Įžengus į Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC), dėmesį patraukia įdomus meno kūrinys – žinomos lietuvių dailininkės Arūnės Tornau tapybos darbas „Mėlyna juosta“. Šis paveikslas, organiškai įsiliejantis į šviesų centro interjerą, tarsi skleidžia ypatingą šviesą ir kiekvieną, žvelgiantį į šį kūrinį, įkvepia naujai idėjai, prasmingai minčiai, šviesesnei, sėkmingai, kūrybos kupinai dienai...
„Mėlynoji juosta“ FTMC erdves papuošė, kai pradėjome intensyviai ruoštis centro 10-metų veiklos jubiliejinei šventei: tikėjomės įsibėgėjus pavasariui, balandžio mėnesį, iškilmingai pažymėti šią svarbią sukaktį. Tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija privertė keisti planus ir svarbiai FTMC sukakčiai pažymėti skirti renginiai buvo nukelti. Jie vyksta šiuo metu: rugsėjo 28 d. – spalio 1 d. FTMC 10-metų veiklos sukakčiai pažymėti skirtos tarptautinės mokslinės konferencijos
10 metų mokslinės kompetencijos ir aukštųjų technologijų inovacijų ir
APROPOS 17, paroda „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“ ir kiti renginiai.
A. Tornau paveikslas „Mėlyna juosta“ - FTMC vykstančios šventės dalis. Centro hole specialiai paskirtoje vietoje eksponuojamas kūrinys, skirtas papuošti interjerui ir įkvėpti kūrybai čia dirbančius mokslininkus. Eksponuodama savo darbą, A. Tornau siunčia pačius nuoširdžiausius linkėjimus FTMC bendruomenei svarbios sukakties proga. „Mėlyna spalva suteikia neaprėpiamos erdvės pojūtį ir įkvepia svajones“, - sako paveikslo autorė Arūnė Tornau, paklausta, kodėl būtent šio kūrinio skleidžiama energija nusprendė pasidalinti su FTMC bendruomene ir svečiais.
- Kaip ir kodėl Jums kilo mintis paveikslą „Mėlynoji juosta“ eksponuoti Fizinių ir technologijos mokslų centre?
A. Tornau: Prieš gerą dešimtį metų ėmiau tapyti didelio formato darbus. Jų eksponavimas yra gana sudėtingas, jie reikalauja išskirtinio dydžio (geriausia, parodinių) erdvių. Standartiniame bute, net ir nuosavame name, sunku pritaikyti tokio formato paveikslą. Modernus FTMC pastato vestibiulio interjeras pasirodė patraukli vieta, kur galėtų gražiai „suskambėti“ didelių gabaritų kūrinys. Tokių šviesių ir „švarių“ erdvių net sostinėje yra gana mažai. Todėl džiaugiuosi, kad šis mano paveikslas rado vietą jūsų pastate.
Mano studija – nedidelė, todėl gerai apžiūrėti paveikslo negaliu, tam reikia kitos – parodinės ar panašaus dydžio patalpos. Paveikslas naujoje erdvėje gali atrodyti kitaip nei dirbtuvėje. Tik už studijos ribų galutinai pamatai jo pliusus ir minusus. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: apšvietimo, sienų spalvos, lubų aukščio ir t. t. Jums, tikiuosi, bus įdomu pasižiūrėti ir įvertinti paveikslą, o man - jį pamatyti naujomis akimis. Pasitaiko, kad po parodos parsivežu darbą namo ir jį tobulinu.
FTMC - ne pirmas visuomeninis interjeras, kur buvo eksponuojami mano kūriniai: jie yra rodyti Prezidentūroje, Seime, Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Vilniaus mažajame teatre ir kitose vietose. Man patinka eksponuoti savo darbus šiuolaikiniuose, architektūriškai švariuose, daiktais neapkrautuose interjeruose.
Labai smagu, jog šis paveikslas papuošė FTMC jo veiklos 10-mečio proga ir tapo tarsi įžanga į šventinius renginius. Tai – gražus sutapimas ir džiugu, kad galiu prisidėti prie šventinės nuotaikos sukūrimo.
- Kas įkvėpė šio paveikslo siužetą, pagrindinę mintį? Kodėl vyrauja mėlyna spalva, galbūt tapydama naudojote specialią techniką?
A. Tornau: Mano kūrybos stilius - abstrakti tapyba, esu lyrinės pakraipos abstrakcionistė. Visuomet traukė žmogaus ir gamtos laikinumo, trapumo, kaitos temos. Buvo laikas, kai man ypatingai patiko įvairūs mėlynų spalvų tonai, mėlynai-pilki atspalviai. Tos spalvos man asocijuojasi su svajonėmis, nepasiekiamais toliais, oru, erdve.
Sunku tiksliai pasakyti, kas įkvėpė nutapyti būtent šį paveikslą, bet tai - vienas mano „mėlynojo periodo“ kūrinių, sukurtas tyrinėjant mėlynos spalvos galimybes. Kūrinio centre matome mėlynų atspalvių juostą, ji „uždaro“ paveikslą tarsi barjeras, už kurio plyti kita, paslaptinga erdvė. Taip sukuriamos dvi sąveikaujančios kompozicinės dalys. Kažkas žinoma ir atpažįstama yra arti, o daug neatrasto, stebuklingo ir paslaptingo slypi tolimesnėje, nepažintoje erdvėje.
