuo 49:50) žiūrėkite čia. 2023-05-30
Apie senus medžius, mamutus ir radioaktyvią anglį: interviu LRT radijo studijoje LRT radijo laidoje „10–12“ svečiavosi FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas Algirdas Pabedinskas, kuris pristatė savo ir komandos tyrimus – įvairių medžiagų datavimą radioaktyviosios anglies metodu. Mūsų mokslininkai gali nustatyti žmogaus, gyvūno ar kokio objekto amžių net iki 50 tūkst. metų į praeitį, taip pat pasakyti, ar senas paveikslas – klastotė ar originalas. „Visi dalykai, kuriuos mes galime tirti savo laboratorijoje, turi kažkada būti buvę gyvi. Pas mus dažniausiai patenka medžiagos fragmentai, kurie kadaise buvo augalas, gyvūnas, keramikos šukė, prie kurios pridegė gaminamas maistas, kaulų likučiai ir pan. [...] Mūsų visas darbas – iš archeologinių iškasenų, kultūrinių objektų (paveikslų ir kt.) ištraukti nedidelį kiekį medžiagos ir ištirti 14-osios anglies likutį. Šitaip galime pasakyti, kada tas augalas ar gyvūnas numirė. Tai yra esminė sąlyga“, – pasakoja A. Pabedinskas. Viso pokalbio galite klausytis paspaudę šią nuorodą. Laidos vedėja – Agnė Skamarakaitė. 2023-05-22
Radijo stotyje „LRT Klasika“ – atsiminimai apie dr. Audrių Alkauską Radijo stoties „LRT Klasika“ laidoje „Ryto allegro“ apie šviesaus atminimo fiziką dr. Audrių Alkauską pasakoja FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis ir dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. „Kai turi profesoriaus, mokslininko statusą, tu esi tartum aukščiau už kitus. Bet pas Audrių būdavo ypatinga lygybė, jis galėdavo koridoriuje iš tolo pasisveikinti net su studentais, pamojuoti, užkalbinti. Tai be galo šiltas, jautrus žmogus. Ir genialus kartu. Jis apie mokslą kalbėdavo visur, vieną kartą tiesiog su stalo įrankiais bandė išaiškinti vieną teoriją. Visi spausdina savo mokslinius straipsnius ir nesusimąsto, kad jie kažkur nukeliauja tartum į krūvą. O Audrius sakydavo: prisimink, Mažena, laikas bus tas filtras. Laikas sustatys viską į savo vietas. Laiko išbandymą praeis tik nedaugelis darbų. Todėl kažką darant gyvenime reikia orientuotis į kokybę“, – prisimena M. Mackoit-Sinkevičienė. Žurnalistės Karolinos Panto parengto pasakojimo klausykitės paspaudę šią nuorodą. 2023-05-19
Ar įmanoma 3D spausdintuvu pasigaminti automobilį? Mūsų mokslininkai dalyvavo LRT televizijos laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“. FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis rankoje laiko trimačio spausdinimo (3D) būdu jo komandos pagamintą detalę, skirtą automobilių apšvietimui. „Ji yra lengva, tad pats automobilis tampa lengvesnis, mažiau kuro naudoja. Šitaip sutaupom energijos, apsaugom aplinką, o dizaineriui yra daugiau laisvės sukurti įdomiau atrodantį automobilį“, – sako mokslininkas. Tuo metu FTMC doktorantė Ada Steponavičiūtė pasakoja, kad 3D spausdintuvu labiausiai apsimoka spausdinti vienetines, nebegaminamas ar trūkstamas automobilių detales: „Ši technologija nėra lengvai pritaikoma masinėje gamyboje. Jeigu turime vienetinį modelį, prabangų ar lenktyninį automobilį – mes galime laisvai atspausdinti detales, nes tiesiog jų daug nereikia. O jei reikia tik vienos detalės – 3D yra pats greičiausias būdas, ir netgi pigesnis negu taikant įprastinę gamybą.“ O ar įmanoma atsispausdinti visą automobilį? Sužinosite pamatę TV laidos reportažą, kuriame kalba ekspertai iš mūsų Centro ir ne tik. Žiūrėkite paspaudę šią nuorodą. 2023-04-30
„Mes nesuprantame, o fizikai linksminasi“: dr. M. Mackoit-Sinkevičienė LRT.LT portalui pasakoja apie kvantinę fiziką „Daug kas galbūt žino ir atsimena Schrödingerio katę, kuri ir gyva, ir mirusi tuo pačiu metu, – tai garsus minties eksperimentas, kuris mums tarsi pasufleruoja, jog kvantinė fizika yra neįtikėtinai keistas ir paprastiems mirtingiesiems nesuprantamas mokslas. Tačiau štai artėja antrosios kartos kvantinė revoliucija, pakeisianti pasaulį, – ji performuos visuomenę ir ekonomiką, teigia lietuvių fizikė. Vadinasi, pasaulis ne tik išmoko naudotis kvantinėmis technologijomis, bet jau ir įdarbina jas visu pajėgumu“, – rašo portalo LRT.LT žurnalistė Patricija Kirilova. Jos pašnekovė – FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslo darbuotoja, kvantinės fizikos populiarintoja dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė! Visą straipsnį skaitykite čia. 2023-04-14
Keistoji kvantinė fizika ir ne ką mažiau keista didžiulė planeta Jūsų dėmesiui – naujausi tinklalaidės „Mokslo sriuba“ epizodai, kuriuose dalyvauja FTMC ekspertai, mokslo populiarintojai dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir dr. Kastytis Zubovas. Mažena vaizdžiai pasakoja apie vis dar paslaptingą (bet daug žadančią) kvantinę fiziką bei vadinamąjį „dalelių supynimą“, už kurio atradimus pernai skirta Nobelio premija: Už ką buvo skirta 2022 m. Nobelio fizikos premija? \|\| „Mokslo sriubos“ tinklalaidė O Kastytis pristato naujieną apie ką tik atrastą dujinę egzoplanetą, kurios buvimas kelia klausimų – verčia iš naujo permąstyti, ką mes suprantame apie tokius dangaus kūnus: „Visiškas kosmosas“: ekstremali egzoplaneta
FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkės – LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Ar žinojote, kad suaugęs žmogus per metus vidutiniškai įkvepia 120 tūkstančių mikroplastiko dalelių? Mūsų mokslininkės ieško būdų, kaip šias smulkias daleles efektyviau šalinti iš aplinkos sistemų. FTMC Aplikotyros skyriaus specialistės dr. Ieva Uogintė ir doktorantė Sonata Pleskytė dalyvavo LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Dr. I. Uogintė pristato du mikroplastiko šalinimo metodus – sorbciją ir fotokatalitinę degradaciją. Tuo metu S. Pleskytė pasakoja apie mikroplastiko žalą jūros gyvūnams bei mums visiems. Reportažą pamatyti galite čia.
Kaip Lietuvos puslaidininkių kūrėjai nustebino kolegas iš Taivano Aistros dėl Taivano – ne tik politika, bet ir verslas, už kurio slypi daug mokslo. Puslaidininkiniai lustai yra mūsų civilizacijos pagrindas – sunku įsivaizduoti elektronikos prietaisą ar įrenginį be šių elementų. Daugiausia jų gaminama Taivane, o tai labai rūpi Kinijai. LRT laidoje „Smalsumo genas” FTMC Terahercinės fotonikos laboratorijos mokslininkai prof. Gintaras Valušis ir dr. Linas Minkevičius pasakojo apie puslaidininkinių technologijų svarbą ir perspektyvas Lietuvoje, Taivanui perleidžiant tranzistorių gamybos paslaptis. Pasmalsaukime: LRT mediatekoje 2023-02-11 LRT laida „Smalsumo genas”, ved. Rolandas Maskoliūnas
FTMC mokslininkai sukūrė savaime suyrantį audinį: kuriant audinius bendradarbiauja ir dizaineriai FTMC Tekstilės technologijų padalinyje lankėsi LRT žurnalistai. Jie buvo susipažindinti su mokslininkų sukurtomis inovatyviomis, gamtoje savaime suyrančiomis ar pakartotinai perdirbamomis tekstilės medžiagomis bei dizainerio Serge Gandžumiano iš šių medžiagų sukurta laisvalaikio drabužių kolekcija. TV žiūrovams reportažas apie tvarius tekstilės gaminius parodytas lapkričio 15 d. laidoje „Laba diena, Lietuva". Žiūrėkite: LRT mediatekoje 2022-11-15 LRT laida „Laba diena, Lietuva"
S.Gandžumianas ir tekstilės technologijų mokslininkai sukūrė savaime suyrančių audinių drabužių kolekciją FTMC tekstilės technologijų skyriaus mokslininkai su partneriais – dizainerio Serge Gandžumiano įmone MB „Grata forma" ir konsultavimo bei IT sprendimų bendrove UAB PPM Consulting, užbaigė MITA koordinuojamos tarptautinės EUREKA programos projektą „Eko - dizaino laisvalaikio apranga iš natūralių ir bioskaidžių pluoštų, paremta žiedinės ekonomikos principais". Projektas skirtas įvesti į pasaulinės mados rinką tvarius eko – dizaino gaminius, jų kūrimui panaudojant biologiškai skaidžius pluoštus. Projekto vykdytojai sukūrė inovatyvias, gamtoje savaime suyrančias ar / ir pakartotinai perdirbamas tekstilės medžiagas ir gaminius iš jų. FTMC mokslininkai iš bioskaidžių kanapės, polilaktido, lajocelio, vilnos pluoštų bei jų mišinių suprojektavo austas ir megztas medžiagas, jų gamybos technologijas bei pagamino medžiagų prototipus, iš kurių mados dizaineris S. Gandžumianas, sukūrė laisvalaikio drabužių kolekciją. Skaitykite daugiau: portale 15 min. 2022-10-27 15min.lt portale Delfi.lt 2022-11-03 Delfi „Tvari Lietuva"
Lietuvoje vykusios mokslinės konferencijos organizatoriai: Ukrainos suklestėjimui turime ruoštis jau dabar Siekdami pabrėžti iššūkius, su kuriais dėl karo susiduria Ukrainos mokslininkai, tarptautinės mokslinės konferencijos APROPOS 18 organizatoriai Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) antrąją konferencijos dieną pradėjo specialia sesija „Liublino skaitymai“, skirta solidarumui su Ukrainos mokslininkais išreikšti. Kas dvejus metus Vilniuje vykstančioje konferencijoje įprastai būdavo įterpiamas jungtinis Lietuvos ir Lenkijos seminaras, pabrėžiantis šių šalių bendradarbiavimo svarbą ir istoriją. Šiemet šią sesiją buvo nutarta skirti Ukrainos palaikymui ir supažindinimui su istoriniais faktais, kuriuos konferencijos dalyviams pristatė Vilniaus universiteto (VU) rektorius, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas. Skaitykite daugiau: portale 15 min. 2022-10-07 15min.lt	Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Konferencijoje Vilniuje pristatomi naujausi mokslo sprendimai ateities medicinai, energetikai ir telekomunikacijoms Inovacijų ir mokslinių tyrimų lyderis Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) spalio 2 - 7 dienomis sukvietė pasaulio fotonikos žvaigždes į tarptautinę mokslinę konferenciją APROPOS 18. „Kaip ir kasmet, APROPOS šiemet subūrė geriausius pasaulyje optoelektronikos protus, kurie renginyje kalba apie naujausias ir svarbiausias fotonikos, puslaidininkinių lazerių, organinių puslaidininkių, terahercų ir kitų technologijų tendencijas. Tai, kad geriausi pasaulio mokslininkai kaskart atkeliauja čia ir dalijasi savo patirtimi, rodo Lietuvos pripažinimą optoelektronikoje. Galime drąsiai sakyti, kad šioje srityje esame tarp pasaulinių lyderių“, – teigė vienas iš konferencijos organizatorių habil. dr. G. Valušis. Skaitykite daugiau: portale 15 min. 2022-10-05 15min.lt	Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
FTMC mokslininkų sukurta ir patentuota technologija jau užkariauja ir fotonikos industrijas Vieno iš „Litilit“ steigėjų kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) sukurtas ir užpatentuotas fundamentalus sprendimas leidžia gaminti itin trumpų optinių impulsų lazerius iki 100 kartų efektyviau, nei buvo įmanoma iki šiol. Pirmąją 1,6 mln. eurų investiciją pritraukę dar tuomet, kai tebuvo 4 specialistų komanda, dabar jie planuoja plėtrą. Trumpojo laikotarpio planas – 50 žmonių, kone kasdien gaminančių po 1 lazerį, kainuojantį apie 100 tūkst. eurų. Ilgojo – ne tik vienaragis, bet ir naujas rinkos standartas, kai pažangūs procesai taps prieinami kiekvienam. Lietuvos startuolio vystomas ypač trumpų šviesos impulsų generatorius jau taikomas puslaidininkių bei elektronikos pramonėje, medicininės įrangos, įvairių medžiagų apdirbime bei gamyboje, akių operacijų metu, mikroskopijoje, net kosmoso tyrimuose. Skaitykite daugiau: portale 15min.lt 2022 08 28 15min.lt
Dr. Ieva Plikusienė pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje LRT Radijo laidos studijoje viešėjo ir apie savo darbą pasakojo FTMC mokslininkė dr. Ieva Plikusienę, kuri pernai pelnė „L’Oréal Baltic“ įgyvendintos programos „Moterims moksle“ apdovanojimą, o šiemet pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje ir už savo mokslinę veiklą apdovanota prestižiniu Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimu. Šis apdovanojimas teikiamas bendradarbiaujant su UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija (LMA). Dr. Ieva Plikusienė įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Prestižinis apdovanojimas teikiamas bendradarbiaujant su UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir bus įteiktas mokslininkei įteiktas birželio 23 d. UNESCO pagrindinėje būstinėje Paryžiuje vyksiančios iškilmingos ceremonijos metu. Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1714791/lietuviu-mokslininke-apie-gauta-pasaulini-ivertinima-moterys-sioje-srityje-vis-dar-susiduria-su-stereotipais https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000219526 (pokalbis su dr. I. Plikusiene nuo 01:28:15 iki 01:41:15) LRT.lt, LRT RADIJO laida „10-12” (ved. K. Panto) 2022.06.13 Taip pat skaitykite interviu su dr. I. Plikusiene interneto portale „moteris.lt" https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-70682-ieva-plikusiene-mokslininke-pasiryzusi-suvaldyti-pandemija	D. Umbraso/LRT nuotr.
Fizikė M. Mackoit-Sinkevičienė: „Išeitis viena - pašalinti visus branduolinius ginklus ir pažadėti daugiau niekada jų nenaudoti” Šiuolaikinė vienos megatonos atominė bomba yra 80 kartų galingesnė negu ta, kuri Antrojo pasaulinio karo metu nukrito ant Hirošimos miesto. Kaip išgyventi atominės bombos sprogimą ir kas nutiktų, jei toks sprogmuo būtų numestas pvz., kad ir mūsų mieste? Ar yra būdų, kaip apsisaugoti, kaip elgtis tokiu atveju? Apie tai – LRT Plius televizijos laidos „Mokslo sriuba“ rubrikoje „Fizika prie kavos“ pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Ji sakė, kad pirmiausia reikėtų įvertinti visus kintamuosius: atominio sprogmens galingumą, sprogimo aukštį, reljefą – t.y. vietovės apstatymą pastatais, oro sąlygas ir daugelį kitų aplinkybių. „Pirmoji sprogimo fazė įvyksta kiek greičiau nei per 1 sekundę. Didžioji sprogimo energijos dalis išsiskiria šilumos ir šviesos pavidalu. T.y. daugiau negu trečdalis. Šiluminė spinduliuotė yra labai greita – ji sklinda šviesos greičiu. Šviesos blyksnis ir karščio banga pasiekia mus pirmiau negu sprogimo smūginė banga. Jeigu sprogimas įvyktų dienos metu, tai nuo tokio intensyvaus šviesos blyksnio žmonės apaktų keliom minutėm nuo pat Vilniaus iki Trakų. O jeigu sprogimas įvyktų naktį, tas atstumas pailgėtų iki pat Kauno. (…) Poveikis planetai būtų ilgalaikis. Jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi tai atlaikyti. Išeitis yra viena – pašalinti visus branduolinius ginklus ir pažadėti daugiau niekada jų nenaudoti. Atsakomybę už žmonijos ateitį nešame čia ir dabar.“ – pabrėžė FTMC dr. M. Mackoit-Sinkevičienė. Daugiau skaitykite ir žiūrėkite vaizdo įrašą: portale lrt.lt LRT Plius televizijos laida „Mokslo sriuba“, ved. I. Kančys 2022-05-02 LRT.lt, LRT Plius televizija
Gedimino Račiukaičio interviu fotonikos pramonės portalui Lietuvoje formuojasi itin dinamiška fotonikos pramonė. Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas, nuo pat pradžių lydėjo stipriai į eksportą orientuotos pramonės augimą. Tarp jos pradininkų yra ir Kęstutis Jasiūnas, 1992 m. įkurtos lazerių gamintojos EKSPLA generalinis direktorius. Jos gaminami ultra-spartieji lazeriai naudojami geriausiose mokslinių tyrimų įstaigose visame pasaulyje. Šiame interviu K. Jasiūnas ir G. Račiukaitis kalba apie mokslines savo pramonės šaknis, didėjančią sprendimų teikėjų įvairovę visoje procesų grandinėje ir apie bendrus parodų stendus kaip svertą populiarinti Lietuvą kaip inovatyvų fotonikos centrą. Visas interviu: https://world-of-photonics.com/en/newsroom/photonics-industry-portal/photonics-interview/dr-gediminas-raciukaitis-kestutis-jasiunas/
Išleistas dr. Evaldo Tornau apsakymų rinkinys „Pirmoji kino mechaniko meilė“ Fizinių ir technologijos mokslų centro habilituotas mokslų daktaras, fizikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, „Lietuvos fizikos žurnalo“ vyr. redaktorius Evaldas Tornau išleido debiutinę apsakymų rinktinę „Pirmoji kino mechaniko meilė“, kurią jau galima rasti knygynų lentynose. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista knyga, kaip pasakoja autorius, yra apie karo, pokario įvykius ir „brandaus socializmo“ laikus: to meto gyvenimas, įvykiai pateikiami jaunuolio akimis. Pirmojoje FTMC dr. E. Tornau knygoje papasakotas istorijas, vienija tėvo personažas – kartais jis pasakotojas, kartais – pagrindinis, o kartais tik trumpai šmėkštelintis veikėjas. „Mano tėvas ilgą laiką, iki pensijos, dirbo docentu Kauno politechnikos institute, Lengvosios pramonės fakultete. Priežastis, kodėl jo pasakojimų neužrašiau anksčiau, buvo ne jame, nes tėvas kartais vis iš naujo papasakodavo savo istorijas. Priežastis buvo manyje – savo anteną suderinau tik dabar, o ne prieš trisdešimt metų. Tėvas daug prisimena, per daugelį metų gerai nušlifavęs tas istorijas. Nedaug liko žmonių, galinčių papasakoti apie karo metus." - sakė dr. E. Tornau portalui 15min.lt. Visą interviu skaitykite: portale 15min.lt 2022-03-31 15min.lt Apie knygą: portale lrytas.lt 2022-03-30 lrytas.lt
Apie informacijos perdavimą ne žodžiais, o ženklais LRT televizijos laidoje „Daiktų istorijos" Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus Terahercinės fotonikos laboratorijos mokslininkai Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė ir dr. Mindaugas Karaliūnas bei Koherentinės optikos laboratorijos mokslininkas dr. Sergejus Orlovas pasakojo apie tai, kaip žmonės geba susikalbėti be žodžių: vėliavų mostais, švyturių, laužų šviesų blyksniais, mokėdami suprasti malūno sparnų ar laivų vėliavėlių siunčiamus ženklus. Daugiau: LRT Mediatekoje (reportažas iki 17:04) 2022-03-21 LRT televizijos laida „Daiktų istorijos", ved. S. Pilinkus
Ekspertai: branduolinė avarija Ukrainoje mažai tikėtina, didelio pavojaus Lietuvai nebūtų Rusijai užpuolus Ukrainą ir tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl branduolinės avarijos rizikos. BNS kalbinti Lietuvos branduolinės energetikos ekspertai sako, kad galimos avarijos Ukrainos atominėse jėgainėse didžiausią poveikį turėtų aplinkinių vietovių gyventojams, tuo metu pavojus Lietuvai nebūtų didelis. Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovo Artūro Plukio, konkretus pavojus priklausytų nuo to, kokie jėgainių įrenginiai būtų pažeisti galimos avarijos metu. Skaitykite daugiau: portaluose LRT.lt ir 15min.lt 2022-03-01 BNS, LRT.lt, 15min.lt
Laidoje „Širdyje lietuvis” - mokslininkė Rasa Pauliukaitė LRT Plius televizijos laidoje „Širdyje lietuvis” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Funkcinių nanomedžiagų laboratorijos vadovė chemijos profesorė, Rasa Pauliukaitė pasakoja apie savo ateities viziją: sukurti jutiklius, leidžiančius robotams pajusti skonį ir kvapą. Pirmosios Lietuvoje ir pasaulyje eilėraščių apie chemiją knygos „Chemija eiliuotai" autorė už naujos chemijos mokslo temos atvedimą į Lietuvą FTMC mokslininkė R. Pauliukaitė nominuota „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2021"/GLA kategorijoje „Sugrįžimai mokslo pažangai. Dirbusi chemijos mokytoja ir nusprendusi tapti mokslininke, profesorė tęsti ir vystyti mokslinių veiklų į Lietuvą, FTMC jos įkurtoje ir vadovaujamoje laboratorijoje, grįžo po dešimties metų žinių gilinimo įvairiose užsienio mokslinių tyrimų laboratorijose: Austrijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Portugalijoje. R. Pauliukaitės pastangomis Lietuvos moksle atsirado nauja tematika, susijusi su jutiklių, padengtų ypač plonomis laidžiomis plėvelėmis, sudarytomis iš nanomedžiagų ir gamtoje randamų junginių polimerų, kūrimu. Kas yra elektroninis liežuvis ir kuo jis susijęs su umami skoniu, kas vienija paprastą pieštuką ir sudėtingų ligų celiakijos, diabeto diagnostiką? Apie viską laidos „Širdyje lietuvis” rubrikoje „Savaitės lietuvis” pasakoja FTMC prof. Rasa Pauliukaitė. Daugiau: LRT mediatekoje (nuo 03:00 iki 16:00) 2022-02-13 LRT Plius „Širdyje lietuvis”
Radijo laidoje apie moteris moksle Minint vasario 11 d. - Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną, Fizinių ir tehnologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Renata Butkutė LRT radijo laidoje „Ryto garsai" kalbėjo apie Lietuvos mokslininkių stiprybes ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduriama mokslo kelyje. „Lyderystė - tai ne vien aukštų postų užėmimas ir karjeros aukštuose postuose siekimas. Lyderystė pasireiškia ir mažose grupėse." - sakė dr. R. Butkutė. Daugiau: LRT mediatekoje (nuo 01:00:57 iki 01:10:18)
