Būsite teisūs sakydami, kad Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus vadovo pavaduotojai vyresniajai mokslo darbuotojai doc. dr. Renatai Butkutei labiausiai patiktų, jei pristatytume ją paprastai ir trumpai: mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė. Tačiau... trumpai nepavyks. Mokslų daktarė R. Butkutė yra unikali ir įdomi asmenybė, kurios mokslinėmis kompetencijomis ir veiklomis didžiuojasi FTMC. Ji - aukščiausio lygio mokslininkė, savo srities lyderė, pasauliniu lygiu garsinanti Lietuvos vardą, kurianti unikalias medžiagas - bismidus.  Doc. dr. R. Butkutę gerbia ir myli kolegos, su kuriais Optoelektronikos technologijų laboratorijoje ji dirba neskaičiuodama laiko, studentai, kuriems mokslininkė dėsto fizikos paslaptis, taip pat - mokslą populiarinantys žiniasklaidos atstovai, centro lankytojai. Jiems Renata paprastai ir aiškiai pasakoja apie sudėtingiausius mokslinio darbo procesus, kiekvieną pašnekovą patraukdama erudicija, įžvalgumu, nuoširdžiu, pagarbiu, šiltu bendravimu. 

FTMC mokslininkės Renatos Butkutės vardas šiemet dar garsiau nuskambėjo viešojoje erdvėje: ji nominuota Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kasmet rengiamiems LRT metų apdovanojimams „Metų atradimo 2021” kategorijoje už unikalių medžiagų kūrimą ir mokslinę lyderystę pasaulyje. Internete surengto viešo balsavimo už apdovanojimams pateiktus kandidatus metu, FTMC mokslų daktarė Renata Butkutė sulaukė didžiulio visuomenės palaikymo. Tad kol laukiame galutinių rinkimų rezultatų kitų metų sausio pradžioje, paprašėme mokslininkės daugiau papasakoti apie jos kelią į sudėtingą bismidų pasaulį. Džiaugiamės ir dėkojame, kad nors ir labai užimta, Renata skyrė išties daug dėmesio ir tokio brangaus laiko pasakojimui apie save bei savo mokslinį kelią.

Renata laboratorijoje su kolegomis

Renata, kaip galėtumėte trumpai ir suprantamai pasakyti žmogui, nesusijusiam su fizika, kas yra Jūsų kuriamos unikalios medžiagos - bismidai? 

Kalbant paprastai, bismidai - tai puslaidininkiniai junginiai, vieni naujausių. O apie juos pasakodami su tiksliaisiais mokslais nesusijusiai auditorijai, prašome prisiminti mokykloje sukauptas fizikos ir chemijos žinias. Tai yra medžiagų inžinerijos pavyzdys, kai gerai žinomas puslaidininkines medžiagas papildome kitais cheminiais elementais ir gauname naujus, įspūdingų savybių junginius. Jei kalbėtume moksline terminologija, bismidai yra sukurti klasikinio galio arsenido pagrindu, jame dalį arseno atomų pakeitus bismutu. Taip dvinaris galio arsenidas tampa trinariu galio arsenidu bismidu, o dalį galio dar pakeitę indžiu, turėsime keturnarį junginį - galio indžio arsenidą bismidą. Tokią atomų inžineriją galime atlikti ir su indžio arsenidu bei galio stibidu taip dar labiau praplėsdami bismidų „šeimą“.

Kodėl bismidai vadinami novatoriškomis medžiagomis? 

Silicis, galio arsenidas ar indžio fosfidas dėl gerai derančių su kitais junginiais puslaidininkinių savybių gali būti naudojami kaip platformos lustams. Puslaidininkiai turi skirtingus draustinių energijų tarpus. Šis, svarbiausias, ypatumas ir yra atsakingas už taikomąjį aspektą arba spektro sritį, kurioje veiks konkretaus puslaidininkio pagrindu sukurti prietaisai.

Naujos kartos prietaisuose, kurie gaminami žymiai mažesnių matmenų, tad jiems reikia ir itin mažų detalių. Mikro ir nano komponentus mokslininkai kuria naujų junginių, pasižyminčių lanksčiai keičiamomis savybėmis, pagrindu. Tai leidžia keisti, valdyti prietaisų parametrus, priderinti juos skirtingiems taikymams. Šie reikalavimai prietaisams ir jų sistemoms skatina naujų junginių kūrimą.

