Naujienos ir renginiai

Šį rudenį Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) iškilmingai atidaryta prof. habil. dr. Eugenijaus Norkaus paroda „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“. Išskirtine numizmatikos paroda, skirta pasaulio mokslui bei žymiausiems mokslininkams pagerbti, buvo pradėta šventinių renginių, skirtų paminėti FTMC veiklos 10-metį, savaitė. Iki šiol ekspozicija aktyviai, kiek leido pandemijos nulemtos atsargumo priemonės, domėjosi mokslininkai, plačioji visuomenė. Prof. E Norkaus pinigų kolekcija itin sudomino ir Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, su delegacija spalio mėnesį pirmą kartą apsilankiusį FTMC. 

Parodos „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“ autorius ir iniciatorius - prof. Eugenijus Norkus, FTMC Katalizės skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, dirbantis fizikinės chemijos srityje, garsus Lietuvoje bei užsienyje chemikas. Už savo veiklą profesorius daug kartų įvertintas aukštais apdovanojimais, du kartus yra tapęs Lietuvos mokslo premijos laureatu (2000 m. ir 2015 m.). Kaip sako profesorius, monetų ir banknotų kolekcionavimas nuo vaikystės yra vienas iš keleto jo laisvalaikio pomėgių, laikui bėgant tapęs tikslingai renkama pinigų, ant kurių vaizduojami žymūs mokslininkai ir svarbiausi mokslo įvykiai, kolekcija, eksponuojama FTMC hole.

 

Trumpai apie numizmatikos parodą – ypatingą ir pirmąją ne tik Lietuvoje bet, pasak prof. E. Norkaus, greičiausiai ir visame pasaulyje, jau rašėme anksčiau. Parodoje eksponuojami skirtingais laikotarpiais išleisti įvairių šalių pinigai, ant kurių pavaizduoti garsiausi pasaulinio lygio mokslininkų portretai ir įvairių mokslo sričių svarbūs įvykiai. Retoji kolekcija apima fizinius, gyvybės, gamtos, technikos mokslus, filosofiją bei keletą kitų objektų.

 

Ir nors šiuo metu dėl koronaviruso grėsmių įvesto griežto karantino nėra galimybių aplankyti parodos, jos autorius visiems besidomintiems numizmatika, turi gerą naujieną: ši unikali kolekcija FTMC bus eksponuojama neribotą laiką. Tad kai tik pandemijos grėsmės atitols – kiekvienas galės apžiūrėti ekspozociją. 

 

 

Daugiau pasikalbėjome su prof. E. Norkumi, nestokojančiu mokslinių ir kūrybinių idėjų, gero humoro jausmo ir entuziazmo surengti daug kitų įdomių parodų, apie jo įdomią kolekciją, tapusia paroda „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“. Kas paskatino kolekcionuoti pinigus, skirtus būtent mokslui ir mokslininkams? Kurie mokslininkai dažniausiai spausdinami ant pinigų, kokių eksponatų daugiausia kolekcijoje ir - kaip sekasi suderinti chemijos mokslinius tyrinėjimus, povandeninį nardymą bei žvejybą?

 

- Profesoriau, parodos atidarymo metu užsiminėte, kad pinigus pradėjote kolekcionuoti dar vaikystėje, inspiruotas vieno nutikimo, tapusio šios unikalios kolekcijos pradžia. Kokia toji istorija? 

 

- Pradžia buvo ganėtinai liūdna... Dar nėjau į mokyklą, kai tėvas atidavė dėžutę su savo rinktais pinigais: buvo carinės Rusijos, Nepriklausomos Lietuvos ir kt. senų pinigų. Aš greitai išmainiau juos į spalvotus stikliukus ir saldainių popierėlius, vadinamus „fantikus“. Tokia mano pirmosios kolekcijos lemtis. Tėvas, pašto ženklų kolekcionierius, reagavo supratingai, lupt negavau. O aš tik vėliau suvokiau, kokias vertybes praradau... Berods po 7- tojo gimtadienio radau už lovos užkritusį Islandijos pinigėlį – dvi kronas (jas išsaugojau iki šiol). Moneta mane labai sudomino, patiko, tad nutariau, kad rinksiu pinigus. Žinia, sovietiniais laikais, užsienietiškų pinigų būdavo labai nedaug, neatkeliaudavo jie iki Lietuvos. Vaikystėje, jaunystėje rinkau „socialistinio lagerio šalių“ pinigus, turėjau Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, šiek tiek Jugoslavijos, bet ir tai buvo patys smulkiausi pinigėliai. Didesnius žmonės išleisdavo, jų gauti nepavykdavo. Draugai, pažįstami padėdavo: prašydavau parvežti pinigą kiekvieno, išvykstančio svetur į komandiruotę, stažuotę. Taip, vieninteliu tuomet įmanomu būdu, pildėsi mano kolekcija tais laikais. Tik atgavus Nepriklausomybę, kai atsivėrė sienos, padaugėjo kelionių, atsirado galimybė bendrauti su viso pasaulio numizmatais, mano kolekcija žymiai pagausėjo.