„Mokslo sriuba" iš FTMC: apie mikroplastikus ir bismidus Mikroplastiko mokslininkai randa ne tik maiste, geriamajame vandenyje, bet ir žmogaus placentoje. Tai - labai mažos, nepastebimos į aplinką patenkannčios plastiko dalelytės, kurių, tyrėjų skaičiavimais, per savaitę galimai suvalgome apie 5g (per metus toks suvalgyto mikroplastikų kiekis prilygsta 48 plastikinėms kortelėms...) Kaip šie teršalai patenka į aplinką, į geriamąjį vandenį, kaip veikia žmonių sveikatą ir gyvąsias planetos ekosistemas? Ką galime padaryti, kad sustabdytume šią taršą? Apie visa tai LRT televizijos laidai „Mokslo sriuba" pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkės dr. Steigvilė Byčenkienė ir dr. Ieva Uogintė, atliekančios išsamius mikroplastikų aplinkoje tyrimus. Žiūrėkite laidos įraše: LRT mediatekoje (nuo 00:01 iki 13:40) Taip pat laidoje - reportažas apie kosmoso technologijas, kuriamas didžiausiame Baltijos šalyse mokslinių tyrimų ir technologijų centre - FTMC, Optoelektronikos skyriuje. Lietuviai dirba ne tik kosmoso pramonėje kurdami mažuosius palydovus ir NASA marsaeigius, bet ir tobulina kosminius erdvėlaivius. Kaip ir kokiu būdu tai vyksta, „Mokslo sriubos" rubrikai „Fizika prie kavos" atskleidė viena geriausių pasaulyje medžiagų inžinerijos specialistė - FTMC mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Renata Butkutė, tapusi LRT „Metų apdovanojimų“ „Metų atradimu 2021“. Ji rubrikos vedėjai FTMC dr. M. Mackoit Sinkevičienei atskleidė daug įdomybių apie vienus naujausių puslaidininkių junginių - bismidus. Rubrikos įrašas: LRT mediatekoje (nuo nuo 20:00 iki 26:15) 2022-01-23 LRT televizijos laida „Mokslo sriuba", ved. I. Kančys
Kaip pasaulį pakeis kvantinės technologijos? Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė pasakoja, kad žodžiai „kvantinis“, „kvantas“ kilę iš lotynų kalbos – quantus – ir yra susiję su kiekiu, tiesiogiai verčiama „kiek daug?“ Fizikoje šį žodį pirmasis pradėjo vartoti kvantinės mechanikos tėvu vadinamas Maxas Planckas. Pasak mokslininkės, kalbėdami apie kvantinius dalykus, iš tikrųjų turime omenyje be galo mažus objektus atomo dydžio skalėje – subatomines daleles, tokias kaip elektronai, protonai, neutronai, kvarkai, gliuonai ir t. t. Ir nors kvantinė fizika ne mokslininkui atrodo kaip sunkiai suvokiamas, netgi sunkiai pastebimas mokslas, iš tiesų net neįtariame, kaip dažnai ir tiesiogiai su ja susiduriame. Pasak mokslininkės M. Mackoit Sinkevičienės, taip atsitinka todėl, kad didėjant objektams kvantiniai efektai mažėja. Kvantinė fizika gali drastiškai pakeisti tai, kaip veikia mūsų informacinės technologijos. Kaip aiškino mokslininkė, tokių kvantinių dalelių būsenas galima specialiai paruošti, supinti ar net valdyti ir mokslininkai jau moka tai padaryti. Ypač daug dėmesio technologijų pasaulyje sulaukia kvantiniai kompiuteriai. Kuo jie skiriasi nuo įprastų, kuriais dirbame kasdien, skaitykite interviu su FTMC dr. M. Mackoit Sinkevičiene. Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 2021-12-22 LRT.lt rubrika „Mokslas ir IT"	Kvantinis kompiuteris / Shutterstock nuotr.
Mokslinė disertacija, virtusi smagiu vaizdo klipu FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus dr. Povilas Šimonis originaliai pristatė savo disertaciją „Mielių ląstelių atsako į impulsinio elektrinio lauko sukeltą poveikį tyrimas" - sukūrė vaizdo klipą, kuriame pavaizdavo mielių „šokį". Pasak Povilo, sukurti tokį klipą sugalvojo siekdamas dalyvauti tarptautiniame konkurse „Dance your PhD", kuris skatina būtent tokią raiškos formą, mokslinį disertacijos turinį perteikti per šokį. Be to, bioinžinerijos bakalauras ir biochemijos magistras užsiima menais nuo pat mažens: „Tai buvo puiki proga susieti meną ir mokslą“, -sako jaunasis FTMC mokslininkas, kviečiantis savo kurtą vaizdo klipą žiūrėti kaip į kūrybišką rebusą. Pokalbis su P. Šimoniu ir vaizdo klipas: LRT mediatekoje (nuo 00:00 iki 07:32) Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 2022-01-18 LRT.lt laida „Labas rytas, Lietuva", ved. I. Krupavičius
Apie 21-ojo amžiaus nafta vadinamus puslaidininkius, Taivaną ir Lietuvą Puslaidininkių technologijomis - lustais naudojamės beveik kiekviename elektronikos įrenginyje: dirbdami kompiuteriais, naudodamiesi telefonais, buities prietaisais, dirbtinio intelekto technologijomis, skaitmeniniais „debesimis", automobilių, gynybos pramone etc. Šiuo metu išgyvendamas itin sparčią technologijų plėtrą pasaulis, taip pat ir Lietuva, susidūrė su didžiule lustų paklausa ir... jų trūkumu. „Tai yra ne tik technologinis lygmuo, bet ir saugumo garantas. Ši puslaidininkinių lustų technologija 21-ame amžiuje tampa vienu iš strateginių technologinių šakų, kurios buvimas arba nebuvimas kažką sako apie valstybę ir, aišku suteikia netgi tam tikras saugumo garantijas“, – portalo LRT.lt rubrikai „Mokslas ir IT" sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius Gintaras Valušis. Pasak specialistų, lustų gamyba šiuo metu koncentruojama JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane. Pastaroji šalis, vadinama puslaidininkių gamybos lydere, planuoja Lietuvoje statyti puslaidininkių gamyklą. Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas interviu LRT laidai „Svarbi valanda“ sako, kad Lietuva bus pirmoji valstybė pasaulyje, su kuria Taivanas pasiruošęs dalintis savo puslaidininkių technologija. Daugiau: portale www.lrt.lt 2022-01-12 LRT.lt/LRT tv laida „Svarbi valanda" Taip pat klausykite FTMC direktoriaus Gintaro Valušio interviu laidai LRT radijo laida „Ryto garsai": LRT mediatekoje (nuo 01:01:50 iki 01:08:30) 2022-01-14 LRT radijo laida „Ryto garsai", ved. R. Kupetytė	E. Blaževič/LRT nuotr.
Ieškoma atsakymų apie Visatos susidarymą Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko Kastyčio Zubovo, tinklaraščio „Konstanta 42“ autoriaus svarstymai, ar galėtų išsamūs juodųjų skylių (apie jų galimą egzistavimą kalbama ne vieną dešimtmetį, tačiau dar nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad jos egzistuoja) tyrimai atsakyti į mokslininkams rūpimus klausimus: kaip atsirado supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose ir iš ko sudaryta tamsioji materija, kurios Visatoje yra apie penkis kartus daugiau, nei įprastos, barioninės? Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 2022-01-09 LRT.lt rubrika „Mokslas ir IT"	Juodoji skylė/ Asociatyvi nuotr. / Pixabay
Fantastinių filmų idėjos, tampančios tikrove: Hario Poterio nematomo apsiausto efektas panaudojant metamedžiagas Turbūt pamenate, kaip filmo „Haris Poteris“ herojui pravertė jo tėvo neregimasis apsiaustas. Filme tokius apsiaustus ausdavo iš magiško padaro plaukų arba tiesiog užburdavo įprastą skraistę. Mūsų pasaulyje ši idėja jau irgi tampa tikrove, panaudojus metamedžiagas. Įprastų medžiagų savybes lemia jų sudėtis: tarkime, geležinis daiktas bus laidus elektrai, o stiklinis - skaidrus. Tuo tarpu metamedžiagų savybės priklauso nuo jas sudarančių elementų, kurie gali būti labai įvairūs. Taigi šiuo atveju svarbi ne sudėtis, o struktūra. Fizinių ir technologijos mokslų centro Terahercinės fotonikos laboratorijoje kuriamos ir tiriamos įvairios metamedžiagos. Laboratorijoje dirbantys mokslininkai dr. Dalius Seliuta ir dr. Linas Minkevičius LRT Plius laidoje „Smalsumo genas“ papasakojo apie metamedžiagas ir atsakė į klausimą, kaip sukurti Hario Poterio neregimąjį apsiaustą. Laidos įrašas: LRT mediatekoje LRT televizijos laida „Smalsumo genas", ved. Rolandas Maskoliūnas 2022-01-01
Kaip šviesa tampa energija ir kvantinio pasaulio paradoksai LRT laidoje „Smalsumo genas. Kaip šviesa tampa energija ir kvantinio pasaulio paradoksai" - FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininkai prof. habil. dr. Leonas Valkūnas ir dr. Jevgenij Chmeliov. Laidos įrašas: LRT mediatekoje LRT televizijos laida „Smalsumo genas", ved. Rolandas Maskoliūnas 2021-12-04
„Eureka" projektas: sukurta inovatyvi aplinkos valymo technologija Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus dr. Vidmantas Ulevičius naujienų portalo „Delfi.lt" projekte „Mokslo ir verslo pasimatymai“ pasakojo apie programos „Eureka" projektą, vykdomą kartu su nuotekų valymo įmone „Ineco“ bei partneriais Ukrainoje. Projekto, kurio esminis tikslas - mažinti CO2 koncentraciją aplinkoje, metu FTMC mokslininkai sukūrė inovatyvią nuotekų valymo technologiją: ištyrus chitino turinčias medžiagas, nustatyta, kad šis metodas labai gerai šalina teršalus ir vandens ir oro. Daugiau: portale delfi.lt 2021-12-13 Delfi.lt
Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) pirmą kartą atrasti neutrinai Tarptautinė „Forward Search Experiment" komanda, vadovaujama Kalifornijos universiteto Irvine (UCI) fizikų, pirmą kartą aptiko neutrinų kandidatus LHC, esančiame CERN, Šveicarijoje. Žurnale „Physical Review D" tyrėjai aprašo, kaip stebėjo šešias neutrinų sąveikas per bandomąjį kompaktinio emulsijos detektoriaus „FASERnu", įrengto LHC, paleidimą. Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Kastyčio Zubovo, neutrinų atradimas LHC svarbus, nes šie neutrinai sukurti aiškiomis kontroliuojamomis sąlygomis, tad jų savybes galima susieti su šaltinio savybėmis, ko negalima taip tiksliai padaryti kosminių neutrinų atveju. Taip pat šie neutrinai yra labai energingi, tokių natūraliai pasitaiko nedažnai, todėl jų tyrimai padės geriau suprasti labai aukštos energijos dalelių elgesį. Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 2021-11-30 LRT.lt
Apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą: vartotojai turi didelę galią Vis dažniau kalbama apie inovacijų kūrimą ir mokslininkų išradimų komercializavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ diskutavę Lietuvos inovacijų centro vadovas dr. Mantas Vilys bei Fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys stengėsi atsakyti į iškeltą klausimą, ar verslui atsiperka bendradarbiavimas su mokslininkais ir kodėl tai vis dar yra retenybė. „Labiausiai trūksta mokslui imlaus verslo, nes kol kas mūsų pramonė yra orientuota į žemos pridėtinės vertės produktus, kuriuos ne kuria, o tiesiog gamina. Tačiau to neužtenka. Reikia kurti naujus produktus, o tam būtinos naujos technologijos, kurioms reikia naujų fundamentinių žinių. Norėdamas konkuruoti pasaulinėje rinkoje turi atsinešti kažką naujo ar geresnio. Kol užsiimsime tiesiog gamyba, trūks įmonių, kurios kreipiasi į mokslą. Nors situacija gerėja“, - pasakojo „Žinių radijo“ laidos pašnekovas K. Stašys. Skaitykite daugiau: portale delfi.lt 2021-11-29 Delfi.lt
Aplinkotyros mokslininkų kuriama inovatyvi technologija sprendžia ekologijos problemas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkai drauge su verslo partneriais kuria inovatyvią nuotekų valymo technologiją, kurios vystymui pasitelkia unikalias priemones – negyvas muses ar jų lervų išnaras (nariuotakojų komponentus, kuriuose yra chitino). FTMC Aplinkotyros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Ulevičius pabrėžia, kad kuriama išskirtinė, aplinkai naudinga ir ją tausojanti technologija, nes chitino turintys sorbentai pašalina daugybę organinių ir neorganinių metalų teršalų tiek iš oro, tiek iš vandenų. Todėl vystant nuotekų valymo technologiją, bus tiriamas ypatingai gyvajai gamtai pavojingų teršalų, tokių kaip dažai ir sunkieji metalai, pašalinimas iš nuotekų. „Chitinas yra antras labiausiai po celiuliozės Žemėje paplitęs biopolimeras. Ši medžiaga yra pagrindinis grybų ląstelių sienelių komponentas, taip pat sudaro nariuotakojų, tokių kaip vėžiagyviai ir vabzdžiai, šarvus bei apvalkalus. Chitiną turinčias medžiagas apdorojus šarmais gaunamas chitozanas, kuris naudojamas įvairiais komerciniais biomedicininiais tikslais. Šie biopolimerai yra puikūs sorbentai. Skirtingai nuo sintetinių sorbentų, jie sorbuoja tik gyvajai gamtai pavojingus teršalus, o aplinkai draugiški teršalai yra nesorbuojami,“ – dėstė FTMC dr. V.Ulevičius. FTMC idėją įgyvendinti padeda ir kiti partneriai iš Lietuvos bei užsienio. Centro mokslininkai bendradarbiauja su Ukrainos Sumų Taikomosios fizikos institutu, sukaupusiu didelę patirtį tiriant įvairius gamtinius junginius ir vertinant jų struktūrą bei fizikochemines savybes. Jų atliekami tyrimai leis įvertinti musių ir lervų išnarų cheminę sudėtį ir parinkti būdus pašalinių, chitino neturinčių medžiagų pašalinimui iš žaliavos. Pagrindinis veiklos partneris Lietuvoje yra UAB „REKIN“, kurie naudodamiesi mokslininkų pagamintais sorbentais kurs ir bandys įrangą nuotekų valymui. Inovatyvios technologijos vystymui FTMC mokslininkai pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama priemone „Eureka“, skirta skatinti visų tipų įmonių mokslo ir studijų institucijose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą nuo idėjos iki bandomosios gamybos. Daugiau apie FTMC mokslininkų inovaciją skaitykite: portale delfi.lt Delfi.lt 2021-11-22
Mokslininkų sukurtą inovaciją papildė verslo atstovai: iš pradžių negalvojome, kad projektą galėsime pritaikyti taip plačiai Bendri mokslininkų ir verslininkų darbai tampa inovacijomis. Papildydami vieni kitus savo sričių profesionalai gali pasiekti pačių geriausių rezultatų. Puikus to pavyzdys yra ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) bei MB „Enbela“ atstovų sukurtas nuotolinio mikrobangų energijos perdavimo modulis, kuris yra skirtas daiktų interneto (IoT) jutiklių maitinimui. Dirbant prie šio projekto jėgas suvienijo dviejų sričių mokslininkai. Pradėjus bendradarbiauti su verslininkais ir išgirdus įvairesnes nuomones projekto kūrėjai galėjo į savo kuriamą produktą pažiūrėti kur kas plačiau. Apie galimybes, kurias suteikė platesnis požiūris, ir projekto metu kilusius iššūkius skaitykite portale delfi.lt.
Kodėl medicininės kaukės ir respiratoriai apsaugo geriau? Vadovaujantis LR Vyriausybės reikalavimais, nuo šios savaitės visose viešose uždarose patalpose ir vietose, kuriose būtina dėvėti asmenines apsaugos nuo koronaviruso priemones, privalome dėvėti tik sertifikuotas medicinines kaukes ar respiratorius. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus vadovė, ekspertė dr. Steigvilė Byčenkienė su kolegomis atlikusi išsamius mokslinius įvairių rūšių apsauginių kaukių tyrimus, LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro" aiškiai ir suprantamai paaiškino, kaip ir kodėl medicininė kaukė apsaugo nuo gyvybei pavojingų virusų geriau nei pati gražiausia tekstilinė ar mėgstamiausia savadarbė. Taip pat kodėl norėdami apsaugoti save ir kitus, medicininę kaukę ar respiratorių turime dėvėti tinkamai: ji privalo dengti nosį, burną, smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Laidą žiūrėkite: LRT mediatekoje (iki 19:45) LRT televizijos laida „Klauskite daktaro", ved. A. Unikauskas, J. Plisienė, L. Norkevičienė 2021-11-13
Žvaigždžių mokslai ir pseudomokslai Kuo skiriasi žvaigždynų stebėtojai astronomai ir astrologai? Kodėl mokslininkai astrologiją vadina „pseudomokslu, bandančiu pasivyti iki šiol atliktus astronominius atradimus”? Kaip astrologai ieškojo paaiškinimų naujų planetų - Urano, Plutono atsiradimui ir kodėl horoskopų žvaigždynai skiriasi nuo realybės danguje? „Astrologija iki šiol naudojasi žvaigždynų žemėlapiu, nubraižytu prieš du tūkstančius metų. Bet per tą laiką žvaigždynai pasisuko dvidešimt septyniais ar aštuoniais laipsniais.” – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas, LRT radijo laidoje „Mokslas skubantiems” kalbėjęs apie astronomiją, astrologiją ir horoskopus. Laidos klausykite: LRT mediatekoje (nuo 15:05 iki 24:13) LRT radijo laida „Mokslas skubantiems”, ved. G. Raibytė 2021-11-09
Apie mokslininkų gebėjimą sužinoti, kas buvo tada, kai „nebuvo nieko“? Astrofizikas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Kastytis Zubovas LRT radijo laidoje „Mokslas skubantiems” pasakojo apie įdomų ir mažai girdėtą Visatos pažinimo metodą - skaitmeninius modelius: kas jie, kaip yra kuriami, taikomi, ką juos naudodami atranda mokslininkai. Kodėl Venera, pasak dr. K. Zubovo, visada buvo „pragariškai karštas pasaulis“ ir kokių įdomių žinių apie Žemės ir Veneros tolimąją praeitį sugebėjo gauti mokslininkai, taikydami skaitmeninio modeliavimo metodą. Laidos klausykite: LRT mediatekoje (nuo 02:00 iki 17:38) LRT radijo laida „Mokslas skubantiems”, ved. G. Raibytė 2021-10-26
Kokios galimybės Lietuvoje pastatyti naują puslaidininkių gamyklą? LRT Radijo laidoje „60 minučių" (ved. L. Kudinova) - pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) direktoriumi Gintaru Valušiu ir Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi apie Lietuvos ir Taivano ryšių stiprinimą mokslo, švietimo, verslo srityse ir inovatyvios Puslaidininkinių lustų gamyklos Lietuvoje statybos potencialias galimybes. Laidoje aptariamas šiuo metu vykstantis Taivano verslo delegacijos vizitas Lietuvoje, kurio metu pasirašyti šeši bendradarbiavimo memorandumai (vienas iš jų - FTMC su Taivano Nacionalinio Sun Yat-Sen universiteto (NSYSU) Kristalų tyrimo centru), siekiant stiprinti bendradarbiavimą puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse. Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministrė išreiškė viltis apie šios partnerystės suteiktas galimybes statyti mūsų šalyje puslaidininkių gamyklą. Taivano nacionalinio vystymosi tarybos ministras sakė, kad jų šalis Lietuvos studentams skirs stipendijas studijoms bei tarptautiniams mainams, siekiant sustiprinti žinias ir kompetencijas, reikalingas aukštųjų technologijų plėtrai. Pasak ministro Ming-Hsing Kung, diskutuojant apie Lietuvos vaidmenį puslaidininkių tiekimo grandinėje, taip pat verta suformuoti ekspertų grupę - Taivano atstovai siūlo visokeriopą pagalbą šioje srityje. Laidos įrašas: LRT mediatekoje (interviu su G. Valušiu ir V. Janulevičiumi nuo 06:30 iki 15.23) LRT Radijo laida „60 minučių" 2021-10-27
LRT Televizijos „Žinių" laidoje - reportažas apie Taivano delegacijos vizitą Lietuvoje ir abiejų šalių tarpusavio ryšių stiprinimą įvairiose srityse, pasirašant tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus - memorandumus Tarp jų - FTMC ir Taivano Nacionalinio Sun Yat-Sen universiteto (NSYSU) Kristalų tyrimo centro memorandumas. Žiūrėkite: LRT mediatekoje (nuo 00:52 iki 03:35) LRT Televizijos laida „Žinios" 2021-10-27
LMA cikle „Mokslo žinių dienos“ - dr.M. Mackoit-Sinkevičienės paskaita Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamame cikle „Mokslo žinių dienos“ paskaitą paskaitą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokams skaitė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Šiuo metu jos tyrimų sritys susijusios su kvantine elektronika ir kvantine optika. Gimnazistams mokslininkė gimnazistams pasiūlė temą „Mokslo paslaptis. Klaidos, skatinančios supratimą“, kurioje pasakojo apie didžiausias klaidas fizikos istorijoje, pristatė įtikinamas mokslines teorijas, kurios dešimtmečius klaidino mokslininkus, ir atvirkštinius pavyzdžius, kai per „sėkmingą“ klaidą pavykdavo padaryti didelį atradimą. Daugiau: lma.lt 2021-10-21
Viskas apie lustus Kas yra lustai, naudojami visuose elektronikos prietaisuose, tarp jų ir automobiliuose, išmaniuosiuose įrenginiuose ir kt. ir kodėl apie jų krizę šiandien su nerimu kalba visas pasaulis? Iš kokio smėlio lustai yra gaminami ir kodėl be jų, rodos, „pasibaigtų" šiuolaikinė civilizacija? Į šiuos daugeliui aktualius klausimus naujienų portalo LRT.lt rubrikoje „Mokslas ir IT" aiškiai ir suprantamai atsako Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkas dr. Domas Jokubauskis: „Lustai, daugeliui žinomi kaip „čipai", yra gabalėliai puslaidininkio, ant jo labai tikslia įranga yra suformuotas didelis tranzistorių ar kitų puslaidininkinių elementų, kurie gali atlikti skaičiavimus ar valdyti elektros grandines, kiekis. Šiuolaikiniuose lustuose telpa dešimtys milijardų tranzistorių. Pavyzdžiu galėtų būti mobiliųjų telefonų elektronika arba kompiuterių procesoriai. (...) Mūsų mokslinių tyrimų institute, FTMC, vystomos ir taikomos puslaidininkių prietaisų ir lustų gamybos technologijos." Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 2021-09-28 LRT.lt