Tokiu būdu bismiduose didindami bismuto kiekį, draustinių energijų tarpą galime keisti ženkliai sparčiau nei standartinių junginių. Vadinasi, visi bismidų „šeimos“ junginiai gali perdengti neįprastai didelę spektro sritį: pradedant nuo artimosios infraraudonosios spinduliuotės ir baigiant tolimąja (nuo 900 nm iki 12000 nm). O taip pat suderinti komponentų veikimą su bet kuria lusto pagrindo medžiaga, pvz., galio arsenidu. Taip pat mokslinių stebėjimų metu išsiaiškinome, kad bismidai yra kambario temperatūros junginiai, šiek tiek mažiau jautrūs temperatūrai. Tai leidžia tikėtis, kad prietaisams nereikės ypatingų šaldymo ir tikslios temperatūros stabilizavimo sistemų. Tai ir yra pagrindiniai bismidų privalumai. 

Vizito FTMC metu LR Prezidentas G. Nausėda domėjosi R. Butkutės moksline veikla (R.Dačkaus nuotrauka)

Kaip bismidai sukuriami? Kaip vyksta tas įdomus Jūsų darbo procesas FTMC laboratorijose, švariose patalpose,  intriguojantis visus, pamačiusius „kosmonautų" kostiumais apsirengusius mokslininkus?

Kadangi pažanga juda prietaisų miniatiūrizavimo linkme, turime visus technologinius kristalų gamybos ir prietaisų formavimo procesus apsaugoti nuo įvairių aplinkoje esančių dalelių bei žmogaus sukeliamos taršos.

Komponentai ir jų sistemos dažniausiai yra daugiasluoksniai įvairių junginių dariniai, pasižymintys tam tikra forma, tai yra, taikomasis aspektas apsprendžia pasirenkamus puslaidininkinius junginius, sluoksnių storius ir jų kiekį, laidumo tipą, daugiasluoksnio architektūrą ir dizainą. Kuo mažesni sudedamųjų junginių matmenys, tuo didesnę žalą gali padaryti net ir pačios mažiausios aplinkos dalelės. 

Renata su kolege FTMC laboratorijoje

Įsivaizduokime, kad formuojame kvantinius darinius, duobes ar taškus, kurių matmenys yra apie 10 nm. Staiga ant plokštelės nusėda mikrodalelė arba, kas būtų dar blogiau, nukrenta blakstiena ar plaukas. Tokiu būdu net akimi nematomas krislelis luste sugadina dalį komponentų. Tad vengdami taršos ir siekdami minimalaus „broko”, mes kristalus ir prietaisus gaminame švaros zonoje. FTMC požemyje įrengta „Švarioji zona” (į kurią patekti gali net ne kiekvienas centro darbuotojas) yra švaresnė netgi už operacinės patalpas. Technologai, dirbantys šioje zonoje čia gali būti tik dėvėdami specialius vienkartinius kombinezonus, pirštines ir apsauginius akinius. Švariose patalpose yra įrengiama speciali ventiliacijos, temperatūros ir drėgmės palaikymo sistema. Netgi gesinimas vyksta helio dujomis.

FTMC švaros zonoje turime visą liniją technologinių įrangų, skirtų puslaidininkinių sluoksniuotų kristalų gamybai, taip pat jų pagrindu infraraudonojoje ir terahercų spektro srityje veikiančių šviesos šaltinių ir detektorių formavimui. Siekdami dar labiau sumažinti taršos įtaką, mokslininkai sluoksniuotas struktūras, kurios sudaro prietaiso ar komponento esmę, gamina vakuuminiuose reaktoriuose, kur vakuumo lygis yra žymiai artimesnis kosmosui, nei mus supančiai aplinkai.

Vadinasi, bismidai leidžia sukurti ir tobulinti įvairius lazerius, detektorius ir universalius prietaisus, taip suteikdami galimybę tobulinti daugybę svarbių sričių: ligų diagnostikoje, saugumo užtikrinimui etc. Kur ir kaip realybėje jau veikia Jūsų kurtų medžiagų pagrindu pagaminti prietaisai? 

Taip, bismidus dėl jų draustinių energijų tarpo (o tai atitinka lazerių charakteringąją spinduliuotę ir detektorių jautrumo sritį) valdymo galėtume įkomponuoti į įvairias stacionarias ir mobiliąsias stebėsenos ar tyrimo sistemas: saugumo sistemas viešosiose vietose, tokiose kaip oro uostuose, koncertų salėse, skveruose, aplinkos taršos kaitos sistemose, „žaliuosiuose“ namuose oro kokybės stebėjimui, maisto pramonėje produktų šviežumui nustatyti, na ir žinoma svarbiausioje mūsų gyvenimo srityje sveikatos stebėsenos ir neinvazinėje ligų diagnostikos srityse. 