 

 

Numizmatu būti labai įdomu: gauni pinigą – puoli ieškoti, skaityti apie ant monetos ar banknoto vaizduojamą šalį, atvaizdus, stengiesi kuo daugiau apie tai sužinoti žinynuose, bibliotekose. Juk anksčiau sudėtinga buvo gauti informacijos apie kitas šalis, interneto nebuvo. Matyt, iš tėvo, chemiko ir filatelisto, paveldėtas žinių troškimas, smalsumas lėmė, kad tapau numizmatu. Ne azartas inspiruoja mane iki šiol ieškoti įdomių pinigų po visą pasaulį, pirkti juos iš kolekcionierių. Domina būtent mokslas, informacija. Pradedi ir – rinkti tampa vis įdomiau: rūpi pamatyti, kiek tokių pinigų išleista, sužinoti, kodėl spausdinti būtent tokie, pažiūrėti, pačiupinėti. Juk įdomu, tiesa? Pinigų kolekcionavimas - tai puikus būdas lavintis per tą informaciją, kurios ieškai.

 

- Kodėl kolekcionuojate pinigus, kuriuose įamžinti svarbūs mokslo įvykiai, mokslininkų atvaizdai? Ar lėmė faktas, kad pats esate mokslininkas, ar atvirkščiai - būtent numizmatika įkvėpė jus rinktis mokslo kelią? 

 

- Mokslininku esu visą savo profesinį gyvenimą, o koncentruotis konkrečiai į pinigų, skirtų mokslui ir mokslininkams kolekcijos rinkimą sumaniau gal prieš 5 metus. Nors ir dabar mielai priimu visus pinigus, kuriuos iš kelionių parveža pažįstami, vienu metu supratau, kad senas posakis „neįmanoma aprėpti neaprėpiamo“ galioja ir mano hobiui. Suvokiau, jog neįmanoma surinkti visų pasaulio pinigų. Pvz., filatelistai jau seniai segmentuojasi: vieni renka pašto ženklus tik su augalais, kiti – su meno kūriniais ir t.t. Tad nusprendžiau „specializuotis“ ir surinkti kelių sričių numizmatikos kolekcijas. Pirmoji jau tapo paroda „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“. Perspektyvoje tikiuosi eksponuoti labai įdomias, savo rinktas pinigų kolekcijas su Nobelio premijos laureatais, o taip pat žuvų bei įvairių kitų vandens gyventojų atvaizdais. Mano tėvas surinko pašto ženklų su Nobelio premijos laureatais kolekciją, o rinkti pinigus „iš povandeninio pasaulio“ paskatino kiti mano hobiai: esu „užkietėjęs“ žvejys ir nardytojas.

 

- Gal teko skaičiuoti, kiek turite per gyvenimą surinkęs monetų ir banknotų, kiek eksponuojate parodoje? 

 

- Ekspozicijoje „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose” yra apie 200 eksponatų, monetų esu surinkęs daugiau nei banknotų. Viską, ką turiu, yra sunku suskaičiuoti. Yra daug pinigų albumų, bet ir kolekcionuoju visą gyvenimą. Žinia, studijų metais, vėliau - sukūrus šeimą, dirbant mokslinį darbą buvo daugiau kitų rūpesčių, negu monetų rinkimas. Tikiki šiol rinkau, ką duodavo, ką rasdavau (šypsosi), o dabar jau kolekcionuoju ir renku labai kryptingai, visais įmanomais būdais: ieškau internete, kolekcionierių susiėjimuose, perku sendaikčių turguose ir t.t. Dalį tų pinigų turėjau iš anksto, bendroje kolekcijoje, o dabar jau rinkiniai „išgryninti“, kaupiami nauji eksponatai. Pavyzdžiui, šioje parodoje daug monetų su Nobelio premijos laureatais, įvairių mokslo sričių mokslininkais: fizikais, chemikais ir kt., yra 100 dolerių su Bendžaminu Franklinu, tyrinėjusiu elektrą, žaibus ir pan.