Mokslas – būdas pamatyti tikrąjį pasaulį Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Terahercinės fotonikos laboratorijos dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, taip pat dirbanti dėstytoja Vilniaus universitete bei kurianti LRT televizijos laidos „Mokslo sriuba" rubriką „Fizika prie kavos", pasirinko fiziką, nes ją sužavėjo ir iki šiol žavi fizikos dėsniai: „Tai yra nuostabi profesija, kurioje kasdien galima patenkinti savo smalsumą, o kartu būti naudingam visuomenei. Norėjau pajusti fiziką ir pasinaudoti gamtos apibūdinimo galia. Su šiuo mokslu galima atskleisti visatos kompleksiškumą nuo mažiausio iki didžiausio mastelio taip praplečiant žmogaus suvokimo ribas. Mokslas yra būdas pažvelgti į pasaulį ir pamatyti jį tokį, koks yra iš tiesų," – sakė M.Mackoit-Sinkevičienė, naujienų portalui „15min.lt". Visą interviu su FTMC mokslininke apie jos veiklas ir meilę mokslui skaitykite portale 15min.lt 2021-09-28 „15min.lt"
Terahercų fizika ir menas: kai nematoma tampa matoma Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Terahercinės fotonikos laboratorijoje buvo filmuojamas naujausias LRT Plius televizijos laidos „Mokslo sriuba" rubrikos „Fizika prie kavos" naujausias epizodas. Laboratorijos mokslininkai dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė, dr. Irmantas Kašalynas, dr. Domas Jokubauskis ir Benas Bužinskas su rubrikos kūrėja FTMC dr. Mažena Mackoit-Sinkevičiene kalbėjosi apie tai, kas yra terahercinė spinduliuotė, kuo ji skiriasi nuo rentgeno, ką mokslininkai vadina „optiniu keliu" ir kaip įvairių sričių specialistai, naudodami terahercinę spinduliuotę, gali „aptikti vilką avies kailyje", t.y., pamatyti tai, kas nematoma. Žiūrėkite: LRT mediatekoje (nuo 15:25 iki 21:59) arba https://www.youtube.com/watch?v=nmrlul8_RiE 2021-09-12 LRT Plius „Mokslo sriuba", ved. I. Kančys
Laboratorijoje: ar Lietuvos fizikai galėtų sukurti ginklą „Žvaigždžių karams“? Ar kada susimąstėte, kas slypi už mokslo laboratorijų durų? Kaip atrodo mokslininko kasdienybė ir kokiu būdu jų naudojami sudėtingiausi prietaisai pritaikomi praktikoje? Vilniuje esantis Fizinių ir technologijos mokslų centras atvėrė duris 15min žurnalistams. Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, dr. Domas Jokubauskis, dr. Renata Butkutė ir dr. Vytautas Jakštas papasakojo apie didžiausioje mokslinių tyrimų įstaigoje Lietuvoje vystomą aukšto lygio mokslą, kuriamas verslui ir visuomenei naudingas modernias technologijas bei neseniai Lietuvoje praūžusį neeilinį renginį - Vilniuje pirmą kartą mūsų šalies istorijoje vykusią 51-oji tarptautinę fizikos olimpiadą (IPhO 2021), kurioje Lietuvos komandai vadovavo Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunieji mokslininkai. Atkreiptas dėmesys, kad mokyklose mažai kalbama apie fizikos taikomąjį aspektą arba ką galima nuveikti po fizikos studijų, nors yra gražių pavyzdžių informacinių technologijų, politikos srityse, kuriami startuoliai, tampantys aukštųjų technologijų įmonėmis. Daugiau skaitykite: portale 15min.lt 2021-07-28 15min.lt rubrika MOKSLAS.IT
Švelnūs tardymai. Fizikė Mažena Mackoit-Sinkevičienė laiko atranda ir japonų kalbos mokymuisi, ir poezijai Ar žinote, kas yra ypatingo jautrumo kvantinis jutiklis? Kaip superkompiuteriais atliekami kvantmechaniniai skaičiavimai, siekiant ištirti neklasikinės šviesos būsenas dvimatėse medžiagose? Ji – tikrai taip. Be to, kad yra fizikos mokslų daktarė, mokslo populiarintoja, dėstytoja-asistentė, laiko ji atranda ir japonų kalbos mokymuisi, ir dviračiams bei bėgimui, ir poezijai. Neatsitiktinai pastaroji jai – savotiškas fizikos uždavinys ir pratimas tiek sielai, tiek protui. Pokalbio metu buvo daug kalbama mokslą, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus inicijuotą talentų grįžimo į Lietuvą projektą bei kitas mokslines veiklas. Laidos įrašas: LRT Mediatekoje 2021-07-27 LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, ved. Richardas Jonaitis
Mokslininkų šeimoje augusi lietuvė kito karjeros kelio nesvarstė – dabar ji padeda kurti įrankius, kuriais kovojama prieš COVID-19 Mokslininkų šeimoje augusi dr. Ieva Plikusienė kito karjeros kelio nesvarstė - Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbanti mokslininkė tiria SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikas ir padeda kurti įrankius, kuriais kovojame prieš COVID-19. Visai neseniai už šiuos darbus Ieva pelnė prestižinį „L'ORÉAL Baltic“ steigiamą apdovanojimą „Moterims moksle“. Daugiau skaitykite: portale LRT.lt 2021-07-23 LRT.lt
Kas žinoma apie kamuolinius žaibus? Jau visiems įprasta, kad karštas vasaros dienas dažnai palydi audros su įspūdingais žaibais. Tai tokia galinga ir nenuspėjama gamtos jėga, kurios neįmanoma nei suvaldyti, nei kaip nors ją panaudoti. Kaip susiformuoja žaibai, kuo jie įdomūs ir kas per reiškinys yra kamuolinis žaibas, LRT.lt papasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas, fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas. Daugiau skaitykite: portale LRT.lt 2021-07-14 LRT.lt
Dr. A.Alkauskas: „Fizikoje netrūksta romantikos, be to, ji skatina vaizduotę“ „Gyvename labai įdomiu permainų laiku. Labai daug kas keičiasi, taip pat ir moksle“, – portalui 15min.lt sakė Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkas, fizikas dr. Audrius Alkauskas. „Svarbu, kad siekiant sudominti moksleivius nebūtų pamiršta romantika. Aš pats, pavyzdžiui, fizika pradėjau domėtis nuo astronomijos ir matematikos. Netapau nei matematiku, nei astrofiziku, tačiau tai buvo pradinis taškas, atvedęs mane į dabartinę vietą. Sutikite: astronomija (matematika, beje, taip pat!) skatina vaizduotę. Technologijose, kurios dabar tokios aktualios jaunimui, to yra daug mažiau. Ten viskas „suvirškinta“. Sudominant mokslu, manau, turėtų būti nepamiršti abu dalykai – tiek romantiškoji, tiek technologijų pusė“, – sakė pašnekovas. Daugiau skaitykite: portale 15min.lt 2021-07-12 15min.lt
Mokslininkas A.Vyšniauskas: „Jeigu niekas neužsiimtų mokslu, užstrigtume su visomis problemomis“ Oksfordo universiteto absolventas, vyresnysis mokslo darbuotojas Fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniaus universiteto dėstytojas bei 2020 metų mokslo žmogumi tituluotas chemijos mokslų daktaras Aurimas Vyšniauskas, prisipažįsta, kad žiūrėdamas į meno kūrinį dažniausiai neturėtų ką pakomentuoti, o štai žvelgdamas pro mikroskopą papasakoti galėtų išties daug. „Gal kokioje šeštoje klasėje pradėjau jausti, kad man geriau už kitus dalykus sekasi matematika, o vėliau, kai atsirado chemija ir fizika, pasimatė, kad stiprioji mano pusė – tikslieji mokslai. Papuoliau pas gerą chemijos mokytoją, tad taip išėjo, kad galiausiai ir pasukau chemijos mokslų link“, – pasakoja A.Vyšniauskas, tapęs ir vienu iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ stovyklos lektorių. Jis prisipažįsta, kad žiūrėdamas į meno kūrinį dažniausiai neturėtų ką pakomentuoti, o štai žvelgdamas pro mikroskopą papasakoti galėtų išties daug, todėl moksleiviams pasakos apie ląsteles. Moksleiviai sužinos, kaip tobulėjantys mikroskopijos metodai ir gebėjimas molekuliniais žymekliais pažymėti įvairiausias ląstelės vietas atskleidė mokslininkams vis daugiau ir daugiau informacijos apie tai, kaip ląstelė atrodo ir kaip viskas joje veikia. Daugiau skaitykite: portale Zmones.lt 2021-07-10 Zmones.lt
Dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinį „Moterims moksle” apdovanojimą SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikas tirianti Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Plikusienė (taip pat dirbanti Vilniaus universitete (VU)) tapo „L'ORÉAL Baltic“ programos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) konkurso laureate. FTMC dr. I. Plikusienė - viena iš dviejų Lietuvos mokslininkių, šio prestižinio tarptautinio konkurso nugalėtojų. Iš viso programos „Moterims moksle“ apdovanojimais pagerbtos septynios Baltijos šalių mokslininkės: FTMC dr. I. Plikusienė, VU doktorantė Joana Smirnovienė, taip pat Inga Pudža, Dana Kigitoviča ir Vita Rovite iš Latvijos, Mari-Ann Lind ir Kaija Pohako-Esko iš Estijos. FTMC dr. Ieva Plikusienė apdovanota už išskirtinį mokslinį tyrimą, kuriame naudojant spektrinę elipsometriją yra tiriamos SARS-CoV-2 baltymų ir specifinių antikūnų sąveikos. Pritaikius matematinius modelius gaunama daug vertingos informacijos apie viruso baltymo-antikūno komplekso susidarymą realiu laiku ir jo stabilumą, baltymų erdvinį išsidėstymą. Gauta informacija naudinga siekiant nustatyti greitiesiems testams tinkamus antikūnus ar viruso baltymus, įvertinti konkrečių antikūnų panaudojimo COVID-19 gydymo tikslais galimybes, bei charakterizuoti SARS-CoV-2 baltymus, tinkamus vakcinų kūrimui. Daugiau skaitykite: portale 15min.lt 2021-06-15 15mint.lt
„Žinių radijo" laida apie mikroplastiko grėsmes „Kaip išgelbėti upes nuo mikroplastiko?" - šiandien „Žinių radijo" laidos apie klimato kaitą ir ekologiją „Kaip mes drįstame?" vedėjas Tomas Loiba klausė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilė Byčenkienės ir tarptautinės inciatyvos „River cleanup Lietuva" koordinatorės Ievos Budraitės. Radijo laidoje aptarta grėsmingai didėjanti mikroplastiko aplinkoje problematika: šių teršalų poveikis aplinkai, visiems gyviesiems organizmams keliama grėsmė ir priemonės, būtinos taršos mikroplastiku mažinimui, jo surinkimui vandenyse. Taip pat pristatyti neseniai, tarptautinės upių valymo iniciatyvos metu FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkų atlikto tyrimo, kiek mikroplastiku užterštos Neries, Vilnelės ir Žalesos upės, rezultatai. Tyrimui vadovavusi aplinkotyros ekspertė FTMC dr. S. Byčenkienė pastebi, kad visos upės yra užterštos mikroplastiku. Daugiausia teršalų - Vilnelėje, prie Bernardinų sodo paimtame mėginyje. Laidos metu mokslininkė pabrėžė, kad šiuo metu mikroplastiko randama absoliučiai visuose Žemės kampeliuose: giliausioje pasaulio vietoje - Marianų įduboje, Everesto viršukalnėje, Arktyje, Antarktyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad taršos plastikais šaltinis - kasdienė žmogaus veikla, pvz., vieno 20 min. trukmės skalbimo ciklo metu nuo sintetinių drabužių „atskyla" ir su buitinėmis nuotekomis į ežerus, upelius, kitus vandens telkinius nuplaukia apie 700 000 nanoplastiko atplaišų. O viena automobilio padanga per vieną jos naudojimo ciklą aplinkoje paskleidžia 1 kg mažulyčių, „plika" akimi nematomų mikroplastiko dalelių, kurios teršia ne tik orą, bet ir nepaliaujamu srautu su lietaus nuotekomis plūsta į upes, jūras bei vandenynus... Pasak dr. S. Byčenkienės, nors dėl mikroplastiko keliamų grėsmių, žalingo poveikio visiems gyviesiems Žemės organizmams mokslininkai visame pasaulyje skelbia aliarmą, kviečia ieškoti technologinių priemonių ir būdų, leidžiančių suvaldyti taršą plastiko atliekomis, skatina atsisakyti plastiko gaminių, deja, tarša nanoplastikais iki šiol nėra reglamentuota. „Nematomas" mikroplastikas vandens telkiniuose, nuotekynuose nėra surenkamas, teršalų dalelės - neskaičiuojamos, nėra atliekama ilgalaikių tyrimų, kiek jų patenka į aplinką, kad ir su nutekamaisiais vandenimis. Daugiau - laidos įraše: www.ziniuradijas.lt 2021-06-14 „Žinių radijo" laida „Kaip mes drįstame?", ved. Tomas Loiba
Dr. A. Vyšniausko mokslinis kelias ir atradimai Panevėžio krašto laikraštis „Panevėžio kraštas" kalbėjosi su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių skyriaus mokslininku dr. Aurimu Vyšniausku apie jo kelionę po Mokslo pasaulį ir unikalius atradimus: „Tas pasaulis, kuriame gyvena elektronai ir atomai, labai skiriasi nuo to, ką matome mes. (...) Tai mane ir patraukė. Pradėjau tyrinėti, kas būna su molekulėmis, kai jas sužadina ne kuo kitu, o šviesa. Ką jos daro? Kaip jas galima kažkam pritaikyti? O gal galima patobulinti, kad kai ką darytume geriau?“ Interviu su dr. Aurimu Vyšniausku, 2020 m. žurnalo „Žmonės" išrinktu Metų mokslo žmogumi, paskelbė naujienų portalai panskliautas.lt ir lrytas.lt. Skaitykite: panskliautas.lt, lrytas.lt 2021-06-13 lrytas.lt, panskliautas.lt
LRT ciklas „Mokslo moterys“: medžiagų inžinerijos specialistė Renata Butkutė Mokslininkė Renata Butkutė – aukščiausio kalibro medžiagų inžinerijos specialistė. Ji su savo komanda laboratorijoje kuria unikalias medžiagas – bismidus, kurių panaudojimas yra toks platus, kad jas pasitelkę galėtume išspręsti daugybę pasaulio problemų ir sukelti revoliuciją medicinoje. Nors ji apie savo pasiekimus garsiai nepasakoja, turime kuo didžiuotis, nes šioje srityje Lietuva patenka į pasaulio lyderių trejetuką. R. Butkutė papasakojo, kuo ypatingos jos laboratorijoje kuriamos medžiagos, ką galima su jomis nuveikti ir ką daryti, kad vaikai norėtų mokytis fiziką. „Man nereikia Nobelio premijos. Man reikia įveikti iššūkius. Svarbu suprasti, kad žinios – pats brangiausias dalykas gyvenime. Be jų mes neturėtume nei verslo ekonomikos, nei inovacijų, nei naujų prietaisų, nei pažangos, nei vaistų nuo vėžio, nei vakcinų – nieko. Tik žinios mums leidžia tai padaryti. Galiu turėti labai gerą įrangą, bet jeigu neturėsiu žinių, progreso nebus." - portalui LRT.lt sakė mokslininkė, su komanda patenkanti į pasaulio lyderių trejetuką. Visą pokalbį skaitykite portale LRT.lt 2021-06-11 interviu iš ciklo „Mokslo moterys“, LRT.lt
Pavojinga tarša mikroplastiku - visuose mėginiuose Tarptautinės upių ir upelių švarinimo iniciatyvos organizatoriai mūsų šalyje - „River Cleanup Lietuva” paprašė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus ekspertų ištirti, kiek mikroplastiko yra keliose Vilniaus miesto ir rajono upėse. Mokslinio tyrimo rezultatus vakar nuotolinėje Facebook konferencijoje pristatė FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė ir dr. Ieva Uogintė. Daugiau skaitykite: portaluose lrt.lt ir delfi.lt 2021-06-01
Mokslininkas K. Zubovas: Visata - didžiausia kosmologijos laboratorija Pasak astrofizikų, tyrinėjančius beribės Visatos paslaptis, apie ją kol kas turime vos 4 proc. informacijos, o kai kurių kosminių reiškinių negalime nei išanalizuoti, nei pažaboti, nes mūsų galimybės vis dar stipriai apribotos. Technologijų plėtra leidžia mokslininkams apie mus supantį kosmosą sužinoti kasdien vis daugiau. „Kosmologija, nagrinėjanti didžiausio masto Visatos evoliuciją, kol kas yra vienas iš dviejų mokslų, esančių mūsų dabartinio pažinimo pakraštyje. Viena pažinimo pusė yra labai maži objektai, įvairios nanotechnologijos ir procesai, vykstantys atominiuose masteliuose, bandymas suvokti, kokių elementariųjų dalelių yra, kaip jos sąveikauja tarpusavyje ir t. t. Kita dalis yra patys didžiausi masteliai – kokie ekstremalūs reiškiniai vyksta Visatoje, nuo ko viskas prasidėjo, link ko viskas eina. Tai didžiausi klausimai, į kuriuos astrofizikai bando atsakyti." - sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas astrofizikas dr. Kastytis Zubovas Lietuvos aviacijos muziejaus organizuotoje konferencijoje „Lietuviai ir kosminės technologijos šiandien“. Portalo LRT.lt rubrikos „Mokslas ir IT" rengėjai su FTMC dr. K. Zubovu kalbėjosi apie didžiausią mokslinę laboratoriją - kosmosą, ten slypinčias paslaptis ir žmonijos pastangas jas pažinti. Interviu skaitykite: portale LRT.lt 2021-05-24 LRT.lt
LRT laidoje „Daiktų istorijos" apie FTMC datavimą radioanglimi Rengdami pasakojimą apie mamutus, jų fosilijų radimvietes pasaulyje bei Lietuvoje ir mokslinius šios srities tyrimus, LRT televizijos laidos „Daiktų istorijos" kūrėjai filmavo FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus Masių spektrometrijos laboratorijoje - „VilniusRadiocarbon”. Čia dirbantys mokslininkai atlieka archeologinių ir geologinių radinių datavimą radioaktyvios anglies metodu, naudodami vieną tiksliausių pasaulyje greitintuvo masių spektrometrą, kuriuo galima nustatyti net 50 tūkstančių metų senumo objektų amžių. Šie tyrimai - nepakeičiama pagalba ir neįkainojamos žinios archeologams, istorijos tyrinėtojams, geologams, kolekcionieriams, aplinkos, sveikatos, teismo medicinos ekspertams bei daugelio kitų sričių specialistams. Radioanglies datavimo metodu FTMC Masių spektrometrijos laboratorijoje buvo nustatytas ir vadinamojo Vilniaus mamuto liekanų, 1957-ųjų metų vasarą rastų Antakalnyje, amžius. Kaip mokslininkai nustato senų radinių amžių pagal juose esantį radioaktyvios anglies kiekį laidoje „Daiktų istorijos" pasakojo FTMC doktorantas Algirdas Pabedinskas. Žiūrėkite: LRT mediatekoje (iki 16:43) 2021-05-10, LRT „Daiktų istorijos", ved. S. Pilinkus
IT+: lietuvių kuriami nanorobotai žmogaus organizme naikins ketvirtos stadijos vėžį Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys 15min.lt laidos IT+ žiūrovams paneigė melagieną apie medicininėse kaukėse slypinčius kirminus ir papasakojo apie nanorobotus, kurie keliaudami žmogaus kraujagyslėmis galės pažymėti ir sunaikinti vėžines ląsteles, nepakenkdami organizmui. Žiūrėkite: portale 15min.lt (nuo 8 minutės) 2021-05-16 IT+, ved. Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūte
Lietuvių mokslininkė savo kelią pradėjo tapusi mokytoja: kuria ir eilėraščius, iš kurių galima pramokti chemijos Naujas penktadienis ir - naujas LRT.lt ciklo „Mokslo moterys“ interviu, šįkart su be galo kūrybinga, neišsenkančia energija užburiančia, idėjų kupina Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Mokslo tarybos pirmininke, chemijos mokslų profesore Rasa Pauliukaite. Prof. dr. Rasa Pauliukaitė sako, kad vaikystėje norėjo būti ir balerina, ir aktore, ir net policijos eksperte... Šiandien ji - pasaulyje savo darbais garsi FTMC mokslininkė ir... poetė! Prof. dr. R. Pauliukaitės eilėraščių knygą „Chemija eiliuotai“, vienintelę tokią Lietuvoje (greičiausiai ir visame pasaulyje), galima drąsiai vadinti „vienu geriausiu būdų humanitarams mokytis chemijos". Mokslas - tai „kūrybinis darbas, kuriame reikia tiek žinių, tiek kūrybiškumo, tiek kantrybės. Turbūt pastarosios ir reikia daugiausia. Tai taip pat galimybė savo patirtimi ir žiniomis dalytis su jaunąja karta ir kartu mokytis iš jų." - sako FTMC mokslininkė prof. dr. R. Pauliukaitė. Daugiau skaitykite: lrt.lt 2021-04-23 LRT.lt
Taip, mes galime įsielektrinti! Kas yra elektros iškrova? Kodėl mes įsielektriname ir „trankomės" elektra? Šia tema susidomėję LRT.lt portalo „Mokslas ir IT” rubrikos rengėjai kalbėjosi su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus mokslininku vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Voitechu Stankevičiumi. Visą pokalbį skaitykite: lrt.lt 2021-04-20 LRT.lt Nuotraukoje FTMC dr. Voitech Stankevič (autorius D. Jokubauskis)
Sudėtingus reiškinius tyrinėjanti Lietuvos fizikė: mokslininkais išauga tik tie, kurie nebijo klausti „kodėl?“ „Balansas yra kiek pervertinta sąvoka. Jeigu gyvenimas būtų visiškai subalansuotas ir viskas vyktų sklandžiai – jame nebūtų jokios dinamikos“, – sako fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Jauna mokslininkė savo kasdienybėje suderina tiek veiklų, kad daugeliui turbūt kiltų klausimas – ar ji kada miega? Daugiau skaitykite: lrt.lt 2021-04-16 LRT.lt
Naudotų padangų perdirbimas: tyrimai, galimybės ir nauda Pasaulyje per metus išmetama apie milijardą padangų. Lietuvoje, skaičiuoja specialistai, kasmet į aplinką patenka apie 2–3 tūkstančius, perdirbama apie 24 tūkst. tonų panaudotų padangų. Gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose paliktos padangos suyra tik per 120–140 metų. Tuo tarpu tinkamai išrūšiuotos ir perdirbtos jos gali tapti naudingomis. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svajus Asadauskas, su kolegomis mokslininkais tiria perdirbtų padangų panaudojimo galimybes. Jis sako, kad perdirbus nebenaudojamas padangas, iš gautų granulių Lietuvoje jau gaminami kilimėliai, laikikliai, garso izoliacija ir kt. Iš perdirbtų padangų galima gaminti net aprangą, skirtą atšiaurioms lauko sąlygoms, naudoti jas kelių tiesimui. Taip, pasak dr. S. Asadausko, jau daroma kitose šalyse, o FTMC mokslininkai ištobulino gumos devulkanizacijos metodiką: „Vulkanizuotą gumą galima surišti tik su klijais, o devulkanizavus gumos atliekas jas galima naudoti vietoj kaučiuko, t.y. iš jų vėl gaminti aukštus techninius reikalavimus atitinkančią gumą. Esame pagaminę padangų gumos, kurioje 70 proc. viso kiekio sudaro devulkanizuotos atliekos. Mūsų sukurtas metodas labiausiai tinka padangų protektorių nuorėžų devulkanizacijai. Šis metodas galėtų būti taikomas ir padangoms, jeigu jos pagamintos iš vienos gumos rūšies.” Daugiau: www.delfi.lt 2021-04-12 d. Delfi.lt
Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos tekstilės kaukių tyrimas sudomino visuomenę Pernai gruodį pradėto ir 3,5 mėn. trukusio Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos mokslininkų bendro projekto „Joint United Kingdom, Lithuania and Ukraine project - evaluation of nanoparticles from Coronavirus safety perspective" metu buvo atlikta daug išsamių laboratorinių tyrimų. Mokslininkai vertino, kiek įvairias infekcijas, tarp jų ir Covid-19, pernešančių aerozolio dalelių, pasklindančių žmonėms kvėpuojant, kalbant, kosint ir čiaudint, sulaiko 24 skirtingi tekstilės deriniai iš natūralių ir sintetinių medžiagų, dažniausiai naudojamų apsauginėms veido kaukėms. Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) kartu su projekto partneriais bei rėmėjais Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje šio tyrimo rezultatus aptarė 2021 m. kovo mėn. vykusioje nuotolinėje vaizdo konferencijoje. Siekiant, kad koronaviruso pandemijos metu kuo daugiau visuomenės pasiektų naudinga informacija apie tekstilės kaukių pralaidumą infekcijoms, apie mokslininkų tyrimus buvo sukurtas vaizdo siužetas. Jame projekto vadovė, aplinkotyros ekspertė FTMC dr. Steigvilė Byčenkienė, pabrėžia, kad išsamūs tyrimai rodo, jog efektyviausiai nuo oru plintančių infekcinių ligų apsaugo sertifikuotos medicininės kaukės. Tuo tarpu visuomenės pamėgtų medžiaginių (tekstilinių) kaukių veiksmingumas kelia daug klausimų. Trijų šalių projekto „Joint United Kingdom, Lithuania and Ukraine project - evaluation of nanoparticles from Coronavirus safety perspective" mokslinis tyrimas, jo rezultatai bei projekto vaizdo siužetas sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir buvo publikuoti įvairiose žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose. Vaizdo siužetas: FTMC YouTube kanale Publikacijos: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1293569/triju-saliu-ekspertai-ivertins-tekstiliniu-apsaugos-priemoniu-nuo-koronaviruso-efektyvuma 2020-12-07 LRT.lt https://lsveikata.lt/aktualijos/lietuviu-tarptautinis-projektas-subure-triju-saliu-mokslininkus-13415 2021-03-19 laikraščio „Lietuvos sveikata” interneto svetainė „lsveikata.lt” http://novayagazeta.ee/articles/35362/ 2021-03-30 Nepriklausomas interneto portalas Baltijos šalims rusų kalba „Новая газета – Балтия” („Naujasis laikraštis – Baltija”) https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1380671/uchenye-iz-litvy-britanii-i-ukrainy-vyiasniali-deistvitel-no-li-maski-zashchishchaiut-ot-covid-19 2021-04-05 LRT.lt https://www.delfi.lt/ru/news/live/uchenye-iz-litvy-britanii-i-ukrainy-vyyasnyali-dejstvitelno-li-maski-zaschischayut-nas-ot-zarazheniya-covid-19.d?id=86844321 2021-04-01 ru.DELFI.lt https://www.atviraklaipeda.lt/ru/ 2021-04-01 Naujienų portalas „AtviraKlaipeda.lt” Informacinių svetainių News.tts.lt” ir „Обзор” („Apžvalga”) YouTube kanalai: https://youtu.be/NI7Yya6ft_w (reportažas nuo 9:20 iki 11:38) https://youtu.be/iJ4p7dSn7tI (reportažas nuo 9:20 iki 11:38) https://www.obzor.lt/news/n69465.html 2021-04-02 portalai „News.tts.lt”, „Обзор.lt”
FTMC mokslininkų kūrinys – galingas elektroporatorius Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjų komanda: prof. dr. Nerija Žurauskienė, dr. Voitech Stankevič, Aldas Dervinis, Dalius Augustinas, dr. Skirmantas Keršulis, dr. Arūnas Stirkė ir dr. Povilas Šimonis neseniai su verslo partneriais baigė įgyvendinti kelerių metų projektą. Mokslininkai pristatė galingą prietaisą - pramoninį elektroporatorių. Tai – galingas elektrinių impulsų generatorius, kuris leidžia pasterizuoti maisto produktus, panaudojant impulsinio elektrinio lauko technologijas. Daugiau skaitykite: www.lrt.lt 2021-04-01 LRT.lt
FTMC pristatytas Danijos laikraštyje „Copenhagen Post" 2021 m. vasario mėnesį vienintelis anglų kalba leidžiamas Danijos laikraštis „Copenhagen Post" išleido 16 psl. priedą, skirtą Lietuvai, kuriame 8 psl. yra trumpai pristatomas Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC). Priedas publikuotas Lietuvos-Danijos diplomatinių santykių 100-mečio proga ir platinamas spausdintame pavidale bei skaitmeniniame ISSUU formate. Nuoroda į leidinio skaitmeninį variantą: https://issuu.com/cphpost/docs/lithuania
FTMC mokslininkai - Lietuvos Mokslo premijos 2020 laureatai Lietuvos Mokslo premijos 2020 laureatais tapo net dvi Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų grupės. Dar daugiau - FTMC prof. habil. dr. Gediminas Niaura ir prof. habil. dr. Albertas Malinauskas šį apdovanojimą, vadinamą Lietuvos Nobeliu, laimi jau antrąjį kartą. „Žinių radijo" laida „Ryto espresso" kalbėjosi su Lietuvos Mokslo premijos laureatu chemiku prof. habil. dr. A. Malinausku ir FTMC direktoriumi G. Valušiu apie įspūdingus FTMC mokslininkų pasiekimus ir kelią į juos, apie tai, kad nedaug yra mokslo grandų, dukart pelniusių nacionalinę Mokslo premiją, o FTMC - pelnytai tituluojamas Mokslo šventove. Pokalbio įrašas: ziniuradijas.lt 2021-02-08 „Žinių radijas”, laida „Ryto espresso", ved. A. Čiučiurkaitė
Nuostabusis Fizikos ir Muzikos tandemas Pasak fizikės FTMC dr. Maženos Mackoit Sinkevičienės, visų laikų fizikai garsėjo nuoširdžia aistra ir pagarba muzikai. A. Einšteinas Poilsio nuo skaičiavimų metu A. Einšteinas mėgo griežti smuiku, o kvantinės teorijos „tėvai” M. Plankas ir W. Heisenbergas buvo geri pianistai. Galima būtų išvardinti daug kitų garsių muzikalių fizikų, tarp kurių išskirtinis - E. Schrödingeris. Vien dėl to, kad jis buvo nemuzikalus… Ne kas kitas, o fizikai pirmieji pademonstravo ir žmonijai neįprastą muzikinį kūrinį: 20 milisekundžių buvo galima klausytis mirtino juodųjų skylių šokio. “Įdomiausia, kad ši muzika, toks juodųjų skylių susijungimas įvyko prieš milijardą metų, o mūsų Žemę jis pasiekė tik 2016-aisiais“, – LRT radijo laidoje „Mūza ant peties" pasakojo mokslininkė dr. M. Mackoit Sinkevičienė. Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2021-02-02 LRT radijas, laida „Mūza ant peties", ved. G. Griniūtė
Kaip fantastika tapo mokslininkų mūza ir kiek su tuo susijęs kosmosas? Ar mokslas semiasi įkvėpimo iš literatūros, ar atvirkščiai? Kodėl visuomenei rūpi kosmoso tyrinėjimai, kaip šis požiūris keitėsi laikui bėgant, kur yra kosmoso pažinimo ribos? Naujos tinklalaidės „Fantastiškai beprotiška" kūrėjai, festivalio „Lituanicon” organizatoriai, kalbino astrofiziką FTMC dr. Kastytį Zubovą ir VDU doc. dr. Kastytį Antanaitį apie kosmoso ir mokslinės fantastikos ryšius, kosmines lenktynes, visuomenės bei mokslo santykį bei kitas įdomias temas. Tinklalaidės įrašas: youtube.com 2021-01-19 „Fantastiškai beprotiška! #1”, ved. R. Miškinytė ir E. Jankauskaitė
FTMC mokslininkas laimėjo Mariaus Jakulio Jason fondo finansinę paramą FTMC Terahercinės fotonikos laboratorijos dr. Kirilas Aleksejevas (Kirill Alexeev) laimėjo filantropinio Mariaus Jakulio Jason (MJJ) skiriamą finansinę paramą, padėsiančią mokslininkui toliau Lietuvoje vystyti mokslinius tyrimus. Dr. K. Aleksejevas - vienas geriausių Europos dirbtinių erdvinių periodinių puslaidininikių nanostruktūrų teorijos ekspertų, jo mokslinių tyrimų kryptis - kvantinė optoelektronika. Šiemet siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė daugiau nei pirmaisiais metais – 223 000 Eur. Ši MJJ fondo parama bus skirta iš viso šešiems mokslininkams, laimėjusiems konkursą. Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas, skirtas teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, norintiems prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. MJJ fondo ir Fizinių bei technologijos mokslų centro (FTMC) bendradarbiavimo dėka dr. K. Aleksejevas galės prisidėti prie pasaulinės kokybės mokslo vystymo Lietuvoje. Daugiau skaitykite: 15min.lt
Menas ir mokslas kuria ateities drabužius 2021 m. sausio 2 d. LRT televizijos laidoje „Menas ir mokslas kuria ateities drabužius" pristatytas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) kartu su verslo atstovais vykdomas EUREKA projektas „Eko-dizaino laisvalaikio apranga iš natūralių ir bioskaidžių pluoštų, paremta žiedinės ekonomikos principais". Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2021-01-02 LRT plius laida „Ekologiška", ved. Tadas Grabys.
Astravas vs Černobylis: ekspertų atsakymai apie galimą avariją atominėje elektrinėje Vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus pastatyta Astravo atominė elektrinė (AE), paleista pernai lapkritį, kelia nerimą ir daugybę klausimų dėl potencialaus branduolinio pavojaus. Portalas LRT.lt kalbino branduolinės energetikos specialistus, kurie paaiškino, kuo skiriasi Astravo ir 1986 m. sprogusi Černobylio atominė jėgainė bei atsakė į klausimus, kokių veiksmų reikėtų imtis, jeigu vėl įvyktų branduolinė nelaimė. Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis, iš fizikinės pusės galimą avariją Astravo AE reikėtų lyginti ne su Černobylio, o su avarijomis, įvykusiomis Trijų mylių saloje (JAV) ir, iš dalies, Fukušimoje. Pasak mokslininko, branduolinės avarijos skirstomos į projektines ir neprojektines (sunkias avarijas). „Projektinių avarijų galimos pasekmės įvertinamos dar projektuojant ir statant jėgainę. Įvykus tokiai avarijai, sutrinka branduolinio reaktoriaus ar kitų elektrinės įrenginių veikla, ir radioaktyvios medžiagos gali pakliūti į elektrinės teritoriją ar aplinką. Tačiau išmesti medžiagų kiekiai apčiuopiamo neigiamo poveikio gyventojams nesukelia. Neprojektinės avarijos dėl nedidelės įvykio tikimybės projektavimo ir statybos metu dažniausiai detaliai neanalizuojamos. Priežastys gali būti žmogiškos: teroristinis išpuolis, lėktuvo kritimas, ar gamtinės: pavyzdžiui, žemės drebėjimas. Tačiau, kaip parodė atominių elektrinio eksploatavimo praktika, tokiems atvejams reikia būti pasiruošusiems“, – portalui LRT.lt teigė FTMC dr. A. Plukis. Daugiau: lrt.lt 2021-01-09 LRT.lt
Interviu su „LRT Metų apdovanojimų 2020" nominantu dr. Audriumi Alkausku Radijo „LRT Klasika" laida „Kosmoso departamentas" kalbino FTMC dr. Audrių Alkauską, kartu su komanda nominuotu „LRT Metų apdovanojimuose 2020" „Metų Atradimo" kategorijoje. Laidoje - įdomus FTMC mokslininko ir laidos vedėjo S. Bendžiaus pokalbis apie tai, kas yra šviesos kvantai, kvantinis emiteris ir kvantinė komunikacija, kaip tai siejasi su boro nitrido medžiagotyros tyrimais ir - apsauga nuo piktavalių, siekiančių šnipinėti privačius pokalbius „zoome". Taip pat - prasmingi FTMC dr. Audriaus Alkausko šventiniai palinkėjimai: „Pagrindinis linkėjimas, kad visos šios „kovidinės epopėjos" metu žmonės palaikytų ryšį vienas su kitu. Labai svarbu, kad nebūtume po vieną. Mums reikia būti visiems kartu, nes žmonėms reikia žmonių. Ir tai - labai svarbu visuomet: tiek moksle, nes dirbame komandoje, tiek gyvenime apskritai." Pokalbio su FTMC dr. A. Alkausku įrašas (nuo 13:20 iki 33:15): lrt.lt 2020-12-25 LRT Klasika laida „Kosmoso departamentas", ved. S. Bendžius
Faradėjus, Fizika, Folija ir 5G sąmokslo teorijos Sąmokslo teorijų ieškotojams bei 5G skeptikams Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas LNK televizijos laidoje „KK2" paaiškino, kad 5G - tiek pat pavojingas, kaip... rauginti kopūstai, agurkai ar kava. Laidos įrašas: lnk.lt 2020-12-03 LNK tv laida „KK2"
Fizikas dr. S. Orlovas: skysčiams laidžios kaukės – neapsaugo nuo viruso Koronaviruso pandemijos metu viešojoje erdvėje plinta įvairiausi melagingi teiginiai apie apsaugines veido kaukes. Portalo Delfi.lt rubrikoje „Melo detektorius” Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) dr. Sergejus Orlovas, remdamasis fizikos dėsniais, paneigė pseudomokslininkų socialiniuose tinkluose, vaizdo siužete pateiktus, nelogiškus ir visuomenę klaidinančius teiginius. Pasak fizikos mokslų daktaro S. Orlovo, melas, kad apsauginės veido kaukės nepraleidžia oro. Apsauginių kaukių paskirtis – sulaikyti oro lašeliniu būdu plintančius virusus, todėl jos yra nelaidžios vandeniui. Pasak mokslininko, jeigu kaukė praleidžia skysčius – ją reikia mesti lauk. Daugiau skaitykite: DELFI portale 2020-11-20 Delfi.lt
Dr. S. Byčenkienės patarimai LRT „Klauskite daktaro”: kuri kaukė saugiausia? LRT televizijos laida „Klauskite daktaro” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės klausė, kas geriausiai saugo nuo viruso dalelių, kurias skleidžia kosintys bei čiaudintys aplinkiniai: respiratorius ar medicininė kaukė, šilkinė ar medvilninė skarelė ir pan.? Remdamasi FTMC atliktais moksliniais tyrimais, dr. S. Byčenkienė palygino septynias skirtingas veido apsaugos priemones ir patarė rinktis veiksmingiausią apsaugą nuo koronaviruso. Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2020-11-19 LRT televizija „Klauskite daktaro"
Mokslininkai palygino medicininių ir tekstilinių kaukių efektyvumą Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkai nusprendė patikrinti, kiek veido kaukės, dažniausiai siuvamos iš medvilnės arba medvilnės ir sintetinių audinių kombinacijos, apsaugo nuo viruso plitimo. Buvo atlikti lyginamieji chirurginių (medicininių) ir namuose siūtų medžiaginių apsaugos kaukių efektyvumo laboratoriniai tyrimai su įvairaus dydžio intervalo (~0,5 – 2,5 mikrometrai) aerozolio dalelėmis. „Tyrimais nustatėme, kad medicininių kaukių maksimalus filtravimo efektyvumas, sulaikant daleles, kurių aerodinaminis skersmuo yra didesnis nei 2 mikrometrai, siekia apie 98 proc. Tai reiškia, kaip ir numanėme, kad medžiaginės (1–2 sluoksnių) kaukės sulaiko prasčiau nei chirurginės (medicininės) kaukės ar FFP2, FFP3 apsaugos lygio respiratoriai. Tačiau medžiaginės kaukės efektyviau sulaiko kvėpavimo takų sekreto lašelius, pvz., čiaudint“, – portalui LRT.lt teigė FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė. Daugiau apie tyrimą: LRT.lt portale 2020-11-11 LRT.lt
Jaunąjį mokslininką sužavėjo lazeriai Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos doktoranto Andriaus Žemaičio sritis - ultratrumpųjų impulsų lazerių taikymai medžiagų apdirbimui. Paskutiniųjų metų doktoranto ruošiamos disertacijos tema susijusi su našia lazerine abliacija, gamtos įkvėptų funkcinių paviršių kūrimu. Pasak A. Žemaičio, dabartinė problema dėl medžiagos lazerinės abliacijos, t. y. medžiagos pašalinimo veikiant lazerio spinduliuote, yra maža sparta. Norint procesus perkelti į industriją ir konvejerinę gamybą, lazerinė technologija turi būti naši, efektyvi. Neseniai FTMC mokslininkų komanda, kurioje dirba ir A. Žemaitis, plieno paviršių paveikę lazeriu išgavo unikalų vandeniui atsparaus paviršiaus efektą. Panaudojus ultratrumpųjų impulsų lietuvišką šviesos konversijos lazerį, kuris veikia tam tikra impulsų išdėstymo laike schema, pavyko pasiekti vario abliacijos pasaulio rekordą. Tyrimo rezultatus publikavo „Nature“ grupės žurnalas „Scientific Reports“. Daugiau apie įtraukiantį lazerių mokslą, inovatyviąsias technologijas ir sentimentus gimtajam Panevėžiui skaitykite pokalbyje su FTMC dokt. A. Žemaičiu: sekunde.lt 2020-11-10 Panevėžio miesto dienraštis „Sekundė“
FTMC prof. Gintaras Valušis: „Greita sėkmė ateina po 15 intensyvaus darbo metų” Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje dirba su terahercų fizika. Pasak mokslininko, šviesą prisijaukinti ir ją valdyti yra labai sunku, todėl tam reikia sukaupti daugybę žinių. Tačiau terahercų spinduliuotė gali padėti pasiekti proveržį ne tik saugumo srityje, bet ir medicinoje. Inovacijų lyderiai šioje srityje - FTMC mokslininkai, laboratorijose kuriantys detektorius ir jutiklius, leidžiančius matyti kiaurai kone per bet kokius paviršius. Tokie prietaisai yra labai pravartūs siekiant užtikrinti saugumą, pavyzdžiui, oro uostuose, tikrinant pašto siuntas, – kad nebūtų gabenami uždrausti daiktai. Tikimasi, kad ateityje terahercų spinduliuotė pakeis mums įprastą rentgeną, nes gali peršviesti odą nepadarydama jokios žalos. Daugiau apie FTMC Terahercų fotonikos laboratorijoje atliekamus mokslinius tyrimus, kuriamas inovacijas ir kasdienybę skaitykite lrt.lt interviu su akademiku G. Valušiu: Daugiau skaitykite: LRT.lt portale 2020-11-02 LRT.lt
Branduoliniai ginklai: kas tai? Ar jie reikalingi šiuolaikinėms valstybėms? Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis portalo LRT.lt straipsnių cikle „Fundamentalūs klausimai” pasakoja apie branduolinius ginklus. Iš ko jie gaminami, kokios šalys gali turėti šių ginklų, kodėl valstybės iki šiol nesiryžta nusiginkluoti ir kas nutiktų, jeigu atominė bomba būtų numesta ant Vilniaus, kiek siektų sprogimo banga ir žala? Pasak FTMC dr. A. Plukio, branduolinio sprogimo metu dėl smūginės bangos poveikio visiškai sunaikinami pastatai kelių ar net keliasdešimties kvadratinių kilometrų plote: „Sprogimo metu temperatūra epicentre pakyla iki kelių milijonų laipsnių – kaip ir Saulės centre, o intensyvi spinduliuotė sudegina ir išlydo objektus, esančius kelių kilometrų atstumu. (…) Be jau minėto poveikio, kuris mažesniu masteliu būdingas ir įprastinei ginkluotei, susidaro ir labai intensyvi jonizuojanti spinduliuotė – gama spinduliai ir greiti neutronai, kuri sukelia kenksmingą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Dėl sunkiųjų branduolių dalijimosi ir neutronų sukeltos aktyvacijos susidaro didelis kiekis radioaktyviųjų nuklidų, ir tai palieka ilgalaikę radioaktyviąją taršą sprogimo vietoje. (…) Beje, dėl branduolinių sprogdinimų poveikio nuo praėjusio amžiaus antros pusės nebetinka įprastinis radioanglies datavimo metodas biologinės kilmės medžiagų amžiui nustatyti“, – sako FTMC mokslininkas. Daugiau: lrt.lt 2020-10-23 LRT.lt straipsnių ciklas „Fundamentalūs klausimai”
FTMC dr. K. Zubovas apie fizikos Nobelio premijos apdovanojimus Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininko astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo komentarai „Žinių radijo” laidoje „Aktualusis interviu”, LRT Radijuje ir portale „lrytas.lt” apie Nobelio Fizikos premijos laureatus ir jų atradimų reikšmę mokslui. Šių metų Nobelio premija dedikuota fizikams, kurie aiškinasi „tamsiausias visatos paslaptis“. Pusė Fizikos premijos atiteko matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui „už atradimą, kad juodųjų skylių formavimąsi numato Bendroji reliatyvumo teorija“. Kitą pusę dalinasi vokiečių astrofizikas Reinhardas Genzelis ir amerikiečių astronomė Andrea Ghez „už supermasyvaus kompaktiško objekto mūsų galaktikos centre atradimą“. Daugiau: 2020-10-06 „Žinių radijas”, „Aktualusis interviu”, ved. A. Jurgauskaitė Laidos įrašas: ziniuradijas.lt (Interviu su dr. K. Zubovu 15:03 - 21:14) 2020-10-09 LRT Klasika, „Kosmoso departamentas", ved. S. Bendžius Laidos įrašas: lrt.lt (Pokalbis su dr. K. Zubovu nuo 14:25 iki 28:32) 2020-10-06 Portalas „Lrytas.lt” Daugiau: lrytas.lt
Optoelektronikos grandai tarptautinėje konferencijoje APROPOS 17 Rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) vyko 17-oji tarptautinė konferencija APROPOS 17 „Pažangios savybės ir procesai optoelektroninėse medžiagose ir sistemose“, skirta optoelektronikos tyrimų tendencijoms, procesams ir įspūdingiems reiškiniams, atsirandantiems optikai susitikus su elektronika. Į renginį susirinko optoelektronikos flagmanais tituluoti Lietuvos mokslininkai, šioje srityje dirbantys pasaulinio garso tyrėjai ir jaunimas iš įvairių Europos šalių. Apie šį tarptautinį renginį portalas „15min.lt" kalbėjosi su APROPOS 17 organizatoriais: FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovo pavaduotoja doc. dr. Renata Butkute ir FTMC Optoelektroninių sistemų charakterizavimo laboratorijos vadovu dr. Linu Minkevičiumi. Daugiau: 15min.lt 2020-10-01 15min.lt
FTMC veiklos 10-mečio šventinių renginių atgarsiai žiniasklaidoje: Dešimties metų veiklos sukaktį minintis Fizinių ir technologijos mokslų centras šiandien džiaugiasi ne tik galimybėmis vykdyti didelio masto europinius projektus ar bendradarbiavimu su Silicio slėnio įmonėmis, bet ir tuo, kad pavyko susigrąžinti keliolika mokslininkų iš užsienio. LRT radijo laidos „Ryto garsai" interviu su Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriumi prof. Gintaru Valušiu. Laidos įrašas: lrt.lt (pokalbis su G. Valušiu nuo 01:01:37 iki 01:12:05) 2020-09-29 LRT Radijas, laida „Ryto garsai", ved. D. Matas Naujienų portalo „15min.lt" pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriumi prof. Gintaru Valušiu: 15min.lt 2020-09-28 15min.lt
