Pandemijos akivaizdoje Žaliasis kursas tampa dar svarbesnis
Vakar daugiau nei 200 tyrėjų, inovatorių ir politikų internetiniame seminare „Post-COVID Green Deal Technology-Powered Recovery in Europe” aptarė popandeminį Europos ekonomikos gaivinimą, paremtą ES Žaliuoju kursu bei žaliosiomis technologijomis.
Kaip COVID-19 paveiks Europos Žaliąjį kursą? Koks bus Europos Sąjungos šalių atsigavimo po pandemijos procesas – kiek tvarus ir grįstas mokslo žiniomis bei technologijų inovacijomis? Šiais ir kitais aktualiais klausimais diskutavo nuotolinio seminaro dalyviai ir kviestiniai pranešėjai: už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (EARTO) bei VTT techninių tyrimo centro Suomijoje prezidentas prof. Antti Vasara, EARTO ir Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (RTO Lithuania) Valdymo tarybų narys, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius prof. Gintaras Valušis.
Prof. Antti Vasara
Renginyje kalbėjęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad žaliosios technologijos yra viena pagrindinių ašių tų sprendimų, kurių šiandien labiausiai reikia, nes jos leidžia mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei stiprina Europos strateginę autonomiją.
„Šiemet paskelbsime Žaliojo kurso kvietimą teikti paraiškas veikloms, orientuotoms į praktinius rezultatus nulinės taršos, bioįvairovės, ekosistemų apsaugos, klimato, žiedinės ekonomikos, energetikos ir kitose srityse. Šiais metais planuojama paskelbti 900 mln. eurų vertės „Horizon“ programos kvietimą, kuris padės spręsti klimato kaitos iššūkius“, – artimiausiais mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo planais dalinosi V. Sinkevičius.
Jo nuomone, dabartinėje pandemijos akivaizdoje ypač svarbu investuoti į tas sritis, kurios leis ne grįžti atgal į kaip buvo, o sukurti geresnę ateitį. Dėl šios priežasties visi atliekami moksliniai tyrimai ir kuriamos inovacijos turi atliepti visuomenės poreikius: „Ateityje turime užtikrinti, kad viešosios investicijos, skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, visų pirma, tarnauja visuomenės interesams, net jei jos neatneša trumpalaikių naudų ar pelno“.
Eurokomisarui pritarė EARTO prezidentas A. Vasara. Savo kalboje jis minėjo būtinybę išnaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų potencialą kuriant inovacijas ir siekiant gerinti gyvenimo kokybę bei stiprinant ekonominį konkurencingumą.
Paklaustas apie Sumanią specializaciją, A. Vasara teigė, jog mažos šalys privalo atrasti ir kurti savo išskirtinę kompetenciją ir tuo pačiu atliepti tokias visos Europos iniciatyvas kaip Žaliasis kursas. EARTO prezidentas taip pat kvietė atkreipti dėmesį į tai, kad klimato kaita neturi vieno sprendimo, tad šalys bei institucijos privalo aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, norėdamos realiai išspręsti kylančius iššūkius.
Remdamasis savo patirtimi, FTMC direktorius G. Valušis minėjo RTO Lithuania narių inicijuotą tarpinstitucinių jungtinių mokslinių tyrimų skatinimo programą bei bendradarbiavimo stiprinimą su Baltijos jūros regiono šalimis – Skandinavija, Lenkija, Vokietija.
Prof. Gintaras Valušis
Diskusijose apie mokslo ir technologijų inovacijų aukštos pridėtinės vertės valstybių ekonomikoms svarbą, G. Valušis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lietuvos lazerių sektorius praeitos krizės akivaizdoje parodė, jog yra gerokai atsparesnis ekonominiams sukrėtimams nei daugelis kitų ekonomikos sektorių.
Internetinį seminarą organizavo Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacija (RTO Lithuania) ir Lietuvos mokslo ryšių biuras Briuselyje (LINO biuras).