 

- Kurie eksponatai Jūsų pinigų, skirtų mokslui ir mokslininkams kolekcijoje yra unikaliausi, vertingiausi, seniausi, sunkiausiai gauti? Patarkite, į ką kreipti dėmesį?  

 

- Unikaliausi - mažiausio tiražo pinigai, pvz., parodoje yra 10 eurų moneta, kurioje vaizduojama mokslininkų pora - M. Skłodowska-Curie ir P. Curie. Šis reto tiražo pinigas, sunkiai gaunamas, gana daug kainuojantis. Raritetas yra 1935 m. banknotas su Vokietijos žymiu mokslininku Justus Liebig, beveik nebuvęs apyvartoje. Įdomi detalė: vokiečiai taip gerbė ir vertino mokslą, kad su mokslininkais Vokietija pinigus leido, o su Hitleriu nėra išleistos nei vienos monetos ar banknoto, tik pašto ženklai. Vertingas eksponatas -Naujosios Zelandijos 100 dolerių banknotas su žymiu fiziku Rezerfortu.

 

 

Monetų mano kolekcijoje daugiausia su mokslininke M. Skłodowska-Curie, nes ji vienintelė gavusi dvi Nobelio premijas: fizikos - kartu su vyru 1903 m., ir 1911 m. už asmeninius pasiekimus chemijoje. Lenkai su M. Skłodowska-Curie išleido dviejų rūšių banknotus: socialistinėje ir nepriklausomoje Lenkijoje. Daug monetų su šia mokslininke leidžia ne tik lenkai, bet ir prancūzai. Tuo tarpu ant „mokslinių” banknotų – populiariausias išradėjas Nikola Tesla.

 

Tiesa, kolekcija – specifinė ir visai neįdomi plėšikams: nėra nei vienos senovinės ar auksinės monetos. Bet moralinė ekspozicijos vertė – neišmatuojama. Juk anksčiau retai ant pinigų buvo vaizduojami mokslininkai, galbūt visuomenė mažai vertino mokslinės veiklos reikšmę pasauliui (šypsosi). Greičiausiai rastume antikos laikų pinigų su Aristoteliu, kitais filosofais. Švietimo amžiuje, galbūt, spausdino pinigus su Leonardu da Vinčiu. Deja, parodoje tokių nėra, tik mano rinkti pasaulio šalių XIX – XXI a. pinigai. Nes ant pinigų spausdinti fizikos, chemijos, gamtos mokslų tyrėjų atvaizdus, tokiu būdu pagerbiant bei viešinant jų veiklą, nuopelnus mokslui, pradėta tik tuomet, kai 1901 m. buvo įteikta pirmoji Nobelio premija. Seniausi parodoje - 1925-1926 metų pinigai. Turbūt vienas pirmųjų yra technikos mokslams skirtas 1929 m. banknotas – su išradėju Karlu Siemens ir Eifelio bokštu. Siemensas - išradėjas, kuris po to iš savo išradimo padarė verslą, gerbiamas ir vertinamas jau tais laikais tiek, kad su jo atvaizdu leido pinigus.

 

Ekspozicijoje daugiausia banknotų, skirtų mokslui ir mokslininkams pagerbti, iš buvusios Jugoslavijos, Serbijos. Vis tik daugiausia pinigų (monetų ir banknotų) su mokslininkais yra išleidę vokiečiai - tiek buvusios VDR ir VFR, tiek dabartinė Vokietija gerbia savo mokslo žmones.

 

- Jūsų žiniomis, kiek yra išleista lietuviškų pinigų, skirtų mokslui bei mokslininkams, ar galima pamatyti juos šioje parodoje?  