Kaukės saugo nuo viruso plitimo, tačiau tai įtikina ne visus Į viešąsias erdves grįžus apsauginėms veido kaukėms, vėl kilo bandymas jas diskredituoti. Projektas LRT FAKTAI aiškinosi, ar kaukės tikrai yra veiksmingos saugantis nuo viruso. FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė Steigvilė Byčenkienė paaiškino, kodėl yra klaidinga teigti, kad apsauginės veido kaukės yra neveiksmingos, ir kaip apsauginės veido kaukės filtruoja viruso patekimą į aplinką. Daugiau skaitykite: LRT.lt portale / 2020-08-19 LRT.lt Įrašas: LRT mediatekoje / 2020-08-18 LRT Televizija
Radikalus smalsumas. Fizikų atsakymai į populiariausius klausimus apie 5G Spartesnis 5G ryšys visame pasaulyje susilaukia pasipriešinimo, kurio priešaky dažniausiai stovi sąmokslo teorijų entuziastai. Kaip nepasimesti informacijos apie 5G sraute? Apie tai DELFI TV laidos „Radikalus smalsumas“ autorė Goda Raibytė kalbėjosi Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininku, fizikos mokslų daktaru Sergejumi Orlovu ir Vilniaus universiteto Fizikos Fakulteto mokslininku Arnoldu Solovjovu. Įrašas: DELFI TV 2020-08-03 DELFI TV „Radikalus smalsumas“, ved. Goda Raibytė
Lietuviški lazeriai garsina šalį visame pasaulyje Lietuvoje kuriami ir vystomi lazeriai – sritis, kur esame pirmaujantys ir garsūs visame pasaulyje. Kas yra lazeris, kokius lazerius kuria mūsų šalies mokslininkai, kur lazeriai yra naudojami? LRT Klasika radijo laidoje „Kosmoso departamentas” apie Fizinių technologijos mokslų centre (FTMC) mokslininkų kuriamus lazerius, vystomas lazerines technologijas pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis. Įrašas: LRT mediatekoje (interviu su dr. G. Račiukaičiu nuo 19:40 iki 39:05) 2020-06-26 LRT Klasika „Kosmoso departamentas”, ved. S.Vegytė ir S. Bendžius
Kosmoso tyrinėjimai ir Visatos paslaptys Kas yra Visata, kokias paslaptis slepia begalinės kosmoso erdvės ir kodėl mums taip rūpi visa tai sužinoti? Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) profesoriaus astrofiziko Vlado Vansevičiaus, gyvybės Žemėje, o kartu ir žmonių, ryšys su kosmosu nuo pat egzistavimo pradžios buvo ir yra gyvybiškai svarbus ir betarpiškas. Prieš keletą metų buvo atliktas įdomus tyrimas ir parodyta, kad net mėšlavabaliai ritindami savo rutuliukus orientuojasi pagal žvaigždes, o ką jau bekalbėti apie žmones. Ir nors ilgai mums aktualūs buvo tik Saulė, Mėnulis, žvaigždynai su padėtį keičiančiais šviesuliais, kartais pasirodančios kometos, akmenys ar geležies gabalai, krintantys iš dangaus skliauto, troškimas žinoti daugiau visą laiką varė žmoniją į priekį ieškant atsakymų į iki šiol keliamus klausimus. Ar mes vieni esame Visatoje? Kur gyvena kitos civilizacijos? Ar galėsime kada nors gyventi kitoje planetoje? Kokia yra kosmoso misijų prasmė, ką žmonija jau žino apie Visatą? Apie tai skaitykite FTMC prof. V. Vansevičiaus interviu LRT.lt portale. Daugiau: www.lrt.lt 2020-06-21 LRT.lt
Saulės energetika ir jos perspektyvos Lietuvoje Saulės elektrinės – Lietuvai seniai nebe naujiena. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys dr. Vidmantas Gulbinas sako, kad šiuo metu mūsų šalyje įrengta per 100 MW galios saulės elektrinių, kurios per metus pagamins apie 100 GWh elektros energijos. Tai yra beveik 1 proc. viso elektros energijos kiekio, kurio reikia Lietuvai. Pasak FTMC dr. V. Gulbino, vėjo elektrinės pagamina apie 15 kartų daugiau, tad jei vėjo ir saulės elektrinių galios būtų panašios, būtų labai naudinga naudoti tokį energijos gavybos tandemą. Prieš kelis metus buvusios didžiulės saulės elektros supirkimo kainos paskatino saulės elektrinių plėtrą mūsų šalyje. Pastaruoju metu, sako FTMC mokslininkas, tokio tipo elektrinės smarkiai atpigo ir tampa finansiškai naudingos, net be valstybės dotacijų. Tad ar verta įsigyti saulės elektrinę, juolab, kad dabar tai padaryti labai paprasta, netgi gyvenant daugiabutyje? O gal dar palaukti, galbūt šio tipo elektrinių kaina dar sumažės? Ar galima tikėtis, kad saulės elektrinės ir toliau sparčiai pigs? Įvairius klausimus apie saulės energetikos plėtrą Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje publikuotame straipsnyje aptaria FTMC dr. V. Gulbinas. Daugiau: lma.lt 2020-06-16 Lietuvos mokslų akademija
„Mokslo sriuba” apie 5G ryšio poveikį sveikatai Visuomenėje daugėja diskusijų apie 5G ryšio galimą poveikį sveikatai. FTMC fizikas dr. S. Orlovas LRT Plius laidoje „Mokslo sriuba” paaiškino, kas yra žalinga ir nekenksminga spinduliuotė: „Pasaulyje yra šimtai tūkstančių mobiliojo ryšio bokštų, bet nėra pastebėta, kad juos prižiūrintys specialistai dažniau sirgtų onkologinėmis ligomis.” – sakė mokslininkas. Laidą žiūrėkite „Mokslo sriubos” įraše LRT.lt mediatekoje: lrt.lt
FTMC pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą LR Vyriausybė pritarė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) statuso keitimui iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Teisinio statuso pakeitimas leis šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui efektyviau skatinti aukštųjų technologijų pramonės plėtrą. Daugiau: elta.lt, 15min.lt 2020-06-03 ELTA, 15min.lt
Prof. Boleslovas Styra - branduolinės meteorologijos pradininkas Po 1986 metų balandį įvykusio sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje, tuometinio Fizikos instituto Atmosferos radioaktyvumo skyriuje, vadovaujamame prof. Boleslovos Styros, iškart buvo fiksuojami grėsmingi tyrimų duomenys… Taip prasideda LRT Plius laidos „Pradėk nuo savęs” pasakojimas apie branduolinės meteorologijos kūrėją, vieną žymiausių tuometinių šios srities pasaulio mokslininką, akademiką B. Styrą. 1967–1993 m. Fizikos institute dirbęs direktoriaus pavaduotoju ir sektoriaus vedėju, atmosferos fizikos Lietuvoje pradininkas prof. B. Styra gilinosi į klimatologijos, atmosferos radioaktyvumo, radioaktyviųjų teršalų išnykimo atmosferoje klausimus. Už mokslinius pasiekimus 1959 m. ir 1975 m. profesoriui paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija. LRT Plius laidoje prisiminimais apie prof. B. Styrą, išugdžiusį daug puikių mokslininkų, dalijasi buvę kolegos, studentai, artimieji: FTMC dr. Arūnas Gudelis, prof. Donatas Butkus, dr. Audronė Galvonaitė, dr. Raselė Girgždienė, prof. Aloyzas Girgždys ir kt. Laidos įrašas: lrt.lt 2020-05-30 LRT Plius „Pradėk nuo savęs”, ved. D. Juočerytė
Apie vartojimo kultūrą ir „atnaujinimo” efektą Naujienų portalas 15min.lt publikuoja FTMC dr. Sergejaus Orlovo komentarą, kurį inspiravo Kolumbijos mokslininkų atliktas, vartojimo kultūroje pastebimas „upgrade“ arba „atnaujinimo“ efekto tyrimas: ar žinia apie ateinantį naują produktą skatina žmoniją neatsakingai elgtis su savo mobiliaisiais telefonais? Daugiau skaitykite: 15min.lt 2020-05-27 15min.lt
Mokslininkas apie lazerius: jeigu juos išjungtume, grįžtume į 19 amžių Vargu, ar susimąstome, kiek daug dalykų šiandien neturėtume, jeigu 1960-aisiais JAV fizikas Theodoras Maimanas nebūtų sukūręs pirmojo pasaulyje lazerio. Apie tai, kaip lazerių technologijos pakeitė kasdienį gyvenimą ir kaip lietuviai tapo vienais geriausių šioje srityje, LRT.lt papasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis. Daugiau skaitykite: 15min.lt 2020-05-26
„Karantino laboratorija”: kaip aptikti elektromagnetinę spinduliuotę ir pasigaminti EMS detektorių? 5G yra bevielio ryšio standartas, kuris informacijos perdavimui naudoja elektromagnetinę spinduliuotę (EMS). Naujienų portale „15min.lt” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus dr. Sergejus Orlovas paaiškino, kas yra elektromagnetinės bangos/EMS spinduliuotė, kaip ji aptinkama ir pamokė, kaip namų sąlygomis pasigaminti EMS detektorių. Daugiau skaitykite: 15min.lt 2020-05-19 15min.lt
Su džiaugsmu ir baime pasitinkami kvantiniai kompiuteriai ir 5G ryšys Kas yra 5G ryšys ir ko tikimasi iš šios technologijos? Ar tikrai 5G ryšio bokštų skleidžiamos bangos kenks žmonių sveikatai? Kodėl 5G ryšio poveikį sveikatai galima prilyginti kavos poveikiui? Į šiuos ir kitus radijo stoties „LRT Klasika” laidos „Kosmoso departamentas” klausimus atsakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų dr. Sergejus Orlovas. Laidos įrašas: LRT mediateka (pokalbis su S. Orlovu - iki 21:25) 2020-05-15 LRT Klasika radijo laida „Kosmoso departamentas”, ved. S. Bendžius ir S. Vegytė.
„Fizika prie kavos”: viskas apie hologramas FTMC doktorantė, fizikė Mažena Mackoit-Sinkevičienė naujausioje LRT Plius laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” parengė įdomų pasakojimą apie hologramas. Tai - maži, blizgantys lipdukai, įprastai užklijuojami ant svarbių ir vertingų daiktų, siekiant apsaugoti juos nuo klastojimo: pvz., banko, asmens tapatybės kortelės yra su hologramomis. Reportaže iš Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – viskas apie hologramas: kaip jos apsaugo nuo klastočių? Kur pranyko ankstesnės, mokslinės fantastikos autorių įsivaizduojamos hologramos - žmogaus dydžio projekcijos, leidžiančios bendrauti per atstumą? Įrašas: lrt.lt 2020-05-14 LRT Plius laida „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.
FTMC dr. S. Strazdaitės fundamentinis tyrimas – aktualus visuomenei Gegužės mėnesį prestižinis mokslinis žurnalas „Langmuir” publikavo unikalų Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkės dr. Simonos Strazdaitės tyrimą: „Structure Determination of Hen Egg-White Lysozyme Aggregates Adsorbed to Lipid/Water and Air/Water Interfaces” / „Lizocimo agregatų, adsorbuotų lipidas/vanduo ir oras/vanduo fazių ribose, struktūrų nustatymas”. Taip pat žurnalo viršelyje spausdinama šio mokslinio tyrimo iliustracija, sukurta Simonos – pirmosios straipsnio autorės. Apie žurnale paskelbtą fundamentinį mokslinį atradimą bei FTMC Organinės chemijos skyriaus, Spektroelektrochemijos laboratorijos mokslininkės dr. S. Strazdaitės kartu su kolegomis vystomus baltymų agregacijos tyrimus, padedančius gilinti žinias apie Alzheimerio, Parkinsono ir kitų neurodegeneracinių ligų gydymą paskelbė Lietuvos naujienų portalai. Skaitykite: lrt.lt / 2020-05-11 LRT.lt 15min.lt / 2020-05-09 15min.lt 15min.lt / 2017-06-02 15min.lt
FTMC mokslininkai - laidos „Mokslo sriuba” ekspertai: datavimas radioanglimi ir 5G mitai „LRT Plius” televizijos laidoje „Mokslo sriuba” – aktualūs ir įdomūs reportažai su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkais. FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos doktorantas Algirdas Pabedinskas pasakoja, kaip radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatomas įvairių objektų amžius. O FTMC Fundementinių tyrimų skyriaus dr. Sergejus Orlovas paaiškina mitus ir tiesą apie 5G ryšį. Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2020-05-10 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.
FTMC dr. S. Orlovas sklaido mitus, gaubiančius koronavirusą ir 5G ryšį Žiūrėkite: tv.lrytas.lt 2020-05-01 „Lietuvos ryto televizijos" aktualijų laida „Nauja diena”, ved. I. Grinevičius. Skaitykite: lrytas.lt 2020-04-30 lrytas.lt
Apsauginių veido kaukių efektyvumo tyrimai Pasaulinės pandemijos COVID-19 metu FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos vyrausybe ir teikia mokslinėmis išvadomis grįstas konsultacijas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. FTMC mokslininkai ištyrė apsaugos nuo koronaviruso priemonių, medžiaginių ir chirurginių (medicininių) veido kaukių filtravimo efektyvumą kiekvienam aerozolio dalelių dydžiui. Tyrimo rezultatais ir FTMC mokslininkų rekomendacijomis su visuomene pasidalijo žiniasklaidos priemonės. Skaitykite: mokslolietuva.lt / 2020-04-28 „Mokslo Lietuva" paninfo.lt / 2020-04-28 Panevėžio naujienų centras
Kuri lemputė šviečia geriau? LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė" FTMC Fizikinių technologijų skyriaus mokslininko dr. Viktoro Vaičikausko patarimai, kaip išsirinkti tinkamiausias ir efektyviausiai šviečiančias lemputes. Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 26:45 iki 45:10) 2020-04-27 LRT televizijos laida „Vartotojų kontrolė", ved. G. Mikalauskas
FTMC direktoriaus prof. G. Valušio interviu LRT Radijui Prieš 10 metų, balandžio 2 d. Vilniuje, Saulėtekio slėnyje veiklą pradėjo Fizinių ir technologijos mokslų centras – FTMC. Apie šią svarbią sukaktį, FTMC istoriją, čia dirbančių mokslininkų pasiekimus, tarptautiniu mastu vertinamas veiklas, kūrybą ir kasdienius iššūkius FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio pokalbis su žurnaliste Gabija Narušyte LRT Radijo laidoje „60 minučių“. Interviu taip pat pasakojama apie FTMC mokslininkų vykdomus terahercų (THz) mokslinius tyrimus, pritaikymą aukštųjų technologijų rinkose ir tiksliausio laiko Baltijos šalyse matavimus FTMC atominiais laikrodžiais. Laidos įrašas: LRT.lt (nuo 32:30 iki 42:22) 2020 04 17 LRT Radijo laida „60 minučių“ Pokalbio kartojimas - LRT Radijo laidoje „Ryto garsai” Laidos įrašas: LRT.lt (nuo 59:06 iki 1:09:00) 2020 04 19 LRT Radijo laida „Ryto garsai”
FTMC narystė EARTO Valdyboje Balandžio 3 d., penktadienį vakare po balsavimo EARTO Generalinėje Asamblėjoje paskelbta, kad FTMC direktorius akademikas Gintaras Valušis išrinktas EARTO Valdybos nariu. „Tai ypatingas ir labai reikšmingas faktas ne tik FTMC bendruomenei, bet ir visai Lietuvai." - sakė prof. G. Valušis. Skaitykite: Mokslo Lietuva 2020-04-07 „Mokslo Lietuva"
Iš FTMC tekstilės istorijos archyvų Kaune įsikūręs FTMC Tekstilės padalinys sovietmečiu buvo vadinamas Lietuvos tekstilės pramonės institutu. Čia dirbo verpėjai, audėjai, trikotažininkai, chemikai-apdailininkai, institutas bendradarbiavo ne tik su Kauno, bet ir kitų sovietinių respublikų tekstilės įmonėmis. Tuometinio tekstilės pramonės instituto mokslininkai kūrė ir tobulino novatoriškas medžiagas, skirtas Sovietų Sąjungos dailiojo čiuožimo čempionų kostiumams, kosmonautų aprangai ir net kosminio laivo „Buran“ apdailai. LRT Plius laidoje „Stop juosta” – archyviniai video kadrai ir FTMC tekstilės mokslininkų dabartis, FTMC Tekstilės istorijos fragmentai, išlikę mokslininkės dr. Danguolės Sadeikienės, buvusios instituto darbuotojos, prisiminimuose. Taip pat laidoje - istorinės įžvalgos apie FTMC Tekstilės pastato architektūrą. Laidos įrašas: LRT.lt 2020-03-29 LRT Plius „Stop juosta”
Tiksliausią laiką Lietuvoje skaičiuoja FTMC laboratorija FTMC Laiko ir dažnio etalono laboratorija - vienintelė tikslaus laiko laboratorija visose Baltijos šalyse, atkurianti ir palaikanti realius, fizinius laiko signalus. Ši laboratorija skaičiuoja Lietuvos nacionalinį laiką dviem atominiais cezio laikrodžiais ir dalyvauja tarptautinio atominio laiko TAI (Temps atomique international) bei pasaulinio suderintojo UTC (Universal time coordinated) laiko formavime. „FTMC – tiksliausio laiko Lietuvoje „virtuvė“, - sako FTMC Metrologijos skyriaus vadovas dr. Rimantas Miškinis. „Žinių radijo” laida „Ryto espresso” kalbėjosi su dr. R. Miškiniu apie tai, kas yra laikas, kaip jis tiksliai apskaičiuojamas ir kodėl dukart per metus persukame laikrodžius. Laidos įrašas: ziniuradijas.lt 2020-03-27 „Žinių radijas” „Ryto espresso”, ved. A. Čiučiurkaitė
Energetikos ateitis: apie termobranduolinę sintezę Pasak mokslininkų, šiuo metu vienu efektyviausių energijos išgavimų būdų laikoma energija, gaunama naudojant branduolines skilimo reakcijas. Tačiau sukurti branduolinės sintezės reaktorių – nelengva, nes nėra paprasta pamėgdžioti procesus, vykstančius žvaigždžių centruose. Taip sako jaunoji FTMC mokslininkė Mažena Mackoit-Sinkevičienė LRT Plius „Mokslo sriubos” rubrikoje „Fizika prie kavos”. Šįkart rubrikoje pasakojama apie termobranduolinę sintezę, TOKAMAK reaktorius ir kitas energijos išgavimo technologijas. Laidos įrašas: LRT.lt 2020-03-15 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I.Kančys
Magiška fizika arba kaip tapti nematomu? FTMC jaunoji mokslininkė fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ rubrikoje „Fizika prie kavos“ pasakoja apie pasaulio mokslininkų paieškas, eksperimentus ir pasiekimus, ieškant atsakymo į „amžinąjį“ klausimą: kaip realybėje užmaskuoti įvairius objektus, kad jie taptų nematomi? Rubrikos įrašas: Mokslo sriubos kanale 2020-03-01 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.
Prestižiniame mokslo žurnale – Lietuvos tyrėjų darbas Žurnalas „Applied Surface Science“ paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Puslaidininkių optikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Sauliaus Tumėno ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų fundamentinį tyrimą „Solvent Effects on Composition and Structure of Thiolipid Molecular Anchors for Tethering Phospholipid Bilayers“. Lietuvių mokslinė publikacija, paskelbta aukščiausią pasaulyje citavimo reitingą (IF) šių tyrimų srityje turinčiame tarptautiniame žurnale, sulaukė didelįo pasaulinio mokslo bendruomenės susidomėjimo ir aukštų įvertinimų. Tai - naujausias FTMC ir VU mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas, atskleidžiantis, kaip vyksta biologinių molekulių savitvarka bei įrodantis, kad netvarka ir chaosas, dažnai laikomi negatyviais reiškiniais, gali būti naudingi. FTMC dr. S. Tumėnas, šios mokslinės publikacijos pirmasis autorius, džiaugiasi, kad „Saulėtekio slėnyje” sukurta mokslinė ir technologinė infrastruktūra, FTMC ir VU GMC bendradarbiavimas, suteikia Lietuvos mokslininkams puikias galimybes kurti tarptautinio lygio mokslą: „Mano, kaip fizikos mokslų atstovo, interesas buvo nauji objektai. Šiuo atveju tai buvo nauji biologiniai objektai, kurių tyrinėjimuose aš mačiau savo indėlį, nes esu optinių metodų specialistas, o FTMC turima optinė įranga suteikė mūsų grupei reikalingas technines galimybes. Neabejoju, kad šioje erdvėje gimusios idėjos dar ne kartą bus įvertintos pasaulyje.” Daugiau skaitykite: LRT.lt 2020-02-03
Fotonika – kas tai? Mokslininkai apskaičiavo, jog iki 80 proc. informacijos apie mus supančią aplinką mes gauname šviesos pavidalu. Tad sausio mėn. LRT Plius laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” FTMC doktorantė fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė pasakoja, kas yra fotonika, kaip vyksta informacijos perdavimas šviesos pavidalu ir kodėl XXI amžius vadinamas fotonikos amžiumi. Laidos įrašas: LRT mediatekoje (rubrika „Fizika prie kavos” – nuo 15:09 iki 22:15) 2020-01-26 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.
Apie lazerinių technologijų dabartį ir perspektyvas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijoje dirba su 2,5D struktūrų formavimo technologijomis, lazerinio medžiagų „šalinimo” būdu išgauna įvairių neorganinių paviršių mikro ir nano struktūras. Laboratorijoje su kolegomis dr. M. Gedvilas ieško būdų, kaip optimaliau ir efektyviau išnaudoti lazerių spinduliuotės energiją. „Verslas nuo mokslo skiriasi tuo, kad pirmajam įdomus tik teigiamas rezultatas, o antrajam tiek teigiamas, tiek neigiamas rezultatas yra lygiaverčiai.” – sako FTMC mokslininkas. Pokalbį su FTMC dr. M. Gedvilu ir VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro dr. M. Malinausku apie mokslininkų darbus, vystant bei kuriant naujausias lazerines technologijas, skelbia „Respublika” ir „Vakarų ekspresas”. Daugiau skaitykite: ve.lt 2020-01-19
Klimato kaita didina „išmaniosios” tekstilės poreikį LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės medžiagų fizinių-cheminių tyrimų skyriaus vadovė dr. Vitalija Rubežienė pasakojo apie klimato kaitos iššūkius mokslininkams, kuriantiems „išmaniąją” tekstilę, FTMC vykdomus šios srities tyrimus ir tekstilės inovacijas. Taip pat patarė, kaip išsirinkti kokybišką ir funkcionalią aprangą, saugančia nuo lietuviškų darganų bei šalčių. Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 26:23 iki 50:42) 2020-01-20 „Vartotojų kontrolė”, ved. G. Drukteinis
