Naujienos ir renginiai

 

Pasak FTMC Tribologijos laboratorijos vadovo dr. Svajaus Asadausko, tarptautiniame projekte dalyvavo mokslo ir pramonės partneriai iš 9 šalių: Nyderlandų (koordinatorius - Vageningeno u-tas), Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos, Graikijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Italijos. COSMOS dalyviai tyrinėjo inovatyvių žemės ūkio kultūrų, aliejinių augalų sėjamųjų judrų (lot.Camelina sativa) ir abisininių balžų (lot. Crambe abyssinica) pritaikymo pramoniniam naudojimui galimybes.

 

FTMC mokslininkai kartu su projekto partneriais „Arkema France” per kelerius projekto metus sukūrė naują organinės sintezės metodą, leidžiantį gaminti hidraulinį skystį iš judrų ir balžų augalinių aliejų. COSMOS projekto Lietuvoje vadovas FTMC dr. Svajus Asadauskas pastebi, kad iš nemaistinių aliejų sukurtas ir patentuotas inovatyvus hidraulinis skystis pasižymi geresnėmis savybėmis nei įprastai naudojami tepalai:

 

„Palyginus su kitais tepalais, pagamintais iš mineralinių, sintetinių ir iš atsinaujinančių bazinių alyvų, šis hidraulinis skystis turi daugelį pranašumų: mažą lakumą, žemą užšalimo temperatūrą, gerą tirpumą ir pan. Tačiau pagrindinis, techninis, iš judrų ir balžų aliejų sukurto hidraulinio skysčio privalumas - tai puikus klampos stabilumas, kylant temperatūrai.  Ilgai dirbdami hidrauliniai agregatai smarkiai įkaista, dėl to smarkiai sumažėja hidraulinio skysčio klampa.  Tokiu būdu ne tik mažėja viso agregato efektyvumas, bet ir spartėja hidraulinių siurblių bei kitų komponentų dilimas, tuo tarpu temperatūra - kyla dar greičiau.”

 

Žinios apie iš judrų ir balžų aliejų pagaminto augalinio hidraulinio skysčio struktūrą ir sintezę jau yra saugomos Fizinių ir technologijos mokslų centro ir „Arkema France” išradėjų patentinės paraiškos.

 

Projekto metu FTMC Tribologijos laboratorijoje mokslininkai taip pat kūrė inovatyvius plastiklius bei poliamido atliekų perdirbimo metodus. Dr. S. Asadauskas akcentuoja, kad plastikai iš poliamidų, ypač nailonas, kevlaras ir pan., aplinkoje degraduoja daug lėčiau, nei dauguma kitų plastikų. Siekiant efektyvesnių perdirbimo procesų, „Arkema France” pilotinėje linijoje apdorotos poliamidų atliekos buvo siunčiamos į FTMC, kur buvo tiriamas jų perdirbimas iki organinių skysčių, tinkamų tepalams. Pasak FTMC mokslininko, šis procesas dar turi būti tobulinamas, tačiau tarptautinio projekto COSMOS metu gauti rezultatai jau buvo sėkmingai pristatyti mokslinėse konferencijose.

 

Taip pat, naudodami sėjamųjų judrų ir abisininių balžų aliejus, mokslininkai susintetino plastiklius ir tyrinėjo jų sąveiką su izopreno guma bei kitais polimerais. Plastiko ilgaamžiškumą dažnai nulemia plastiklio migracija, dėl kurios sumažėja elastiškumas, atsparumas tempimui, pasikeičia išvaizda ir kitos savybės. Pasak dr. S Asadausko, FTMC sukurti inovatyvūs plastikliai demonstravo lėtesnę migraciją, nei įprastiniai. Ir nors COSMOS projektas jau baigėsi, šiuos tyrimus FTMC mokslininkai ir toliau tęsia, bendradarbiaudami su VU Chemijos instituto Polimerų chemijos katedra.

 

 

Daugiau apie H2020 COSMOS projektą: