Naujienos ir renginiai

 

2019-tieji metai yra ypatingi Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, nes šiemet minimas Liublino unijos 450-metis. Ši, abiems kaimyninėms valstybėms reikšminga sukaktis, paskatino FTMC mokslininkus organizuoti bendrą abiejų šalių mokslinę fizikų konferenciją.  Jos tikslas - skatinti ir stiprinti mokslininkų bendradarbiavimą.

 

 

 

Pirmoji konferencijos diena vyko nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Ją iškilmingai pradėjo FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska ir LR Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas. Jie pasveikino abiejų valstybių mokslininkus ir pasidžiaugė iniciatyva, dar labiau suartinančia dvi šalis – kaimynes.

 

„Džiaugiuosi, kad plečiasi mokslinis bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Lietuvos. Ir tikiuosi, kad šios konferencijos metu užmegzti kontaktai tarp Lietuvos ir Lenkijos akademinių bendruomenių bus ne tik neabejotina paskata keistis naujomis idėjomis, bet ir sukurs galimybę vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus.”  – kalbėjo Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska.

 

 

„Lenkija – viena iš šalių, su kuriomis siekiame sukurti aktyvius ir betarpiškus mokslinio bendradarbiavimo ryšius, kartu dirbti, vystant mokslą, technologijas ir inovacijas. Tad džiaugiamės abiejų valstybių noru ir pastangomis sustiprinti, išlaikyti artimos kaimynystės santykius, plėtoti mokslinius, politinius ir kultūrinius tarpusavio ryšius.” – sakė URM viceministras N. Germanas.

 

 

FTMC direktorius prof. G. Valušis pabrėžė, kad Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai fizikai visada palaikė asmeninius kolegiškus ryšius, dirbo ties bendrais projektais ir nuolatos tarpusavyje dalijosi moksline patirtimi.  Keli panašūs renginiai buvo organizuoti 1991 – 1996 m. Būtent tuomet lietuvių-lenkų mokslininkų tandemas buvo stiprus tarptautinių konsorciumų kūrimo veiksnys, kuriant europinių mokslinių programų paraiškas. Tad šiandien prasidėjusios Lietuvos - Lenkijos mokslininkų dirbtuvės yra abiems valstybėms itin svarbus, tęstinis renginys.

 

 

„Šiemet, kai minime Liublino unijos jubiliejų, nutarėme atgaivinti šią dvišalio fizikos ir technologijų srities mokslininkų bendradarbiavimo tradiciją, plėsti mokslinių projektų galimybes. Šiuo renginiu siekiame skatinti gerosios kaimynystės praktiką valstybiniu lygiu. Vilnius ir Varšuva yra labai arti vienas kito, mokslinės institucijos čia turi atnaujintą mokslinę infrastruktūrą. Ji - skirtinga, tačiau puikiai papildo viena kitą.” - sakė prof. G. Valušis.

 

 

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas pasidalijo įžvalgomis apie Liublino unijos reikšmę Lietuvos ir Lenkijos valstybėms praeityje bei šiuolaikiniame istoriniame kontekste.

 

„XIV a. pabaigoje atsiradęs Lenkijos ir Lietuvos unijinis darinys buvo gana įprastas politinis įvykis vėlyvųjų Viduramžių Europoje. Tačiau Lenkijos ir Lietuvos unija buvo neabejotinai sėkmingiausia tarpvalstybinė unija. Lietuvai Lenkija visuomet buvo ir išlieka artima valstybe kaimyne, su kuria siejo ir tebesieja glaudūs kultūriniai ir politiniai ryšiai. Bendravimas tarp mokslininkų ir intelektualų nuo seno buvo svarbus šalių suartėjimo kelias. Ir dabar tokie kontaktai, bendri projektai, renginiai yra svarbus tiltas, siejantis valstybes ir žmones.” – akcentavo prof. R. Petrauskas.

 

 

Istorinį konferencijos diskursą pratęsė svečius bei dalyvius pradžiuginęs fortepijono muzikos koncertas. Pianistė Austėja Valušytė virtuoziškai skambino Lenkijos ir Lietuvos kompozitorių F. Šopeno, S. Vainiūno, M. K. Čiurlionio ir G. Bacewicz kūrinius. Po trumpos ekskursijos Valdovų rūmuose, užfiksuota iškilminga ir įsimintina atidarymo akimirka -  bendra abiejų valstybių renginio svečių, dalyvių bei organizatorių fotosesija prie Jano Mateikos paveikslo „Liublino Unija”.