Noriu priminti, kad prietaisai ir jutiklinės sistemos veikia spektroskopiniu metodu, t.y. atpažįsta kenksmingas, sprogias, narkotines medžiagas, dujas, organines molekules ir terpes pagal jų būdingąsias spektro linijas (dažnius). Ypač svarbios yra organinės molekulės ir terpės (anglies dvideginis, acetonas, azotas, metanas ir pan.), nes mūsų organizmas jas išskiria. Jų yra ir mūsų iškvepiamųjų dujų sudėtyje, o skirtingos molekulės siejamos su skirtingais organais ir audiniais. Sutrikus kurio nors veiklai išskiriamų molekulių kiekis iškvepiamose dujose padidėja. O tą padidėjimą neinvaziškai (labai panašiai kaip ir alkoholio promilių kiekį kraujyje) galėtų padėti pajusti bismidų jutikliai. Organinės molekulės pasižymi vibraciniais dažniais infraraudonojoje srityje, kurioje bismidai yra labai jautrūs - gali užfiksuoti net vienos molekulės pokyčius organizme. 

Taigi, sukonstravę dujų jutiklį, susidedantį iš skirtingų bangos ilgių bismidinių lazerių ir su jais suderintų detektorių matricos, galėtume pasitikrinti savo organų būklę ir veiklą vien tik analizuodami iškvepiamą orą. Pirmenybę teikiame lazeriams, nes jie labai tiksliai pataiko į konkrečią molekulę (ją sužadina), o toje srityje signalą registruojantis detektorius ją „suskaičiuoja“. 

Paprastai ir suprantamai apie sudėtingus mokslinius tyrimus ir kuriamas medžiagas - Info TV. R. Butkutę dažnai kalbina žiniasklaidos atstovai, kuriantys laidas apie mokslą ir inovacijas

Galėtume naudoti ir paprastesnius komponentus – šviestukus, spinduliuojančius ženkliai platesnį spektrą bei plačiajuostį detektorių. Tačiau tuomet analizės tikslumas būtų menkesnis: prietaisas pajustų mišinį, reikėtų daryti tam tikras prielaidas, kiek ir kokių molekulių yra mišinyje, kas dominuoja, o svarbiausia, kad toks prietaisas būtų mažiau jautrus. 

Taigi, sveikatos srityje, ypač ligų diagnostikoje, bismidinių lazerių integravimas yra principinis. Juk visi norime kuo anksčiau, be ypatingų sudėtingų tyrimų aptikti pradinius organizmo pokyčius ir juos atstatyti lengvai, tik keisdami mitybos ar fizinio aktyvumo įpročius. Tad netrukus šie, mūsų kuriami buitiniai jutikliai, sujungti su dirbtiniu intelektu ir aplikacijų forma įdiegti į mūsų išmaniuosius įrenginius, leis skaičiuoti ne tik žingsnius, stebėti širdies darbą ar miegą, bet ir, tarkime, sekti kraujotakos ciklą, deguonies bei cukraus kiekį kraujyje ir pan. Diabeto atveju ankstyvųjų hipoglikemijos simptomų atpažinimas leistų balansuoti organizme cukraus (insulino) kiekį ir padėtų išvengti komos. 

„Šiuolaikiniame moksle mes, tyrėjai, nebeturime dešimtmečių ar penkmečių savo malonumui tyrinėti medžiagas. Gyvenimo ir pažangos tempas veja mums į priekį. Ir jei ne mes, tai ryt kiti mokslininkai tą idėją realizuos, konkurencija šioje srityje yra tikrai nežmoniškai didelė."

Tokia mąstymo koncepcija, kai vaistus ar kasmetinius profilaktinius tyrimus turime papildyti ankstyvąja savarankiška sveikatos stebėsena jau yra ne tolimos ateities, o rytojaus prevencinių technologijų koncepcija. Šiuolaikiniame moksle mes, tyrėjai, nebeturime dešimtmečių ar penkmečių savo malonumui tyrinėti medžiagas. Gyvenimo ir pažangos tempas veja mums į priekį. Ir jei ne mes, tai ryt kiti mokslininkai tą idėją realizuos, konkurencija šioje srityje yra tikrai nežmoniškai didelė.

Žinoma, ligų išvengti mums nepavyks, kaip įrodo pandemijos metai: virusai ir bakterijos atsiranda, mutuoja, yra pernešami kitų gyvybės formų, ilgėjant gyvenimo trukmei atsiranda naujos ligos...Tačiau pasitelkę ankstyvąją išmaniąją diagnostiką, į pagalbą pasitelkę mokslo inovacijas, anksčiau pradėsime gydyti ligas, jas gydysime paprasčiau ir gyvensime ilgiau ir sveikesni. 

Šiuo metu su kolegomis FTMC kaip tik vykdome keletą projektų, kuriuose tiriame, analizuojame  atskirus komponentus ir konstruojame jutiklines infraraudonosios srities sistemas.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus vizitas FTMC (2020 m.)