Apie datavimą radioaktyvios anglies metodu: kiek metų mamutui? „Žinių radijui“ FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos inžinierius, doktorantas Algirdas Pabedinskas ir FTMC projektų vadovas Julius Paužolis pasakojo apie FTMC atliekamus įdomius mokslinius tyrimus - datavimą radioaktyvios anglies metodu. Naudodami moderniausią aparatūrą – greitintuvo masių spektrometrą, FTMC mokslininkai šiuos tyrimus atlieka tiksliausiai Baltijos šalyse. Kam ir kodėl reikalingas datavimas radioaktyvia anglimi? Kaip ir kiek tiksliai veikia šis mokslinių tyrimų metodas? Atsakymai į visus klausimus apie datavimą radioanglimi ir pasakojimai apie įdomiausius FTMC mokslininkų komandos radioanglimi datuotus objektus: urvinio liūto kaukolę, Šiaurės Jakutijos mamutą ir kt. – „Žinių radijo” laidoje „Skaitmeniniai horizontai“. Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje 2020-01-09 „Žinių radijas” „Skaitmeniniai horizontai”, ved. L. Keraitis
Ar Australijos gaisrų liepsnos matomos iš kosmoso? Pasaulio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plintant katastrofos Australijoje vaizdams, ypatingo populiarumo sulaukė iliustracija, kurioje matomas liepsnų apimtas žemynas, tačiau tai - pagal NASA duomenis kompiuterinės grafikos priemonėmis sukurtas paveikslėlis. LRT FAKTAI kartu su astrofiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Kastyčiu Zubovu aiškinosi, kaip atsirado ši iliustracija ir kodėl ji klaidina, kam naudojamos kompiuteriu sukurtos nuotraukos, kas skatina jų masinį plitimą ir ar matytume Lietuvoje kilusį gaisrą iš kosmoso. Daugiau skaitykite: LRT.lt 2020-01-07
Lietuvos mokslininkai 2019 m. – pasaulio žiniasklaidos dėmesys termostatui, nauji genai ir šalies vardo garsinimas Lietuviams mokslininkams praėję metai buvo tikrai nenuobodūs. LRT portale pristatytame Lietuvos mokslininkų pasiekimų 2019 metais sąraše - dvi FTMC mokslininkų grupės. Pirmieji pasaulyje Žurnalas „Scientific reports“ spalio mėnesį paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Arūno Stirkės vadovaujamos komandos: dr. Raimondos Celiešiūtės-Germanienės, dr. Aurelijaus Zimkaus, prof. Nerijos Žurauskienės, dokt. Povilo Šimonio, Aldo Dervinio, prof. Arūno Ramanavičiaus bei prof. Sauliaus Balevičiaus – mokslinį straipsnį „Ryšys tarp mielių sienelės porėtumo ir membranos permeabilizacijos po impulsinio elektrinio lauko poveikio“. „Esminis šio mokslinio tyrimo tikslas – membranos ir sienelės, dviejų svarbių ląstelės barjerinių funkcijų tarpusavio sąveikos tyrimas. Naudodami skirtingas mokslines metodikas mielių (Saccharomyces cerevisiae) ląstelės sienelės ir membranos tyrimams, aiškinomės jų tarpusavio ryšius, kaip kinta šių sistemų pralaidumas ir atsistatymas po poveikio impulsiniu elektros lauku“, – aiškino Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė. Nepagydomų ligų gydymas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio. „Tai yra svarbus mano mokslinių tyrinėjimų šia tema įvertinimas. Reikšmingas pripažinimas, kad mūsų komandos pirmąkart pasaulyje moksliniais eksperimentais pagrįstos išvados apie fluorescuojančius klampos sensorių procesus yra unikalus mokslinis atradimas, – sakė FTMC chemijos mokslų daktaras A. Vyšniauskas. – Šios naujausios mūsų išvados apie fluorescuojančių klampos sensorių molekulėse vykstančius procesus – žingsnis į civilizacijos epidemijomis vadinamų ligų, pvz., Alzheimerio, diabeto gydymą.“ Daugiau skaitykite: LRT.lt 2019-12-25
Lietuvos mokslininkai pirmieji pasaulyje nustatė unikalų ląstelės membranos ir sienelės tarpusavio ryšį Žurnalas „Scientific reports” spalį publikavo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Arūno Stirkės vadovaujamos komandos: dr. Raimondos Celiešiūtės-Germanienės, dr. Aurelijaus Zimkaus, prof. Nerijos Žurauskienės, dokt. Povilo Šimonio, Aldo Dervinio, prof. Arūno Ramanavičiaus bei prof. Sauliaus Balevičiaus mokslinį straipsnį „Ryšys tarp mielių sienelės porėtumo ir membranos permeabilizacijos po impulsinio elektrinio lauko poveikio“. Po nuoseklių mokslinių tyrinėjimų, kurių rezultatus paskelbė žurnalas „Scientific reports“, FTMC mokslininkai pirmieji pasaulyje nustatė naują, moksliniais eksperimentais pagrįstą faktą: ląstelės sienelės ir membranos pralaidumo funkcijas sieja labai glaudus tarpusavio ryšys. Apie šiuos unikalius mokslinių tyrinėjimų rezultatus – pokalbis su FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovu dr. Arūnu Stirke portale lrt.lt. Daugiau skaitykite: LRT.lt 2019-12-10
Kas yra ir kaip veikia 5G technologija? Pastaruoju metu visuomenei kyla vis daugiau klausimų: kaip veikia 5 G ryšys ir koks galimas šios, naujausios bevielio ryšio technologijos poveikis? Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas dr. Sergejus Orlovas suprantamai paaiškino 5G ryšio veikimo principus ir atsakė į aktualius klausimus apie elektromagnetinę spinduliuotę. Daugiau skaitykite: lrytas.lt 2019-12-10
Apie fizikos dėsnius balete Kartą per mėnesį LRT laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” apie įvairiausius fizikos reiškinius suprantamai ir aiškiai pasakoja FTMC doktorantė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Gruodžio mėnesio „Fizika prie kavos” aiškinasi baleto fiziką: kaip ir kodėl balerinai pavyksta atlikti vieną sudėtingiausių baleto judesių - „fouetté” (pranc. fouetter – plakti). Šis klasikinio šokio judesys, atliekamas dvejopai: balerina daro 45 laipsnių ar 90 laipsnių posūkį pakelta koja su pozos pakeitimu (iš en face į arabesque) arba sukasi 360 laipsnių kampu vietoje, ant vienos kojos, sulenkdama ir ištiesdama antrąją. Yra baletų, kuriuose balerina fouetté atlieka, tai yra, sukasi aplink savo ašį nesustodama net 32 kartus! Kaip ir kokie fizikos dėsniai veikia šių sukinių metu? Vaizdo įrašas: Mokslo sriuba Daugiau skaitykite: LRT.lt 2019-12-08 LRT „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys
Terahercinės spinduliuotės moksliniai tyrimai ir pritaikymo galimybės Mokslininkai teigia, kad terahercinė spinduliuotė - elektromagnetinės bangos, taip pavadintos pagal sąvoką „terahercinis dažnis”. Ši, palyginti dar nedaug įsisavinta mokslinių tyrinėjimų sritis, yra dar viena priemonė, padedanti geriau pažinti, net „kiaurai permatyti” pasaulį. Nes teraherciniai spinduliai „peršviečia” ne tik betoną, bet ir kai kurias kitas medžiagas. Lietuvos mokslininkai stengiasi sukurti galingesnius spinduliuotės šaltinius ir jautresnius imtuvus, praplėsti terahercinių impulsų spinduliuotės spektrą, padidinti veiksmingumą, ieško naujų pritaikymo galimybių. Trumpi, bet galingi terahercinės spinduliuotės impulsai gali suardyti dvigubą DNR spiralę ir paskatinti baltymų, kurie padeda ląstelei sutaisyti šiuos pažeidimus, sintezę. Manoma, kad šie atradimai padės sukurti inovacinius onkologinių ligų gydymo metodus, teraherciniais spinduliais veikiant vėžines ląsteles. LRT Plius laidoje „Smalsumo genas” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijos dr. Ramūnas Adomavičius - apie tai, kaip ypatingos terahercinių spindulių savybės pritaikomos kosmose, medicinoje, aplinkotyroje ir kitose srityse. Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2019-12-07 LRT Plius „Smalsumo genas”, ved. R. Maskoliūnas
Saulės šviesa – atsinaujinančios energetikos šaltinis Kol kas žmonija sugeba panaudoti vos tūkstantąją dalį mums nemokamai tiekiamos saulės energijos. Mokslas teigia: jei bent kelis procentus saulės šviesos pavyktų paversti energija, nebereikėtų jokių kitų šaltinių. Saulės energijos techologijų srityje pirmauja ne taip seniai pasirodę perovskitiniai saulės elementai. Pasak juos kuriančių mokslininkų, inovatyvūs perovskitiniai elementai konkuruoja dėl efektyvumo su pasaulyje jau įsitvirtinusiomis šios srities technologijomis. Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) Fotoelektronikos laboratorijoje prof. Vidmantas Gulbinas kartu su kolegomis analizuoja organiniuose, perovskitiniuose saulės elementuose vykstančius procesus, kuria ir plėtoja modernius optinius bei elektrinius elementų tyrimų metodus. Pasak perovskitų saulės elementus tobulinančių mokslininkų, šiems, našesniems, elementams būdingos klasikinių puslaidininkių savybės – geriau sugeriama šviesa, krūvininkai atsiskiria savaime, todėl efektyvumas siekia 24 proc. Taip pat organinių ir perovskitinių elementų gamyba bei instaliavimas kainuoja mažiau, o tai leidžia sumažinti saulės energijos kainą. Dar vienas svarbus žingsnis šių, naujos kartos saulės elementų masinės gamybos link - efektyvių selektyvių kontaktinių sluoksnių vystymas. LRT Plius laidoje „Smalsumo genas” FTMC prof. Vidmantas Gulbinas pasakoja apie ekologiškesnių, inovatyviausių saulės elementų savybes ir pritaikymo galimybes ateities energetikoje. Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 13:42 iki 25:55) 2019-11-30 LRT Plius „Smalsumo genas”, ved. R. Maskoliūnas
Mokslininkai sklaido mitus apie mikrobangų krosnelių ir 5G ryšio poveikį Paplitus mikrobangų krosnelėms, atsirado daug mitų apie jų naudojamų elektromagnetinių bangų žalą. Vienas keisčiausių tokių mitų: žiūrėjimas į veikiančią mikrobangų krosnelę kenkia smegenims ir akims. Tad nenuostabu, kad atsiradus mobiliesiems telefonams, o dabar 5G ryšiui, visuomenėje gausu ir gąsdinančių mitų. Apie mikrobangų ir bevielio ryšio poveikį FTMC Mikrobangų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Paulius Ragulis ir FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė - portale delfi.lt. Daugiau skaitykite: delfi.lt 2019-12-01
Kartu su mokslininkais kuria išmanias apsaugines kojines FTMC Tekstilės technologijų skyrius, vadovaujamas dr. Aušros Abraitienės, kartu su viena didžiausių kojinių gamybos įmonių „Vegateksa”, kuria išmaniąsias apsaugines kojines. Daugiau skaitykite: lrytas.lt 2019-11-22
Mokslininkai pateikė dirvožemio tyrimų išvadas po gaisro Alytuje Dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujami Aplinkotyros skyriaus mokslininkai pateikė visuomenei dirvožemio, surinkto Alytaus padangų gamyklos gaisravietės aplinkoje, tyrimų išvadas. Daugiau skaitykite: lrytas.lt 2019-11-21
Amžių skaičiuojantys mokslininkai – apie 800 m. ešeriuką, klastotes, atominės taršą ir latvišką rąstą Kada ir kur gyveno žmogus ar gyvūnas, kurio palaikus aptiko archeologai? Originalas ar klastotė yra viduramžių dailės kūrinys arba iš prosenelio grafo paveldėtas krėslas? Kiek pasikeitė radioaktyvumas neveikiančios atominės jėgainės aplinkoje ir ar galima valgyti ten sugautą žuvį? – atsakymus į sudėtingiausius klausimus randa mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Masių spektrometrijos laboratorijos komanda. Daugiau skaitykite: LRT.lt 2019-11-18
Medžiagų inžinerijos mokslininkų inovacijos Medžiagų inžinerija – pastaraisiais metais vienas populiariausių terminų. Mokslininkai vis dažniau manipuliuoja medžiagų molekulėmis ir atomais, keisdami medžiagų savybes ir kurdami naujas medžiagas. Šios „išmaniosios” mokslinės inovacijos pritaikomos įvairiausių procesų kontrolei ir diagnostikai. Apie tai LRT Plius laidoje „Smalsumo genas" - Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos technologijų laboratorijos mokslininkai dr. Renata Butkutė ir dr. Jan Devenson. Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2019-11-16 LRT Plius „Smalsumo genas“, ved. R. Maskoliūnas
Bendras verslo ir mokslo projektas pranašauja perversmą mažų lazerių srityje Labai mažų trimačių daiktų ir mechaninių įrengimų detalių konstravimu ir staklių jų gamybai kūrimu užsiimanti UAB „Femtika“ kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) kuria optinius elementus, kurie pagerintų mažųjų lazerių kokybę keleriopai. Daugiau skaitykite: lrytas.lt 2019-11-14
Šilutiškis mokslininkas faktais pildo tuščius istorijos lapus / Šilutiškis dirba su istoriją keičiančiais mokslininkais: nustatė ir 33 tūkst. metų urvinio liūto amžių Pokalbis su FTMC „VilniusRadiocarbon“ komandos nariais dr. Ž. Ežerinskiu ir doktorantu A. Pabedinsku – pamario laikraštyje „Šilutės naujienos“. Daugiau skaitykite: „Šilutės naujienų“ interneto svetainėje 2019-11-11 Daugiau skaitykite: lrytas.lt 2019-11-15
Kas yra turbulencija ir kodėl ji vadinama „seniausia neišspręsta fizikos mįsle"? LRT laidos „Mokslo sriuba" lapkričio mėn. rubrikoje „Fizika prie kavos” apie turbulenciją pasakojo FTMC jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Vaizdo įrašas: „Mokslo sriubos" kanale 2019-11-07 LRT „Mokslo sriuba", ved. I. Kančys
Ką parodė ir kam rūpi pirmieji Alytaus dirvožemio tyrimai? Aplinkotyros skyriaus mokslininkai su visuomene pradeda dalintis FTMC atliekamų tyrimų rezultatais. FTMC dr. Steigvilė Byčenkienė pristato pirmuosius Alytaus padangų perdirbimo gamyklos apylinkių dirvožemio mėginių tyrimus. Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje 2019-11-06 06:05, Žinių radijas „Ryto espresso”, ved. A. Čiučiurkaitė
FTMC mokslinininkai tiria nuodingus teršalus Alytaus gaisravietės aplinkoje Alytaus gaisro į aplinką išmestų toksinių teršalų poveikio dirvožemiui tyrimai, inicijuoti FTMC Aplinkotyros skyriaus, sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Dr. Steigvilė Byčenkienė šiuos FTMC Aplinkos skyriaus vykdomus mokslinius tyrimus pristatė LRT radijo, LNK ir Info TV informacinėse aktualijų laidose. LRT radijo laida „Lietuvos diena”, ved. M. Lučkaitė - Katalynienė : https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000082834/lietuvos-diena-seimo-nsgk-aiskinasi-kodel-gaisro-alytuje-metu-nebuvo-skelbiama-ekstremali-situacija-salies-mastu (nuo 22:27 iki 28:00) LNK „Žinios”, ved. G. Deksnys: https://lnk.lt/video/zinios-alytuje-tersalu-poveikis-gali-jaustis-desimtmecius/77785 Info TV „Infodiena”, ved. L. Kudinova: https://lnk.lt/video/info-diena-mokslininkai-tiria-nuodingus-tersalus/77860 LNK „Labas vakaras, Lietuva", ved. G. Tetenskaitė ir P. Skučas: https://lnk.lt/video/ziurek-labas-vakaras-lietuva-1300/77246 (nuo 20:15 iki 25:46)
Info diena: Chemijos premija - už ličio jonų baterijas Spalio 9-ąją Karališkoji Švedijos Mokslų Akademija paskelbė Nobelio Premijos laureatus chemijos srityje. Jais tapo profesoriai John B. Goodenough (Teksaso Universitetas Austine, JAV), M. Stanley Whittingham (Binghampton‘o Universitetas, JAV) ir Akira Yoshino (Meijo Universitetas ir Asahi Kasei Korporacija, Japonija). Šių metų prizas paskirtas už „ličio jonų baterijų išvystymą“. Šiuo metu FTMC Energijos elektrocheminės konversijos laboratorijoje dr. Lino Vilčiausko vadovaujamoje grupėje vystomos kiek kitokios - natrio jonų baterijų technologijos, kuriose stengiamasi atsisakyti ne tik kobalto, bet net ir pačio ličio, kurio kiekis Žemėje irgi yra gana ribotas. Tačiau ir šie darbai labai tampriai susiję su šiuometiniais Nobelio chemijos premijos laureatais. Įdomu tai, kad laboratorijos darbuotojai yra tiesiogiai bendradarbiavę su neeiline mokslo pasaulio asmenybe prof. Goodenough’u. Apie tai - dr. Lino Vilčiausko interviu. Vaizdo įrašas: lnk.lt 2019-10-09 „Info diena" Info TV, ved. Viktoras Jakovlevas
MOKSLO SRIUBA. Plokščios žemės teorija ir Europos kosmoso muziejus Nyderlanduose Naujojo „Mokslo sriubos" pažinimo sezono pirmoje laidoje - „plokščiažemininkų baubu" tituluojamas dr. Sergejus Orlovas ir dokt. Maženos Mackoit Sinkevičienės kuriama nauja rubrika „Fizika prie kavos". Vaizdo įrašas: LRT mediateka 2019-10-06 Mokslo sriuba, ved. Ignas Kančys
Šie tyrimai gali padėti daugiau sužinoti apie ląsteles ir nepagydomas ligas Fizinių ir technologijų mokslų centre darbuojasi mokslus Oksforde ir Imperatoriškajame Londono koledže baigęs dr. Aurimas Vyšniauskas. Jis sako, kad šiandien bet kokia nauja informacija apie ląsteles yra aukso vertės. O jo moksliniais eksperimentais paremtos išvados ir leidžia daugiau apie ląsteles suprasti. Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas 2019-09-28 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius
Vilniuje - lenkų ir lietuvių mokslininkų susitikimas FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis ir konferencijos organizatorės dr. Renata Karpič, dokt. Mažena Mackoit-Sinkevičienė papasakojo apie Lietuvos ir Lenkijos fizikos ir technologijos dirbtuves. Daugiau skaitykite: Wilnoteka.lt 2019-09-26
Lenkijos ir Lietuvos fizikos ir technologijos dirbtuvės: tai tiltas tarp Vilniaus ir Varšuvos Radijo stoties „Znad Wilii” svetainėje - apie rugsėjo 26-27 d. FTMC ir Lenkijos ambasados organizuotą abiejų šalių fizikos mokslininkų konferenciją-dirbtuves. Daugiau skaitykite: „Znad Wilii” portale 2019-09-26
Lietuvos mokslininkai pasaulį nustebino unikaliu atradimu, padėsiančiu gydyti nepagydomas ligas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio. Po studijų prestižiniuose universitetuose Oksforde ir Londone mokslininkas pasirinko Lietuvą ir atradimais suteikia vilties sergantiems. Daugiau skaitykite: LRT portale, Delfi.lt 2019-09-09
Rugpjūčio pradžioje Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) priimtas į Europos Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociaciją (EARTO). Apie šio įvykio reikšmę Lietuvos mokslo pasauliui - FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai": „Mokslas visuomet turi būti priekyje. Mokslinė inovacija yra ta, kuri remiasi naujausiomis mokslo žiniomis. Mūsų darbas – jas sugeneruoti. O įdomiausia tai, kad ne visas mokslas, bet tik dalis jo tampa verslu. (…) Yra du visiškai skirtingi požiūriai, kaip mokslą paversti verslu ir kaip verslui rūpi mokslas. Jeigu verslas teigia, kad jiems sąlygas diktuoja rinka, mokslininkai - įsitikinę, kad geriausia rinka ta, kuri dar neegzistuoja. Kai kuri naują prietaisą, niekada nežinai, kiek jis turės įtakos ir kokią rinką jis turės. Tą rinką reikia išrasti, turime nuspėti ją 5-10 metų į priekį. Mes generuojame ateities verslą. (…) Mokslas yra ieškojimo būdas, ne rinka. Tai yra supratimas, kurio tik dalis gali tapti produktais. Sakykime, dalis fizikos yra graži fizika, o kita - nėra tokia graži, bet ji gali būti labai naudinga.” Kokius naujus kelius mūsų mokslininkams atveria narystė EARTO? Kaip vertinamas FTMC pasaulio aukščiausio lygio mokslo centrų veiklos kontekste? Kokios ateities aukštosios technologijos jau šiandien kuriamos FTMC? Ir kodėl mokslininkui geriausia rinka - yra ateityje? Įdomiai ir aktualiai apie FTMC mokslininkų darbo iššūkius, žavesį, aukščiausio lygio mokslo žinių generavimą bei sinergijas su verslu – prof. Gintaras Valušis ir LRT „Ryto garsai”. Klausykite pokalbio LRT mediatekoje nuo 01:20:23 iki 01:37:40 2019-08-04 LRT radijas
"Kultūros diena" ir Lietuvos astrofizikai apie juodųjų skylių tyrinėjimus LRT Plius laidoje „Kultūros diena“ FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas kalba apie juodųjų skylių tyrinėjimus ir kodėl svarbu dalytis šių tyrinėjimų rezultatais su visuomene. Manoma, kad mūsų galaktikoje žvaigždinės masės tipo juodųjų skylių yra apie 100 milijonų. Tai – vienas iš dviejų juodųjų skylių tipų. Kol kas žvaigždinės masės juodosios skylės aptiktos tik dvinarėse sistemose, tai yra poroje su įprasta žvaigžde. Tokių, pavienių juodųjų skylių, atlikdami sudėtingus stebėjimus ir tyrimus, šiuo metu ieško Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai. Apie tarptautinio kosmoso tyrėjų veiklą ir bendradarbiavimo svarbą žiūrėkite LRT Plius „Kultūros dienos“ reportažo įrašą (nuo 04:45 iki 08:25 ): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000073271/kulturos-diena-marijampoleje-jau-sesta-karta-vykstantis-ypatingas-meno-simpoziumas
„Mokslo sriuba". Visiškas kosmosas su astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu Astrofiziko, tinklaraščio konstanta.lt autoriaus dr. Kastyčio Zubovo kas-dvisavaitiniai podcast'ai apie kosmoso naujienas. Laidų įrašai: Visiškas kosmosas: Encelado vandenynas ir paslėptos aktyvios galaktikos Visiškas kosmosas: raibuliuojanti galaktika Visiškas kosmosas: potvyniai Veneroje ir tarpžvaigždinės kometos Visiškas kosmosas: Ultima Thule ir juodosios skylės
Lietuvos mokslininkų tyrimai garsina šalies vardą: nuo ankstyvos vėžio diagnostikos iki apsaugos oro uostuose FTMC Terahercų fotonikos laboratorijoje dirbantys fizikai siekia sukurti efektyvius šaltinius, kurie padėtų dar geriau pažinti kitas medžiagas, sugaudyti vėžines ląsteles ar tiesiog nepraleisti pavojingos pašto siuntos. Daugiau skaitykite: LRT portale 2019-06-17 LRT.lt
Lietuvoje įkurta Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija telks taikomojo mokslo potencialą Trys šalies mokslo tyrimų centrai įkūrė Mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją (angl. Research and technology organization – RTO), kuri veiks asociacijos teisėmis telkdama šalies taikomojo mokslo potencialą ir plėsdama aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių. Daugiau skaitykite: delfi.lt, smm.lt 2019-06-04