 

- Lietuviškų pinigų - vienas kitas, nes stengiausi surinkti į kolekciją ir visuomenei pristatyti pasaulinio lygio mokslininkų atvaizdus, mokslui reikšmingų įvykių vaizdavimą ant pinigų. Mano žiniomis, ši kolekcija - unikali, vienintelė Lietuvoje ir visame pasaulyje, kiek teko domėtis. Mūsų šalyje buvo išleisti lietuviški pinigai litai – su humanitariniams mokslams nusipelniusiais J. Jablonskiu, Valančiumi, Žemaite, su medicina susijusiu dr. J. Basanavičiumi, jų neeksponuoju. Yra įdomi jaunųjų mokslininkų renginiui FiDi - Fizikų dienoms skirta lietuviška 1,5 euro moneta, išleista 2018 m. Vienoje nominalo pusėje – Fizikų dienų simbolis Dinas Zauras, kitoje - įvairios būtybės. Jau turime Lietuvos monetų kalyklos auksines monetas, skirtas lazeriams, kardiochirurgijai, bet kol kas nėra pinigų, skirtų lietuviškai chemijai ar fizikai, šių sričių mokslininkams. Estai yra išleidę kelis pinigus su mokslininkais, yra Sovietų sąjungos pinigų su mokslininkais Lomonosovu, Mendelejevu, fiziku Popovu, Lebedevu. Matyt, sovietmetis lėmė, kad kol kas neturime mokslui ir mokslininkams skirtų lietuviškų pinigų, greičiausiai, juos išleis ateityje (šypsosi).

 

 Mylimas ir gerbiamas FTMC Katalizės skyriaus kolegų

 

- Visus parodos eksponatus suskirstėte į grupes: chemiją, fiziką, matematiką, astronomiją, gyvybės ir gamtos mokslus, filosofiją bei technikos mokslus. Atlikote didžiulį darbą, nes dalis sričių, pvz. ,chemija ir fizika, „dalijasi“ mokslininkais (pvz, M. Skłodowska-Curie), taip pat visus banknotus ir pinigus galima pamatyti iš abiejų pusių. Kurie Jums, chemijos mokslų daktarui, įdomiausi? 

 

- Keista, bet fizikos mokslui ir mokslininkams skirtų pinigų ekspozicijoje daugiau, nei chemijai (šypsosi). Tiesa, kaip ir su M. Skłodowska-Curie, kartais sudėtinga priskirti eksponatą vienai kategorijai, tad pasiklioviau savo žinomis ir nuojauta. Chemijos skyriuje pamatysite švedų pinigą su Nobeliu, daug eksponatų su vokiečių mokslininkais. Pvz., žymiais teoretikais Maksu Planku, Albertu Einšteinu bei kt.; žymų chemiką organiką Justus Freiher fon Liebiech, be kitų mokslinių nuopelnų, įkūrusį pirmąją Vokietijos cheminių tyrimų laboratoriją, išradusį elementinės analizės aparatą ir kt.

 

Įdomi pinigų grupė, kurioje vaizduojamas objektas - mokslinis išradimas, pvz., moneta su žymiu optikos išradėju Carl Zeiss ir mikroskopu, Pastero portretu vienoje ir įvairiais cheminiais indais kitoje monetos pusėje. „Technikos“ skyriuje yra daug pinigų, skirtų mokslininkams – rašto pradininkams: Brailiui, Gutenbergui, Fiodorovui, Skarinai. Yra monetų ir banknotų, skirtų geležinkeliui, Eifelio bokštui, 100 metų dyzelinio variklio išradimo sukakčiai ir daug kitų.

 

- Kuo išsiskiria keturi, specialiai šiai parodai įsigyti eksponatai, Jūsų pavadinti „New arrivals” ir patalpinti atskirame stende? 

 

- Šie eksponatai – itin savito leidimo, todėl labai ypatingi. Juos gavau visai neseniai. Atkreipkite dėmesį, kad tai yra visas rinkinys, skirtas mokslininkui ir tam tikram svarbiam įvykiui pažymėti: moneta, vokas ir pašto ženklas. Moneta taip patalpinta ant voko, tad gerai matyti visa informacija. Tokių vokų yra skirta Faradėjui ir kt. Norėjosi visuomenei parodyti išskirtinių objektų.

 

 

- Kas paskatino surengti parodą, pristatyti unikalią kolekciją visuomenei? Ką šie pinigai pasakoja Jums apie pasaulio pagarbą mokslininkams ir mokslui?  