Jūsų vykdomi darbai ir pasiekimai fotonikos srityje yra įvardijami kaip pasaulinio lygio aukščiausio lygio mokslo lyderystės pavyzdys - Jūs esate pasauliniame naujųjų medžiagų inžinerijos kūrėjų trejetuke. Tai – įspūdingas pasiekimas. Kodėl šiuo metu būtent ši sritis ES ir Europos kosmoso agentūros yra vadinama Lietuvos stiprybe?

Fotonika yra labai plati, daugelį dalykų – fiziką, chemiją, biologiją, mediciną ir technologiją apjungianti sritis. Ja yra pagrįsta gausybė svarbiausių mokslo prioritetų, pvz., saulės energetikos technologijos, jutiklių komponentų veikimas, apšvietimo technologijos, medžiagų apdirbimas bei savybių keitimas ir kt. 

Mūsų grupės - FTMC Optoelektronikos skyriaus veikla yra sufokusuota į artimosios infraraudonosios spinduliuotės šaltinių – mikrolazerių ir šveistukų, technologiją.

Šie lanksčiai valdomų savybių, miniatiūriniai - labai maži lazeriai, skirtingai nuo pasaulyje garsinančių Lietuvą didelių, stacionarių lazerių yra vadinami naujos kartos lazeriais. 

Kaip jau minėjau anksčiau, miniatiūrinių lazerių taikymas sietinas su jutiklinėmis bevielėmis delninėmis arba stacionariomis galingomis nuotolinėmis sistemomis. Bet labiausiai mus, mokslininkus, kuriančius šias sistemas, vilioja medicinos sritis, nes mums ji atrodo prasmingiausia. Norėtume ir siekiame būti tie, kurie sistemų ir mobiliųjų aplikacijų dėka padėtume žmonėms atverti duris į tą paslaptingą anatomijos ir medicinos pasaulį. Be to, mūsų sukurti infraraudonieji lazeriai būtų naudingi ir Lietuvos fotonikos įmonėms, tad kurdami sistemas, glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiaujame su įmone „Integrated Optics“. 

Viename interviu žiniasklaidai esate sakiusi, kad „bismidai yra labai įdomi medžiaga, kelianti daug iššūkių, bet jeigu nėra iššūkių, nėra ir progreso. Tik niekam tai neįdomu, niekas to netyrinėja ir už tai negauna projektinio finansavimo." Apie kokius šiuo metu įdomiausius, svarbiausius Jūsų pačios vykdomus projektus galite papasakoti?

Iš tiesų, visos naujai kuriamos medžiagos, taip pat ir bismidai, kelia naujus iššūkius. Viena vertus, skirtingos, kitokios nei įprastųjų puslaidininkių technologinės gamybos sąlygos, kaip ir tikėtasi, teigiamai keičia elektronines savybes. Kita vertus, tokiu būdu sumenkinamos kristalinės ir optinės junginio savybės. Todėl mes, mokslininkai, turime taip modifikuoti technologiją, kad pasiektume pageidaujamą savybių sinergiją. 

Diskusijos su kolegomis tyrėjais bei projektų partneriais Lietuvoje ir užsienyje, asmeniniai praktiniai įgūdžiai, įgyti ilgalaikių mokslinių stažuočių metu Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir Fizikos institute LMA, Varšuvoje, Lenkijoje padėjo surasti technologinį „raktą“ į naujųjų, mikro lazerių gamybą. Ir taip pat išryškino ateityje mūsų su FTMC kolegomis dar laukiančius iššūkius, integruojant naująsias technologijas lustuose. 

Doktorantūros stažuotė Prancūzijoje (nuotrauka iš asmeninio albumo)

Šie nesibaigiantys iššūkiai rodo, kiek vis dar yra neatskleistų žinių apie medžiagas. Todėl fundamentiniai tyrimai yra patys svarbiausi, siekiant išsamaus, kuo gilesnio, geresnio puslaidininkių pažinimo. Juk neatskleidę visų detalių, negalėsime numatyti prietaisų veikimo. O juk to mes visi ir trokštame: technologiškai valdyti prietaiso veikimo terpę ir jautrį, priklausomai nuo tyrimo objekto virtuoziškai manipuliuoti atskiro komponento ar sistemos parametrais. Tik fundamentinių mokslinių tyrimų žinios mums duoda tokias galimybes. 

Epitaksijai (daugiasluoksnių technologijai) yra skirtas ir šį lapkritį startavęs naujas 4 metų trukmės Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje COST projektas OPERA (European Network for Innovative and Advanced Epitaxy), jungiantis 33 šalių mokslininkų bendruomenes. Mes, FTMC mokslininkų komanda, gerai žinomi pasauliui dėl savo pasiekimų bismidų srityje, buvome pakviesti įsijungti į projekto koncepcijos kūrimą ir teikimą. Nuoširdžiai džiaugiuosi kad tarptautinė bendruomenė vertina mūsų mokslininkų kompetencijas ir pasiekimus. 

