Naujienos ir renginiai

 

„Atvira ugnimi degančios ir smilkstančios padangos aplinkoje paskleidžia labai daug teršalų. Jie yra itin nuodingi, pavojingi visai bioįvairovei. Šiuo atveju į aplinką patekusių teršalų toksiškumo lygis – išskirtinai didelis, su niekuo nepalyginamas. Užgesinus gaisrą, aplinkos ir oro taršos rodikliai pamažu sugrįžta į saugias sveikatai ir aplinkai normas. Tačiau dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais, kurį mes vertinsime, turės ilgalaikį poveikį visai aplinkai plačiąja prasme. Visi sunkieji metalai pasižymi kancerogeninėmis ir mutageninėmis savybėmis. Žmonių sveikatai gaisro metu į aplinką išmestų toksinių teršalų poveikis gali būti jaučiamas dešimtmečiais.“ -  įspėja FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. S. Byčenkienė.

 

Nuvykę į gaisravietę, mokslininkai dr. V. Dudoitis ir dr. D. Valiulis surinko dirvožemio mėginius 5 km spinduliu aplink Alytaus padangų perdirbimo gamyklą. Taip pat paimti foniniai mėginiai palyginimui. Pasak mokslininkų, per savaitę, kol buvo gesinami keli hektarai Alytaus perdirbimo gamykloje degančių padangų, į aplinkos orą pateko policikliniai aromatiniai angliavandeniliai  (tokie kaip benz(a)pirenas), dioksinai ir furanai, polichlorinti bifenilai ir kt.), sieros dioksidas, azoto oksidai,  anglies dvideginis, sunkieji metalai (As, Pb, Hg, and Cr ir kt.), juodoji anglis suodžiai), aerozolio dalelės ir kitos toksinės medžiagos. Iš viso planuojama ištirti 50 bandinių.

 

„Svarbiausia, kad mūsų tyrimai padės nustatyti, kiek stipriai užteršta aplinka. Būtina suvokti, kad sunkieji metalai, išsiskyrę degant padangoms, lengvai kaupiasi dirvožemyje, bet - sunkiai iš jo pasišalina. Patys pavojingiausi žmogaus organizmui sunkieji metalai yra švinas, kadmis ir gyvsidabris. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į jų sinergetinį poveikį organizmui, kai žala padaroma neviršijant kiekvieno iš elementų didžiausios leistinos normos. Priklausomai nuo koncentracijos, jie gali sukelti endeminius susirgimus, susijusius su konkrečiu elementu, sąlygoti augimo ir vystymosi nukrypimus, paveikti centrinės nervų sistemos veiklą,  pažeisti reprodukcines funkcijas. Šiuo atveju, kiek  giliai nuodingi teršalai skverbsis į gilesnius grunto sluoksnius - daugiausia nulemia išplovimas vandeniu, dirvožemio rūgštingumas, granuliometrinė dirvos sudėtis, molio ir organinės medžiagos kiekiai.“ – akcentuoja dr. S. Byčenkienė.

 

Dėl gaisro Alytuje ir rajone paskelbta ekstremali situacija.

 

 

Papildyta 2019-10-30. Po žinios, kad tiriame dirvožemio taršą, į FTMC jau kreipėsi Alytaus miesto savivaldybė ir Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaujame su jomis. Tyrimų rezultatus paviešinsime visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.