Laida „IT+" ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys tarptautinėje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika 2019”. Apie FTMC pasaulinę lyderystę inovatyvių cheminių dangų technologijų srityje ir centro mokslininkų užsibrėžtą tikslą: pirmiesiems į kosmosą iškelti naujo tipo lietuviška saulės baterijas! Taip pat - apie mokslo inovacijų ir technologijų kelią į verslo rinką: atžalines kompanijas, licencijas ir kt. Laidos įrašas: IT+ facebook paskyroje 2019-05-31 IT+
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujami darbuotojai kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) specialistais sukūrė platformą, skirtą pavienių molekulių tyrimams. Tokių tyrimų dėka galima identifikuoti ir charakterizuoti atskiras to paties baltymo ar jo komplekso su DNR molekulių populiacijas, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis. Sukurtas metodas aprašytas prestižiniame mokslo žurnale „Langmuir” ir jau sulaukė tarptautinio dėmesio kaip metantis iššūkį iki šiol pasaulyje vyravusiam tokio tipo pavienių molekulių tyrimo metodui - „DNR užuolaidoms”. VU GMC turėjo tyrimų objektus – su DNR sąveikaujančius baltymus, tuo tarpu fizikai iš FTMC turėjo reikiamas kompetencijas bei įrangą jiems tyrinėti. Sujungus bendras pajėgas sukurta nauja pavienių baltymų ir DNR kompleksų molekulių tyrimų platforma. Kaip pastebi metodo kūrėjai, anksčiau norint atlikti pavienių molekulių tyrimus tekdavo vykti į užsienio laboratorijas, reikėdavo papildomų lėšų kelionėms. Dabar tereikia nueiti kelis žingsnius nuo vieno pastato į kitą. Tai puikus geros kaimynystės tarp mokslinių įstaigų pavyzdys, kurio dėka visi kartu žengiame naujus žingsnius mokslo pasaulyje. Mokslininkai turi ateities planų, susijusių su jų sukurtu metodu. Ketinama tirti ir kitus objektus, tokius kaip CRISPR-Cas sistemos, prie kurių atradimo ženkliai prisidėjo prof. V. Šikšnys su kolegomis, ir kurios sukėlė tikrą genomų redagavimo revoliuciją. Daugiau skaitykite: Pavienių molekulių tyrimai – Lietuvos mokslininkai ir vėl nustebino pasaulį 2019-05-23 LRT.lt	Laboratorija / VU nuotr.
LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - prof. Arūnas Krotkus LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkas, akademikas prof. habil. dr. Arūnas Krotkus. „Viena meilė yra pagrindinė, viso gyvenimo. Tai – trumpi impulsai ir jų „surišimas“ su puslaidininkiais.“ – sako profesorius A. Krotkus, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, daugiau kaip 25 išradimų autorius, paskelbęs daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi, Lietuvos mokslo premija. Vaizdo įrašas: LRT mediatekoje 2019-05-19 LRT Televizija
Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris Fizinių ir technologijos mokslų centro Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos vadovas dr. Audrius Alkauskas sako, kad dažnai visuomenės lūkesčiai moksliniams pasiekimams yra labai dideli, o tai mokslui nėra naudinga. Pats jis tiria tai, ko nepajėgus apskaičiuoti įprastas kiekvieno iš mūsų namuose esantis kompiuteris. „Grupė naudoja ir vysto modernius elektroninės struktūros skaičiavimo metodus, paremtus tankio funkcionalo teorija, spręsti svarbiems opto-elektronikos ir kvantinio informacijos apdorojimo klausimams“, – rašoma Fizinių ir technologijos mokslų centro puslapyje. Skamba painiai? Iš tikrųjų viskas gali būti paaiškinta paprasčiau, dar prieš mums pradedant filmuoti, sakė mokslininkas. Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas. Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris 2019-05-11 10:00 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius
Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte „Neregėta Lietuva“ - FTMC: https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/ftmc/
Vieno HD raiškos paveiksliuko perdavimas iš Marso į Žemę gali užtrukti valandas. Ko reikia, kad turėtume greitą internetą kosmose? FTMC mokslininkas dr. Sergejus Orlovas „Mokslo sriuboje“ papasakojo apie lazerinę komunikaciją. Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 08:18) 2019-04-20 12:00 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK) apjungia įvairias įmones bei organizacijas, veikiančias lazerinių ir su jomis susijusių inžinerinių technologijų srityse. LITEK nariais yra Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas (klasterio koordinatorius), įvairios MVĮ, vystančios ir plėtojančios optomechaninių komponentų gamybą, optines dangas, metalo apdirbimą, 3D spausdinimą, prototipų kūrimą, lazerinių sistemų kūrimą, apdirbimo sistemų montavimą ir kt. Šiuo metu LITEK vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas, MB „Lazerinės fabrikavimo technologijos“ vadovas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo, ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys, su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui. Pasak LITEK vadovo Juliaus Paužolio, būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. LITEK gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma. Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje, skiltyje „Išmani Lietuva“ 2019-04-16 vz.lt	Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
2019 m. balandžio 10 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #58. Kastytis astrofizikas, mokslo populiarintojas ir „Konstanta-42“ tinklaraščio autorius. „Mokslo sriuba“ su Kastyčiu pasikalbėjo apie nežemiškos gyvybės paieškas kosmose: nuo artimo Marso iki tolimųjų egzoplanetų. Laidos įrašas: Kastytis Zubovas - Kur slypi nežemiška gyvybė? \|\| „Mokslo Sriubos“ podkastas #58 2019-04-10 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis
„Mokslo mygtukas“ – naujas projektas „Žinių radijuje“, kuriame apie Lietuvos mokslininkų tyrimus, atradimus ir išradimus išgirsite iš jų pačių lūpų. Paprastai ir aiškiai. Pirmosios laidos herojus Fizinių ir technologijos mokslų centro Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Bioelektrochemijos laboratorijos vadovas, dr. Arūnas Stirkė pasakoja apie ypatingą pasterizavimo technologiją. „Elektroporacija“, „selektyvus pasterizavimas“ – sąvokos, kurias ne kartą išgirsite per šias keliolika minučių. Tai technologijos, kurių dėka galėtų įvykti perversmas maisto pramonėje. Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje 2019-04-06 10:00, Žinių radijas, „Mokslo mygtukas“, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius
2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre laimėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantas Romualdas Eimontas. Jo darbo tema – „Dar vienas žingsnis vaistų kūrimo procese: bioimitaciniai peptidų pagrindo hidrogeliai“. Konkurso esmė – doktorantas per tris minutes turi pristatyti savo mokslinį darbą, atskleisti jo esmę ir parodyti svarbą bei vertę. Peržengęs skirtą trijų minučių laiką dalyvis diskvalifikuojamas. Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje 2019-04-06, Aurelijus Katkevičius „Verslo žinios“
Prieš pat FiDi'51 eiseną „Mokslo sriuba“ rodė interviu su įkvepiančia jauna fizike, Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorante Mažena Mackoit Sinkevičiene. Ji svajoja Lietuvą paversti kvantinių technologijų šalimi! Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2019-04-06 11:30 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys
2019 m. kovo 19-22 d. Vilniuje vyks 62-oji tarptautinė studentų konferencija „Open Readings 2019“, kurią iškilmingai atidarys 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gérard’as Mourou savo vieša paskaita „Aistra ekstremaliai šviesai“ (angl. „Passion for Extreme Light“). Fizinių ir technologijos mokslų centras yra vienas iš konferencijos organizatorių. Daugiau skaitykite: LRT.lt portale 2019-03-15 LRT.lt
2019 m. kovo 13 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Simona Pūkienė dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #56. Pokalbyje galėsite išgirsti apie lazerių technologijas: kaip atsirado lazeriai, kuo jie vienas nuo kito skiriasi, kur yra pritaikomi ir ar tikrai lietuviai yra tokie žinomi lazerių technologijų srityje? Pašnekovė patikino, kad daugumos išmaniųjų telefonų ekranai yra išpjauti lietuvišku lazeriu, ir kvietė visus apsilankyti šių metų „Open Readings“ konferencijoje. Laidos įrašas: Simona Pūkienė - Ką gali lazeriai? \|\| „Mokslo Sriubos“ podkastas #56 Daugiau skaitykite: Delfi.lt portale 2019-03-13 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis
Prieš dešimtmetį aktyviai Lietuvoje pradėti kurti mokslo slėniai turėjo sukurti proveržį, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Kokie rezultatai šiandien? Ar atsiperka investicijos? Laidoje dalyvavo Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Kęstutis Šetkus. Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje 2019-02-07 11:05, Žinių radijas, „Verslo pulsas“, ved. Darius Matas
2019-02-04 Lrytas.lt mokslo populiarinimo laidoje „#42 – autostopu per galaktiką su Adomu Rutkausku“ lankėsi FTMC dirbantis astrofizikas ir populiariausio astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius dr. Kastytis Zubovas. Vaizdo įrašas: https://www.facebook.com/lrytaslt/videos/317450302118738/
Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte „Neregėta Lietuva“ - lazeriai: https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/lazeriai/
Biochemikė dr. Edita Voitechovič grįžo į Lietuvą pasiryžusi kurti naują mokslinės veiklos sritį. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriuje dirbanti mokslininkė vadovauja projektui „Daugiasignalė paviršiaus plazmono rezonanso jutiklių sistema efektyviems žaizdų tyrimams (WoundSens)“, kurio tikslas - sukurti unikalų prietaisą, kuris padės greitai, tiksliai bei ekonomiškai suskirstyti žaizdas į jų tipus ir parinkti personalizuotą gydymą. Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Vien į šią ligoninę dėl negyjančių žaizdų kasmet kreipiasi mažiausiai 50 žmonių. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Mokslas-ir-svietimas/unikaliu-prietaisu-pries-negyjancias-zaizdas/280015 © Lietuvos žinios
Dr. Tadas Paulauskas po 15 metų, praleistų Amerikoje, dar pusantrų – Australijoje, grįžo atsiradus galimybei įgyvendinti tarptautinio lygio projektą. Projekto metu bus kuriama unikali saulės energijos technologija. Siekiama įterpti bismidus į standartinius daugiasandūrinius saulės elementus, sumažinti daugiasandūrinių saulės elementų kainą padidinant jų efektyvumą ir supaprastinant sintetinimo metodus bei pagaminti naujų elementų prototipus. Dar prieš išvažiuodamas į Australiją dr. T. Paulauskas lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), skaitė puslaidininkių fizikos seminaro paskaitą. Jau buvo pažįstamas su FTMC mokslininku dr. Audriumi Alkausku, grįžusiu iš užsienio ir sėkmingai įsikūrusiu Lietuvoje. FTMC padarė labai gerą įspūdį: ir žmonės, ir infrastruktūra, ir vykdomi projektai. Atrodė, kad ir paties patirtis čia puikiai tiktų, galėtų prisidėti prie tolesnio FTMC augimo. „Jei kas ir gali šiuo metu pasaulyje deramai kurti bismidais grįstus daugiasandūrinius saulės elementus – tai greičiausiai mūsų komanda“, – įsitikinęs FTMC tyrėjas, grįžęs į Lietuvą pagal Protų pritraukimo ir reintegracijos programą. Projektas įgyvendinamas kartu su FTMC Optoelektronikos skyriaus tyrėjais prof. A. Krotkumi, dr. V. Pačebutu, dr. R. Butkute, dr. A. Geižučiu ir dr. Viktorija Strazdiene. Įvairiais etapais dirbs apie dešimt Lietuvos mokslininkų. Kai kurie matavimai bus atliekami kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kad bismidais grįstų daugiasandūrinių saulės elementų technologija pasiektų rinką, mokslininkai pasirengę tam tikru projekto etapu bendradarbiauti su pramonės įmonėmis. Taip pat tikimasi bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ir išbandyti prototipus atitinkamose sąlygose. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/simtmecio-inovacijos/kurs-unikalia-saules-energijos-technologija/277823 © Lietuvos žinios	Dr. Tadas Paulauskas / R. Jurgaičio nuotr. © Lietuvos žinios
2018-11-26 Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“ (liet. Įžvalga). Čia jis tyrinės vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus. Plačiau apie misiją papasakojo FTMC dirbantis astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. Geresnis supratimas apie Marso gelmių sąlygas ir ten vykstančius procesus padės geriau prognozuoti, kur Marse galėtume aptikti gyvybės pėdsakų. Be to, Marsas formavosi panašiai kaip Žemė. Taigi, tirdamas Marso struktūrą „InSight“ padės geriau suprasti ir Žemę bei jos istoriją. Daugiau skaitykite: https://www.lrytas.lt/it/visata/2018/11/27/news/lietuvis-mokslininkas-paaiskino-kodel-insight-nereikia-ratu-ir-kaip-jis-pades-ieskoti-gyvybes-8367650/	Zondas „InSight“ / dr. K. Zubovas NASA / J. Stacevičiaus nuotr.
Ultratrumpi lazeriniai impulsai plačiai taikomi medžiagų šalinimui (abliacijai) mokslo, technologijų ir medicinos srityse, tačiau lazerio energija dažnai naudojama neefektyviai. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkai dokt. Andrius Žemaitis, Mantas Gaidys, dr. Marijus Brikas, dr. Paulius Gečys, dr. Gediminas Račiukaitis, dr. Mindaugas Gedvilas atrado efektyvų lazerių energijos panaudojimo būdą ir jo pritaikymą sparčiai formuojant bio-inspiruotus trintį mažinančius paviršius, kurie, tikimasi, ateityje sumažins lėktuvų ir laivų kuro sąnaudas. Išradimas publikuotas 2018 metų lapkričio 26 dieną prestižinės „Nature“ grupės žurnale „Scientific reports“. Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslininkai-atrado-ypatingai-nasu-lazeriu-spinduliuotes-panaudojima.d?id=79692909	Iš kairės: dokt. Andrius Žemaitis, laboratorijos vadovas dr. Paulius Gečys, projekto vadovas dr. Mindaugas Gedvilas © Edgaras Markauskas, DELFI
Dr. Linas Vilčiauskas po 12 metų, praleistų užsienyje, Vokietijoje ir JAV, pernai grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona, taip pat mokslininke, dr. Shannon Stauffer Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje kuria naujos kartos baterijas. Ketverių metų projektui, skirtam išplėtoti stacionarių natrio jonų vandeninių baterijų technologiją iki patento lygio, suburta tarptautinė grupė. Prognozuojama, kad iki 2022 metų stacionarių elektros srovės šaltinių poreikis pasaulyje išaugs net penkis kartus. Dr. L. Vilčiauskas su grupe bando sukurti baterijas, kurios vandeninės, bet labiau panašios į ličio jonų, tik didelės ir skirtos stacionariam energijos kaupimui (pvz., namų ūkiams, elektros tinklams). Įgyvendinant projektą ieškoma vandeninių tirpalų, kurie būtų tinkami baterijoms. Kartu – ir naujų medžiagų, kurios būtų gerokai pigesnės, kur kas paprasčiau pagaminamos ir utilizuojamos, perdirbamos. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/grize-is-amerikos-kuria-naujos-kartos-bateriju-technologijas/275957	Dr. Linas Vilčiauskas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka © Lietuvos žinios
FTMC inovacijų vadybininkas Karolis Stašys 2018-11-07 konferencijoje „Lietuvių karinės pramonės išradimai – pasaulio saugumui užtikrinti“ pristatė FTMC sukurtus inovatyvius sprendimus kariuomenei. 15min.lt: https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/lietuvos-karine-pramone-turi-ka-parodyti-pigiau-silciau-patogiau-ir-saugiau-nei-bet-kur-pasaulyje-646-1055912 lrytas.lt: https://www.lrytas.lt/it/laboratorija/2018/11/07/news/lietuviu-kuriamos-karines-technologijos-gali-padeti-sutaupyti-simtus-tukstanciu-euru-8151083/ Verslo žinios, vz.lt: https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/2018/11/07/lietuviu-sukurtos-karybos-technologijos--uniformos-ir-viska-matanti-akis
„Mokslas ir verslas vis labiau susikalba“, – pastebi Metų ekonomikos forumo dalyviai „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius ir FTMC direktorius prof. dr. Gintaras Valušis. Koks galimas sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kaip paskatinti inovacijas ir padidinti produktyvumą? Laidos įrašas: LRT mediatekoje 2018-11-06 06:30, LRT radijas, „Ryto Garsai“
FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektroninės struktūros teorijos grupės „Puntukas“ vadovas dr. Audrius Alkauskas pokalbių laidoje „Pasivaikščiojimai“ su Ryčiu Zemkausku. Laidos įrašas: https://lnk.lt/video/ziurek-pasivaiksciojimai-5/48336 2018-11-03, Info TV, „Pasivaikščiojimai“
Lietuviški lazeriai jau keli dešimtmečiai garsina Lietuvą. Juos kuriant, gaminant ir parduodant kaip jokioje kitoje srityje matyti mokslo ir verslo dermė. Mokslininkų sukurtas naujausias technologijas perima lietuviškos įmonės ir jų pagaminta produkcija keliauja beveik į visas pasaulio šalis. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/matomi-pasaulio-pirmaujanciu-technologiju-zemelapyje/271705 © Lietuvos žinios
Mokslininkų indėlis į pramonės modernizavimą Kadangi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, lazerinių technologijų pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sričių, įmonės, pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijomis, plėtoja mokslinius tyrimus.UAB „Nova Fabrica“ su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkų pagalba siekia sukurti du didelio patikimumo, sąlyginai nebrangius, integruojamus, gamybai ir komercinimui parengtus produktus: bekontaktės elektrinės varžos ir ultravioletinių spindulių pralaidumo matavimo sistemas, kurios skirtos matuoti plonasluoksnių plėvelių kokybę, bei, remiantis rezultatais, optimizuoti jų gamybos procesus. *LITEK.lt*
Pastaruoju metu bandymų akluoju būdu atrasti reikiamą medžiagą arba vaisto molekulę vis mažiau. Medžiagotyros specialistai, naudodami dirbtinio intelekto sistemas ir kvantinės teorijos žinias, prognozuoja gydomąsias būsimų molekulių savybes arba priemaišų efektą puslaidininkiuose. Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-gydantis-auksas-ir-kiti-medziagotyros-stebuklai.d?id=78280629
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas Jonas Klimantavičius kartu su kolega dr. Romualdu Trusovu iš Lazerinių technologijų skyriaus vyko į Kiniją pristatyti paties FTMC, jo galimybių kurti technologijas ir atviros prieigos centų teikiamų paslaugų. FTMC potencialas sudomino Kinijos Kosmoso korporaciją (China Aerospace Science & Industry corp.- CASIC). Aptartos galimybės bendradarbiauti bendruose projektuose arba kuriant technologijas, kurios būtų naudingos CASIC. Daugiau skaitykite: https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/atveriant-milziniska-kinijos-rinka
Fizinių ir technologijos mokslų centras pristato elektrinių takelių gamybos būdą, panaudojant lazerines ir chemines technologijas ant polimerų ir stiklo. Ši technologija plačiai naudojama elektronikos pramonėje ir sulaukė ypač didelio dėmesio iš stendo lankytojų. Kitos pristatomos technologijos: elektrocheminiai jutikliai, skirti alergenų arba įvairių baltymų nustatymui, kurie pritaikomi maisto arba sveikatos apsaugoje, magnetinio lauko matavimo sistema, kuri skirta magnetinio impulsinio metalo suvirinimo kontrolei. Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslas-prisistato-pasaulineje-technologiju-parodoje-hanoveryje.d?id=77811429
Mažena Mackoit Sinkevičienė yra naujos kartos mokslininkė. „Mokslo sriubos“ pokalbis apie Lietuvos ateitį fizikoje, „Open Readings“ ir apie Pi skaičius. Įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=-Sfy6KUAraE
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis Bristolio universitete baigė elektros ir elektronikos inžinerijos magistrantūrą. Pernai gruodį Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje apgynė per trejus metus parengtą daktaro disertaciją. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/po-bristolio-universiteto-mokslininko-keliu-lietuvoje/262669 © Lietuvos žinios
Pokyčiai rinkoje ir arši konkurencija naujų idėjų ieškančias įmones paskatina kreiptis į tyrėjus. Tačiau be verslo pagalbos šioms idėjoms galimai trūktų įgyvendinimo ir komercializavimo galimybių. Darnų šių dviejų sričių veikimą sąlygoja ne vienas veiksnys. Interviu su FTMC direktoriumi Gintaru Valušiu: http://techo.lt/ftmc-direktorius-pamirstama-kad-kurybingas-zmogus-yra-vertybe/