Projekto veiklų metu siekiama sukurti novatorišką Europos tinklą, sudarytą iš epitaksinio augimo ekspertų mokslo bendruomenių. Daugiausia dėmesio planuojama skirti skirtingų medžiagų – puslaidininkių (tarp jų ir bismidų, oksidų bei 2D medžiagų) grupėms. Kylantiems iššūkiams įveikti galėtų padėti mūsų gebėjimas drauge išspręsti technologines problemas ir kliūtis, susijusias su pažangia technika bei įranga. 

Doktorantūros stažuotė Prancūzijoje (nuotrauka iš asmeninio albumo)

Medžiagų mokslas ir fundamentiniai tyrimai yra technologinės raidos pagrindas, o epitaksija visada buvo galingiausias būdas gaminti medžiagas, kontroliuojant jų savybes nanometriniu mastu, bei leidžiantis kurti pažangius prietaisus. Projektu OPERA bus siekiama panaikinti spragą tarp tradiciškai viena nuo kitos „atsiskyrusių“ mokslo bendruomenių - tiek akademinių, tiek pramonės, kurios turi bendrą tikslą: sujungti pažangias ir inovatyvias žinias. Spręstini uždaviniai taip pat apims žinių sklaidą, jaunimo mobilumą, procesų tvarumą ir ekologiją bei mokslo bendradarbiavimą su pramone. Šiame projekte kaip Lietuvos industrinis partneris dalyvauja ir mūsų centro draugai - „Integrated Optics“.

Podoktorantūros stažuotė Lenkijoje (nuotrauka iš asmeninio albumo)

Renata, kodėl pasirinkote būtent šį kelią - kurti nanomedžiagas, bismidus? Ar kelias į aukščiausio lygio mokslą nulemtas patirčių vaikystėje - galbūt tėvai, seneliai kreipė link mokslo, buvo mokslininkais? Kiek įtakos tapimui tos srities mokslininke, kur dabar dirbate,  turėjo mokytojai, studijų dėstytojai, draugai ar kiti faktoriai...

Nei Tėvai, nei Seneliai nebuvo mokslininkai, bet buvo labai patriotiški ir tikrai kūrybiški, gal labiau meniški. Brolis Andrius - labiau linkęs į humanitarinius mokslus, jis dvasinio konsultavimo magistras. Tokius specialistus ant abiejų rankų pirštų Lietuvoje suskaičiuotum. Jį, kaip ir mane, taip pat traukia pažinimas to, kas nežinoma. Visus savo artimuosius gerbiu ir jais didžiuojuosi. 

Galbūt tas pasąmonės „stumtelėjimas“, suformavęs manyje mokslinį kūrybiškumą ir išraišką, atėjo iš mano Mamos, kuri pritaikydama chemijos žinias, įgytas tuometiniams Kauno politechnikos institute (dabar KTU), kūrė tekstilę. Mama nuo mažumės mane veždavosi į visas Vilniuje ir Maskvoje vykusias Meno tarybas (mokslinių konferencijų atitikmuo - specialistų moksliniai posėdžiai ar renginiai, skirti pristatyti tekstilės inovacijoms). Todėl nuo mažens „iš užkulisių“ gerai pažinau mados pasaulį ir principus. Mama buvo itin kūrybinga asmenybė: italų baldų ir aprangos įmonės labai vertino jos audinius, galbūt todėl technologijos ir jų perspektyva mane patraukė dar studijų metais... 

Svarstydama, kaip, kada ir kodėl aš pamėgau mokslą, visuomet pamenu du keistus ir smagius faktus iš ankstyvosios vaikystės, kai dar nėjau į mokyklą. Pirmiausia, prisimenu save dėstančią Broliui Visatos pagrindus... vonios kambaryje (šypsosi). Šios patalpos sienos buvo dažytos, tad ant jų kreida paišydavau Saulės sistemos planetas, na, bent jau Saulę nupiešdavau viduryje ir Žemę su Mėnuliu aplink ją - tiek prisimenu. Žinoma, Tėvai bardavosi, kad piešiu ne ant popieriaus lapo. Tada aiškindavau jiems, jog toje patalpėlėje, kai nedegi šviesos, yra tokia tamsa kaip kosmose, tad tokiu būdu brolis geriausiai gali suprasti, kaip Žemė sukasi aplink Saulę (juokiasi). 

Dar vienas įdomesnis atsakymas, kodėl tapau mokslininke, iškyla atmintyje iš laikų, kai jau lankiau vaikų darželį. Tuomet dažnai sirgdavau angina, tad Tėvai palikdavo mane namie vieną. Kad nekrėsčiau „iškadų“ (o į jas buvau labai linkusi), man įjungdavo televizorių. Kad ir kaip būtų keista, bet visada pasirinkdavau žiūrėti tuo metu per televiziją transliuojamas aukštosios matematikos paskaitas neakivaizdininkams... Dar ir dabar nesuprantu tokio savo pasirinkimo, bet, matyt, mane labai traukė skaičiai.