Kaip dailininkei man buvo itin įdomu tyrinėti erdvių kaitos, artimo/tolimo plano ir spalvos niuansų santykius spalvai tolstant. Norėjau išsiaiškinti mėlynos spalvos galimybes: kiek ir ką galiu padaryti, ją naudodama. Nuo visiškai šviesios, beveik nematomos melsvos, iki labai tamsios, juoduojančios mėlynos. Šioje vietoje reikėtų daugiau papasakoti apie dailininko „virtuvę“, bet tam reikėtų atskiro straipsnio. Jei trumpai, mėlynai (ar kitai) spalvai ištyrinėti nepakanka vieno, dviejų ar net dešimties ar dvidešimties paveikslų. Kai dailininkas turi kokią nors mintį, jis ją visaip „vartalioja“: ar mėlyna spalva visiškai lygi, ar ištrinta su skiedikliu ar be, gal ji tiršta, gal kobalto mėlyna, ultramarino arba Berlyno mėlyna? Tai čia ir yra „virtuvė“, kai tyrinėji tą spalvą, kai nespėji to padaryti viename kūrinyje ir mintis keliasi į kitą. Paveikslo pavadinimas ir įvardija jo tematiką: mėlyna juosta uždaro, užveria, riboja ir, tuo pačiu, atveria kelią skrydžiui į kitą mėlyną erdvę. Taip trumpai galėčiau paaiškinti.
Nepaisant dydžio, paveikslą tapiau naudodama tradicinę techniką, t. y. ant gruntuotos drobės, aliejiniais dažais. Nenaudoju populiarių greitai džiūstančių akrilinių dažų ar sintetinių priemonių efektams kurti. Jie, nors išdžiūva per valandą, suteikia efektus, kurių aš visai nesiekiu ir nenoriu. Ant nutapyto paviršiaus dažnai dedu organines medžiagas - pastelę, pigmentą, anglį ar braižau pieštuku, taip suteikdama paveikslui tam tikro gylio.
- Šis Jūsų kūrinys - ypatingas, paveikslo stebėtoją tarsi apgaubia savitu švytėjimu, spinduliuoja viltį. Ką norėjote pasakyti šiuo kūriniu, apie ką kviečiate susimąstyti, kokią žinią „Mėlynoji juosta“ siunčia pasauliui?
A. Tornau: Šis paveikslas – nėra žinutė, jį tapydama sąmoningai tikrai nieko „nekodavau“. Tai, greičiausiai, požiūrio klausimas, bet, mano nuomone, kurdamas dailininkas ieško geriausio meninio sprendimo ir būdo savo idėjai realizuoti. Jeigu jam pavyksta, paveikslas ir yra ta „žinutė“. Kai tapydamas paveikslą galvoji, kaip čia dabar jį žiūrovas žiūrės ir vertins – toks kūrinys nepavyks.
Manau, kad geras meno kūrinys savaime veikia žiūrovą. Kita vertus, jeigu meno kūrinys nepadaro stebėtojui įtakos, galbūt, šis kūrinys skirtas ne jam, o gal - nepakankamai gerai atliktas. Tačiau, jeigu tarp meno kūrinio ir žiūrovo atsiranda rezonansas, tuomet atsiranda ir tarpusavio ryšiai – vienokie ar kitokie. Aišku, kaip dailininkei, man labai malonu, kai kūrinys kitiems praskaidrina nuotaiką, kai nuteikia maloniai. Nesinori, kad tavo kūryba veiktų neigiamai. Bet dailininkas gali turėti geriausių ketinimų, o iš paveikslo žiūrovas „pasiima“ visai kitas, nei tikėtasi, mintis ir jausmus. Tikiuosi, kad mano paveiksluose „užkoduotos“ mintys ir emocijos žiūrovui bus atpažįstamos, o paveikslas „Mėlyna juosta“ žiūrovą nuteiks optimistiškai, suteiks malonių įspūdžių ir sukurs centre šventinę, pakylėtą nuotaiką.
- Kaip manote, kas vienija Meną ir Mokslą, kodėl mokslininkai dažniausiai yra labai kūrybingos asmenybės?
A. Tornau: Ir moksle, ir mene yra daug kūrybos, atradimų, ieškojimų, todėl, man atrodo, šios sritys yra labai panašios. Turiu pasakyti, kad man visada atrodė, jog mokslininkai yra labai smalsūs žmonės, besidomintys įvairiomis meno sritimis: teatru, daile, kinu. Nebijantys parodyti savo nežinojimo ir drąsiai siekiantys išsiaiškinti. Mano aplinkoje visada būdavo mokslininkų, kurie labai aktyviai domėdavosi kūrybos procesais, ir tos jų savybės man labai patiko. Todėl tikiuosi, kad mano paveikslas atsirado tinkamoje erdvėje, o FTMC dirbantys ir besilankantys mokslininkai bus išties geri žiūrovai.
Trumpai apie autorę:
Arūnė Tornau – žinoma Lietuvos tapytoja. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narė, 2009–2016 m. LDS tapybos sekcijos pirmininkė. Nuolatos dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvoje rengiamose parodose, yra surengusi virš 30 asmeninių parodų. Vykdė edukacinius meno projektus Lietuvoje bei užsienyje. A. Tornau yra kelių dailės vadovėlių autorė, rašo straipsnius, kuria videofilmus, televizijos ir radijo laidas apie meno pedagogiką ir meną. Kūrė scenografiją spektakliams, kuravo tapybos parodas.
A. Tornau portreto autorius: S. Kairys. Dailininkę kalbino R. Stalionytė