Naujienos ir renginiai

 

„Gyvename labai įdomiu permainų laiku. Labai daug kas keičiasi, taip pat ir moksle“, – portalui 15min.lt sakė Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkas, fizikas dr. Audrius Alkauskas. Artėjant IPhO 2021 jis papasakojo apie savo patirtį dirbant su studentais: jaunimas mąsto visiškai kitaip, todėl sunkiau nei dėstytojai supranta matematinius dalykus, tačiau dabartiniai mokiniai ir studentai kur kas greičiau suvokia šiuolaikines technologijas.

 

Apie FTMC taip pat buvo kalbama LRT Opus laidoje „Švelnūs tardymai“, kurioje dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pasakojo apie mokslą, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus inicijuotą talentų sugrąžinimo į Lietuvą projektą bei kitas veiklas. Mažena - ne tik fizikos mokslų daktarė, mokslo populiarintoja, dėstytoja-asistentė, bet atranda laiko ir japonų kalbos mokymuisi, ir dviračiams bei bėgimui, ir poezijai.

Taip pat naujienų portaluose daug dėmesio skirta dr. Ievai Plikusienei. Mokslininkų šeimoje augusi kito karjeros kelio nesvarstė - Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbanti mokslininkė tiria SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikas ir padeda kurti įrankius, kuriais kovojame prieš COVID-19. Visai neseniai už šiuos darbus Ieva pelnė prestižinį „L'ORÉAL Baltic“ steigiamą apdovanojimą „Moterims moksle“. Daugiau apie Ievos pasiekimus skaitykite naujienų portaluose 15min.lt ir LRT.lt.

 

Jau tapo įprasta, kad karštas vasaros dienas dažnai palydi audros su įspūdingais žaibais. Tai tokia galinga ir nenuspėjama gamtos jėga, kurios neįmanoma nei suvaldyti, nei kaip nors ją panaudoti. Kaip susiformuoja žaibai, kuo jie įdomūs ir kas per reiškinys yra kamuolinis žaibas, LRT.lt papasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas, fizikos mokslų daktaras dr. Sergejus Orlovas.

 

Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas, žurnalo „Žmonės" 2020 metų mokslo žmogumi tituluotas chemijos mokslų daktaras dr. Aurimas Vyšniauskas tapo vienų iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ stovyklos lektorių.  Jis prisipažįsta, kad žiūrėdamas į meno kūrinį dažniausiai neturėtų ką pakomentuoti, o štai žvelgdamas pro mikroskopą papasakoti galėtų išties daug, todėl moksleiviams pasakos kaip tobulėjantys mikroskopijos metodai ir gebėjimas molekuliniais žymekliais pažymėti įvairiausias ląstelės vietas atskleidė mokslininkams vis daugiau ir daugiau informacijos apie tai, kaip ląstelė atrodo ir kaip viskas joje veikia. Interviu su Aurimu skaitykite Zmones.lt.