Studijų laikai (nuotraukos iš asmeninio albumo)

Darant baigiamąjį fizikos studijų (astrofizikos kryptis) darbą labai intensyviai buvo tyrinėjami aukštatemperatūriai superlaidininkai. Kruopštus, tais laikais dar mokslininkų rankomis atliekamas darbas, ruošiant keraminius bandinius, mane taip užbūrė, kad labai panorau tęsti mokslinius tyrimus, brautis ten kur nežinia, neatrastos erdvės. Tik tuomet ir supratau, koks įdomus man yra mokslininko darbas, nors dar mokykloje neįsivaizdavau, kuo užsiima mokslininkai. 

„Džiaugiuosi, kad išdrįsau paklausyti savo širdies ir esu mokslininkė."

Po studijų, slapčia svajojau su mokslu sieti savo visą darbinę veiklą, bet buvau nedrąsi ir savimi nepasitikinti, todėl tyliai laukiau kokio nors postūmio. Dėkoju savo Tetai Laimai Tamošaitienei, kuri ir padrąsino mane nedvejoti ir rinktis mokslą. Jei ne jos paskatinimas, nežinia, kuria kryptimi būtų pasukusi mano veikla, labiausiai tikėtina, būčiau mokytoja negirdėto Kretingos rajono kaimo mokykloje. Džiaugiuosi, kad išdrįsau paklausyti savo širdies ir esu mokslininkė. 

Ką Jums reiškia „Metų Atradimo 2021” nominacija kasmet rengiamuose LRT Metų apdovanojimų rinkimuose? Esate mokslininkė, šiemet visuomenės atvirame balsavime internetu, vykusiame iki gruodžio pradžios, surinkusi daugiausia (43 proc.) balsų iš trijų pretendentų į šios kategorijos apdovanojimą.

Nominacija man reiškia pastangų moksle pripažinimą. Didelė garbė būti nominuotai „Metų Atradimui“ kartu su tarptautiniu, gerai žinomu biotechnologijų gigantu ir jaunuoju profesoriumi iš KTU bei jo doktorante, sukūrusius metodą, leisiantį pastebėti ankstyvuosius Alzheimerio požymius. 

Noriu tikėti, kad žmonės, balsavę už mane, įvertino ne tik FTMC mūsų mokslinės grupės kompetencijas bismidų inžinerijos srityje, bet ir „prisijaukino“ idėją, kad mokslo kuriamos inovacijos padės geriau pažinti savo organizmą, jį stebėti, siekiant sveikesnės gyvensenos, atitolinant gydymąsi cheminiais preparatais ar chirurginę intervenciją. Žodžiu, keisti mąstyseną technologijų pagalba. Taip pat gausus surinktas portalo lankytojų balsų skaičius rodo, kad žmonės vertina mokslą, juo pasitiki, siekia pažangos visose gyvenimo srityse. Visuomenė balsuodama tokiuose projektuose parodo, kad ji neabejinga asmenybėms, kurios labiausiai telkia, stiprina Lietuvą, įkvepia ir skatina augti.

„Nominacija man reiškia pastangų moksle pripažinimą."

Mokslininkė R. Butkutė džiaugiasi, kad vis daugiau kalbama apie moterų mokslininkių pasiekimus ir talentus. Su FTMC kolegėmis mokslininkėmis leidinyje „Lietuvos fizikės 2021“ (M.Abramavičiaus nuotrauka)

Taip pat nuoširdžiai tikiu, kad mokslo žmonių nominavimas atvers akis moksleiviams į „neartus mokslo dirvonus“ ir į galimybę išreikšti ir įprasminti save čia, Lietuvoje, ne vien užsienyje. 

Dar noriu padėkoti LRT, kad šiemet pagaliau apdovanojimų „Metų Atradimo“ nominacijoje buvo iškeltos ir moterų kandidatūros. Lietuvoje tikrai yra nemažai moterų, kurios tyliai darbuojasi ir daug pasiekia. Svarbu jas pastebėti. Nebijokime jų kalbinti ir siūlyti jų kandidatūras įvairiuose projektuose, nominuoti apdovanojimams. 

Beje, Jus internete LRT Metų rinkimuose aktyviai kvietė palaikyti ir balsavo Jūsų gimtosios Kretingos atstovai – ką Jums reiškia kraštiečių palaikymas?