Apie mus

Žiniasklaidoje

Kodėl dangus yra mėlynas? Reportažas apie fiziką J. Tyndallį

LRT laidoje „Dinastijos“ – apie mūsų mokslininkus Balevičius

LRT laidoje „Smalsumo genas“ – naujausios žinios apie gravitacines bangas

Prof. Gintaras Valušis apie Lietuvos mokslą: mes galėtume tapti antru Taivanu

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė – apie „Pasivaikščiojimus“, būsimą susitikimą su Nobelio premijos laureatais ir stebinančius moksleivius

Kaip Žemėje atsirado gyvybė?

Tinklalaidė „Visiškas kosmosas“: kas yra geležies sniegas?

Laidoje „Stilius“ – prof. A. Ramanavičiaus atsiminimai apie Sausio 13-ąją

Apie fiziką populiariuose kino filmuose: ar tai įmanoma?

„Labas rytas, Lietuva“: kvantinių taškų tyrimai FTMC laboratorijose

Apie išmaniąją liemenę – televizijų reportažuose

Kodėl gyvenimas Mėnulyje nebūtų žavingas?

Amžinybėn išėję, bet nepamiršti: Audrius Alkauskas ir Svajus Asadauskas

Aplinkotyros ekspertė I. Uogintė – LRT TV laidoje „Laba diena, Lietuva“

LRT radijo eteryje – FTMC chemiko D. Juknelevičiaus komentaras apie kvantinius taškus

Lazeristas P. Mackonis apie Nobelio fizikos premijos svarbą: atosekundžių fizikos galimybės – beribės

Kaip A. Einšteino atradimai keitė pasaulio istoriją

Žinių radijo eteryje – apie ekologišką grafeno valymą

LNK Žinių reportažas apie naują FTMC išradimą

Apie senus medžius, mamutus ir radioaktyvią anglį: interviu LRT radijo studijoje

Radijo stotyje „LRT Klasika“ – atsiminimai apie dr. Audrių Alkauską

Ar įmanoma 3D spausdintuvu pasigaminti automobilį?

„Mes nesuprantame, o fizikai linksminasi“: dr. M. Mackoit-Sinkevičienė LRT.LT portalui pasakoja apie kvantinę fiziką

Keistoji kvantinė fizika ir ne ką mažiau keista didžiulė planeta

FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkės – LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“

Mokslininkų sukurtą inovaciją papildė verslo atstovai: iš pradžių negalvojome, kad projektą galėsime pritaikyti taip plačiai