 

- Mano noras, kaip rašau parodos pristatyme, - kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pastebėtų, jog pasaulis žymus ne vien karaliais, kad mokslininkai ir mokslas - verti būti pagerbti, jų atvaizdai spausdinami ant pinigų. Čia yra ir džiugesio, kad pasaulis nors retkarčiais, tam tikromis progomis, atsigręžia į mokslininkus (juokiasi). Juk šiokia tokia pagarba mūsų darbui yra tiesiog džiugu. Taip pat labai įdomu pamatyti, kaip įvairios tautos išreiškia pagarbą savo mokslininkams, jų veiklai. O ir skirtingų šalių pinigai yra patys labai įdomūs, sužinai daug faktų apie numizmatikos istoriją. Pvz., popierinių pinigų sudėtis paprastai slepiama nuo padirbinėtojų, monetų sudėties taip pat nežinojome, tik dabar kolekcijų kataloguose galime rasti jų sudėtį. O JAV, po karo pradėjus dingti 1 ct monetoms, paaiškėjo, kad jas kaldino iš vario, vertesnio už centą. Taigi, žmonės jas kaupė, lydė ir pardavinėjo kaip varį. Tuomet pradžioje vario kiekis monetoje buvo sumažintas, o toliau kylant jo kainai, moneta pradėta gaminti iš plieno šerdies padengtos nedideliu kiekiu vario. Tuo tarpu mūsų naudojami geltonieji eurocentai yra pagaminti iš vadinamojo „skandinaviško aukso”, kuriame, žinia, jokio aukso nėra. Bet šis lydinys yra atsparus korozijai ir, lyginant su sovietiniu geltonu penkiakapeikiu, nelabai juoduoja.

 

Pasaulyje yra įdomiausių - ovalių, trikampių, keturkampių - pinigų, apyvartoje gali būti net 18 kampų moneta. Yra neįprastų nominalų: pusantro guldeno, 10 milijardų arba vokiškų infliacinių banknotų, kurių viena pusė atspausdinta, o kita – tuščia, nes pinigų vertė krito kasdien.

 

- Kodėl pats tapote chemijos mokslininku? Kaip pavyksta įtemptą mokslinę veiklą suderinti su pinigų kolekcionavimu?  

 

- Obuolys nuo obels nenuriedėjo, minėjau, kad abu mano tėvai – chemikai, tėvas buvo chemijos profesorius, mama taip pat baigusi Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Leidau laiką vaikystėje pas tėvą darbe ir pasąmonėje liko lemtingas vaizdinys. Arba, kaip sakė man dėstęs aštraliežuvis prof. Kazimieras Daukšas: „Jei vaikai pasirenka tėvų profesijas, jie neturi fantazijos”. Matyt, aš esu visai be fantazijos, nes mano žmona – taip pat chemikė, ir dukra chemiją studijavo (juokiasi). Trumpai ir aiškiai: chemija man yra ir hobis, ir profesija, kuriai skiriu savo laiką. O numizmatika – įtraukia… Kiekvienoje šalyje, kurioje dirbu kaip mokslininkas, būtinai aplankau numizmatų susiėjimus, prekyvietes, ypač jei intensyviai renku kolekciją. Tai mano hobis, ir puikus poilsis nuo tiesioginio darbo, įnešantis į gyvenimą daug naujų spalvų. Esu dėkingas šeimai, artimiesiems, kurie palaiko ir padeda man džiaugtis šiuo pomėgiu.

 

 

Dar domiuosi ichtiologija ir povandeniniu sportu. Dešimtoje klasėje susidomėjau nardymo treniruotėmis, povandeninio orientavimosi varžybomis, sportavau daug metų. Dabar nardau savo malonumui ir – traukiu pinigus iš jūros (šypsosi). Vaikystėje, pas senelius Palangoje nardydavome prie senojo Palangos tilto polių, kur nuo Smetonos laikų poilsiautojai į jūrą mesdavo monetas. Nardymo rezultatus – senus lietuviškus ir sovietinius pinigėlius - taip pat sudėjau į parodą.

 

- Kodėl nusprendėte padovanoti eksponuojamą vertingą numizmatikos kolekciją Fizinių ir technologijos mokslų centrui? 

 

- Daug šiuo klausimu nenoriu kalbėti… Pasakysiu tiek, kad tai mano dovana FTMC 10-metų jubiliejaus proga, taip pat noriu, jog kuo daugiau žmonių suprastų esminę tiesą: iš gyvenimo reikia ne tik imti, bet ir duoti.