Būtų keista, jei nekviestų palaikyti (šypsosi). Žemaičiai yra labai vieningi. Aš taip pat visada palaikau Kretingos gražias idėjas, balsuoju už Kretingos Kalėdinę eglutę. Ir ne tik todėl, kad tai Kretingos, mano gimtinės, eglutė, bet todėl, kad kretingiškiai kūrybingi: Kalėdų laikotarpiu jie muziejuje kviečia į baltąją žiemos pasaką, miesto aikštėje veikia Kalėdų paštas, broliai Pranciškonai, pasitelkę lazerines technologijas, perteikia vaikų svajones ant Kretingos bažnyčios varpinės bokšto ir vienuolyno sienų. Tai ne tik gražiausia eglutė, tai - Kretingos Kalėdų dvasia.

Tiesa, kretingiškiai ne tik švenčia, bet ir tyliai, nuoširdžiai bei sąžiningai dirba. Pernai „Metų rinkimuose“ aš balsavau už „Metų pilietinės iniciatyvos“ apdovanojimui nominuotą kretingiškę Kristiną Ančerevičienę, kuri atvėrė nelegalių veisyklų skaudulį ir nepabijojo sunkaus kelio, viešinant bei ieškant šios problemos sprendimų visos Lietuvos mastu. Juk provincijos žmogui sušukti garsiai galima, bet - ar jį kas išgirs ir ar nuvilnys banga per visą kraštą? Tikimybė maža. O Kristina tą padarė. Nepažįstu jos, bet drąsus poelgis apginti tuos kurie negali savęs apsiginti vertas pagarbos. 

Kas Jums darbe lemia sėkmę: atkaklūs iššūkių ieškojimai, pomėgis rizikuoti ar kažkas kita, tarkime, žinojimas, kad naujai sukurta medžiaga taps realaus prietaiso, galinčio padėti žmogui būti sveikesniu, dalele? 

Esu ilgų distancijų gerbėja. Dirbu daug, dažnai daugiau nei suplanuoju. Technologijoje esu labai kantri ir visiška optimistė. Nežinau žodžio ne. Žinias sukaupiau ir technologinius įgūdžius ištobulinau savo žingeidumo, smalsumo, užsispyrimo, begalinio noro siekti mokslo naujovių ir kruopštumo dėka. Su laiku ir praktika išsiugdžiau ir nuojautą, kuri  moksle yra labai svarbi, kaip ir gerai šeimininkei virtuvėje, ir dažnu atveju padeda surasti technologijos raktą bei tas paslaptis, kurios dar vadinamos know how. Labai mėgstu rizikuoti, technologijoje esu labai azartiška.  Matyt, tas nuolatinis adrenalino perteklius kasdien ir varo pirmyn į mažus pasiekimus. Moku jais džiaugtis. Ir kiekvienas mažos idėjos realizavimas  man išaugina tokius sparnus, kad mokslo horizontas dar labiau prasiplečia.

Taip pat esate minėjusi, kad norint siekti žinių, reikia turėti švyturį, į ką orientuotis. Kas Jums pačiai yra autoritetai, kas yra Jūsų švyturiai? 

Mano švyturys yra prasmingi medžiagų inžinerijos taikymai medicinoje ir kasdieniame gyvenime bei mokslininkai, kurie brėžia perspektyvas. Kalbėdama apie autoritetus, visų pirma norėčiau paminėti pasaulinio lygio moterį mokslininkę, dirbančią fotonikos srityje, Northwestern universiteto Kvantinių prietaisų centro (JAV) įkūrėją ir direktorę profesorę Manijeh Razeghi.  Ji savo biografija ir pasiekimais sužavėtų ne vieną jaunąjį mokslininką, o ką jau kalbėti apie studentus ir moksleivius. Galėčiau išvardinti ir daugiau pasaulyje pripažintų moterų: Miriam Serena Vitiello, Nanotechnologijų mokslo tiriamasis institutas, Italija, Joanna Mirecki Millunchick, Michigan universitetas, Ann Arbor, JAV bei Patricia Mooney, Simon Fraser universitetas, Kanada; taip pat nemažą būrelį vyrų, kuriuos gerbia visi optoelektronikos specialistai ir semiasi iš jų idėjų.

Ką patartumėte jaunimui, savo studentams: kaip užsidirbti aukščiausio lygio kompetencijos mokslininko vardą? Gal tam būtina ir sėkmės „dedamoji“, ne tik sunkus darbas? Juk apie sudėtingas mokslo sritis, kaip vadinama ir optoelektronika,  kasdienybėje kalbama nedaug ir „eilinis“ žmogus dažnai nieko nežino apie Lietuvos mokslo šviesulius - tarptautinės mokslo bendruomenės korifėjus, kol kas nors nepaskelbia, jog vieną ar kitą išradimą tyliai sukūrė konkretus lietuvis mokslininkas...

