Naujienos ir renginiai

 

Pastaraisiais metais mokslininkai stebi klimato kaitos poveikį Lietuvos vandens ištekliams, kraštovaizdžiui, ekosistemoms ir biologinei įvairovei, aplinkos oro kokybei, visuomenės sveikatai. Šiltėjantis klimatas veikia atliekų tvarkymo, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitas sritis. Paprastai kalbant, visame pasaulyje vykstantys pražūtingi klimato kaitos padariniai neigiamai veikia visų žemynų ir valstybių, taip pat ir Lietuvos, ekonomiką.

 

Moksliniai taikomieji tyrimai aplinkotyros ir klimato kaitos procesų srityse yra prioritetinė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) veiklos kryptis. Aplinkotyros srityje dirbančių FTMC mokslininkų projektai pelno aukščiausius tarptautinius įvertinimus bei padeda Lietuvos valstybei įgyvendinti Jungtinių Tautų Bendrojo klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Kioto protokolo įsipareigojimus. Tai – pagrindiniai tarptautiniai klimato kaitą reguliuojantys dokumentai, ratifikuoti LR Seimo.

 

Pasak FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės, JT Bendrojo klimato kaitos konvencija nustatė bendrą tikslą pasaulio valstybėms: stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentraciją atmosferoje. Klimato kaitą skatinančių išmetimų kiekį privalome sumažinti tiek, kad sustabdytume pavojingą antropogeninę sąveiką su klimato sistema.

 

 

Lietuva antrajame etape 2013-2020 m. pagal Kioto protokolą, kartu su kitomis ES narėmis įsipareigojo sumažinti išmetamų, klimato kaitą skatinančių dujų kiekį 20% (lyginant su 1990 m.). Taip pat privalu kasmet pateikti informaciją apie apskaičiuotą visų Lietuvoje absorbentais pašalinamų ir išmetamųjų ŠESD kiekį, kurių neapima Monrealio protokolas. Nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita kasmet teikiama Europos Komisijai ir JTBKKK sekretoriatui.

 

Jau aštuonerius metus šias nacionalines kasmetines ataskaitas rengia FTMC dr. Steigvilė Byčenkienė. Ji yra apskaitos ataskaitos rengimo komisijos narė ir transporto ŠESD emisijų apskaitos ekspertė. Rengiant šias ataskaitas tiesiogiai dalyvaujama klimato kaitos švelninimo politiniuose sprendimuose Lietuvai. Pvz.,  2005 - 2030 m. nustatytas tikslas Lietuvai sumažinti šiltnamio dujų emisijas 9 % (lyginant su 2005 m.), buvo įvertintas remiantis būtent šiais skaičiavimais. Mokslininkė akcentuoja, kad 9 % Lietuvai nėra optimistinis skaičius, kadangi šiai dienai turime teigiamą tendenciją +10 %.

 

Pasak dr. S. Byčenkienės, specialia moksline metodika pagrįstais skaičiavimais nustatyta, kad ES valstybėse daugiausia CO₂ išskiria transporto sektorius: beveik 30% viso ES išskiriamo CO₂ kiekio. Iš jų apie 70% sudaro keliuose (kelių transporto) išmetamas kiekis.

 

Lietuvoje didžiausią susirūpinimą kelia pagrindiniai išmetamų ŠESD šaltiniai energetikos sektoriuje  - transportas ir kuro deginimas energijos gamybai. Lyginant su 1990 m., šiltnamio efekta skatinančių išmetimų sumažėjo apie 58%, neįskaitant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriaus poveikio.

 

 

FTMC dr. S. Byčenkienė pastebi, kad 1990-2000 m. ŠESD išmetimai žymiai sumažėjo, nes tuo laikotarpiu griuvo Sovietų Sąjunga ir, Lietuvai perėjus prie rinkos ekonomikos, mažėjo pramonės gamyba bei degalų naudojimas. Vėliau, atsigavus ekonomikai, iki pat 2009 m. pasaulinės ekonominės krizės, klimato šiltėjimą skatinančių dujų išmetimai Lietuvoje augo gana sparčiai. Vėlesniais metais fiksuojamą augimą taip pat galima sieti ir su Ignalinos AE uždarymu, tačiau šis padidėjimas buvo žymiai mažesnis negu buvo prognozuota.

 

2011-2013 m. mokslininkai vėl fiksavo mažesnį bendrą  išmestą ŠESD kiekį dėl elektros energijos importo bei padidėjusio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Nuo 2013 m. bendras išmetamų ŠESD kiekis (neįskaitant ŽNPKM sektoriaus) stabilizavosi, tačiau šiuo metu išmetamų šiltnamio dujų kiekis šiek tiek padidėjo dėl augančio transporto priemonių skaičiaus ir padidėjusios pramonės gamybos.

 

Siekdama sušvelninti klimato kaitą ES tikisi iki 2050 transporto sektoriaus išskiriamo anglies dvideginio išmetimus į aplinką sumažinti iki 40 %, lyginant su 1990 m.

 

Minėdami Tarptautinę klimato kaitos dieną, FTMC mokslininkai kviečia visuomenę mažinti klimato kaitą skatinančių dujų emisijas ne tik transporto, bet ir kitose srityse.