Studentai dabar yra labai motyvuoti. Jie domisi Lietuvos mokslininkų pasiekimais vartydami interneto puslapius ir mokslinius straipsnius, gan anksti įsijungia į pažangių mokslinių laboratorijų veiklą, dalyvauja projektų tyrimuose. Gerose mokslinėse grupėse jie greitai tobulėja, renkasi magistrantūros ir doktorantūros studijas gilindamiesi į savo mėgstamos mokslo srities tyrimus. 

„Reikia domėtis viskuo, nes tos žinios bus jums naudingos."

Apsisprendusiems daryti mokslo karjerą, linkiu būti trokštančiais žinių, darbščiais, kantriais. Turėtumėte suprasti, kad visi dalykai, fizika, chemija, biologija, technologija, medicina yra labai glaudžiai tarpusavyje susijusios. Reikia domėtis viskuo, nes tos žinios bus jums naudingos. 

Žiūrėkite į mokslą globaliau, kaip į visumą persipynusių dėsnių ir žinių. Linkiu mokytis iš savo vadovų, perimti visas žinias ir ateityje juos pralenkti. Nepamirškite pasinaudoti „Erasmus“ programos praktikos  galimybėmis bei stažuotėmis užsienio mokslo ir technologijų centruose. Išvykę galėsite palyginti Lietuvos mokslo ir tyrimo slėnių įrangą bei infrastruktūrą su užsienio centrais. Ir padaryti išvadą, kad fotonikos vystymo galimybės ir perspektyvos mūsų šalyje yra ne tik ne prastesnės, bet daugeliu atvejų ir žymiai geresnės. Nebijokite svajoti ir kurti, nebijokite klysti ir klausti! 

Laisvalaikis (nuotraukos iš asmeninio albumo)

Esate sakiusi, kad „Žinios - pats brangiausias dalykas gyvenime. Be jų mes neturėtume nei verslo ekonomikos, nei inovacijų, nei naujų prietaisų, nei pažangos, nei vaistų nuo vėžio, nei vakcinų – nieko. Tik žinios mums leidžia tai padaryti." - Kodėl būtent žinios yra Jums brangiausia?

Taip, žinios man yra pats brangiausias dalykas. Jos palaiko harmoniją manyje. Nes nežinia kasdienybėje gali kelti paniką, o klausimai moksle sužadina žingeidumą. Ir, greičiausia, ne tik man vienai.

Supraskime, kad žinios yra skirtos ne mokslininkams daryti atradimus, o mums visiems, visai žmonijai. Gyvenime visa pažanga, atradimai, taikymai yra grįsti tik žiniomis. Juk mitybą geriname ir analizuojame remdamiesi žiniomis apie organizmo funkcijas, ekonomiką reguliuojame taikydami tam tikrus dėsnius, žmogaus fizinį aktyvumą skatiname ir funkcijas koreguojame taikydami fiziologijos žinias, buities rutinos rakandus keičiame išmaniaisiais pagalbininkais, sukurtais žmogaus gebėjimu pritaikyti gamtos dėsnius. Medikai mus gydo taip pat remdamiesi ilgalaikių eksperimentinių tyrimų žiniomis apie farmacinių preparatų poveikį žmogaus organizmui. Naujos žinios, kurias mums atskleidžia moksliniai tyrimai, suteikia mums galimybes tobulinti prietaisus, kurti naujus, o svarbiausia - nuo pat idėjos suprasti jų veikimą ir galimybę valdyti parametrus.

„Nebijokime pasimokyti ir iš jaunimo. Jų smalsumas ir drąsa bandyti išmaniąsias programas bei aplikacijas yra šių laikų būdas suprasti, eksperimentuoti."

Nebijokime pasimokyti ir iš jaunimo. Jų smalsumas ir drąsa bandyti išmaniąsias programas bei aplikacijas yra šių laikų būdas suprasti, eksperimentuoti. Tai reikėtų apjungti su patyrusiųjų žiniomis. Ši dirbtinio intelekto ir fundamentikos sintezė leis greičiau žengti pažangos keliu, o mums, visuomenei, skirti daugiau laiko ne kasdienei rutinai ar sveikatos taisymui, o savo tobulėjimui, saviraiškai ir maloniems hobiams.

Man technologijų žinios yra tokios svarbios, o  jų nauda neišvengiama, kad geresnio savo mokslinės veiklos tikslo nei jas atskleisti, kaupti bei taikyti negalėčiau ir sugalvoti.

Visa bismidus kurianti ir tirianti FTMC komanda kviečia pamėgti naujas technologijas, siekti jas suprasti ir naudoti.  Patikėkite, jos tikrai padės mums gyventi saugiau, švariau, patogiau ir sveikiau.

Labai ačiū už nuoširdų ir įdomų pokalbį. Sėkmės Jūsų kelyje! 

Mokslininkę Renatą Butkutę kalbino R. Stalionytė.