 

 

 

Mokslinę dalį pradėjo FTMC prof. dr. Vidmantas Gulbinas. Jis skaitė pranešimą „Krūvininkų generacija, judris ir rekombinacija metil amonio perovskituose” (angl. „Charge carrier generation and motion in methylamonium lead iodide perovskite films”).

 

„Savo tematikoje bendrų projektų su kolegomis iš Lenkijos, deja, dabar neturime. Reikia pripažinti, kurį laiką buvome su lenkų mokslininkais atitolę vieni nuo kitų, nevyko bendri projektai. Pats laikas vėl atnaujinti ryšius, nes lenkai – mūsų artimiausi kaimynai, turintys daug geros technologinės įrangos. Tikrai yra daug bendrų mokslinės veiklos sričių, kuriose puikiai bendradarbiautume. Įžvelgiu geras bendros tarptautinės veiklos perspektyvas. Ir smagu, kad surengtos šios dirbtuvės -  žvalgausi čia galimų kolegų Lenkijoje ateities projektams.” – kalbėjo prof. V. Gulbinas.

 

 

Žymus svečias iš Lenkijos dr. Wlodzimierz Lewandowski, konferencijoje aptaręs Lenkijos metrologijos mokslų 100-mečio raidą ir progresą, džiaugėsi ilgalaikiu darbu su FTMC metrologais.

 

„Artimus ryšius mūsų valstybės palaiko jau keletą amžių. Ir dabar esame labai artimi kaimynai, turime bendrą istoriją, suprantame vieni kitų vertybes. Lenkų ir lietuvių bendri moksliniai projetai – didžiulė vertybė. Tą kalbu iš asmeninės patirties, nes kartu su FTMC dr. Rimantu Miškiniu dirbame jau 20 metų, įgyvendinome net kelis sėkmingus projektus laiko metrologijos srityje. Ir planuojame kitus bendrus naujus darbus. Dukart metuose rengiame bendrus Lenkijos ir Lietuvos laiko laboratorijų mokslininkų susitikimus ir tikrai džiaugiuosi tokiais artimais ryšiais. Mano šio renginio tikslai: pasidalinti idėjomis su lietuvių kolegomis ir paskleisti gerą žinią, kad toks simpoziumas tikrai įvyks kitais metais Lenkijoje. Kolegos tą planuoja. Tai  - puiki žinia.” – sakė metrologijos grandas dr. W. Lewandowski.

 

 

FTMC mokslininkai, renginio idėjos autoriai ir organizatoriai Lietuvoje, su kolegomis Lenkijoje bendradarbiauja ne vienerius metus. Šiuo metu FTMC vykdomas dvišalis projektas DAINA, kuriamos kelios tarptautinės bendros mokslinės paraiškos Europos projektams. Nuo 2004-tųjų gyvuoja Montpellier, Varšuvos, Vilniaus ir Nižnij Novgorodo mokslininkų bendradarbiavimo tinklas „Puslaidininkių šaltiniai ir THz dažnių detektoriai“ (angl. Semiconductor sources and detectors of THz frequencies), Varšuvoje vyksta projektas CENTERA.

 

Trejų metų trukmės dvišalį projektą „Terahertz Plasma Wave Instabilities in GaN/AlGaN Nanowires” (TERAGANWIRE) šiemet sausį pradėjo FTMC mokslininkas dr. Irmantas Kašalynas ir Lenkijos Mokslų akademijos Aukštų slėgių fizikos instituto dr. Maciej Sakowicz. Su lenkų mokslininkais beveik dešimtmetį palaikantis kolegiškus ryšius, dr. I. Kašalynas pristatė pranešimą šio bendro projekto tematika - „THz plazminių bangų nestabilumams skirtos AlGaN/GaN heterostruktūros” (angl. „AlGaN/GaN heterostructures for plasma wave instabilities in THz regime”).

 

 

„Tikimės, kad gauti rezultatai leis atsakyti į mokslui rūpimus klausimus: kiek šios heterostruktūros tinka efektyviai generuoti derinamo dažnio plazminius rezonansus THz diapazone; kokios fizikinės sąlygos yra būtinos, kad susižadintų plazminiai nestabilumai puslaidininkinėse nanovielutėse. Mano asmeniniai ryšiai ir darbai su Lenkijos mokslininkais niekada nenutrūko. Šiame  projekte esu lietuvių grupės vadovas, dr. M. Sakowicz. vadovauja Lenkijos grupei. Smagu, kad su šiuo projektu gauname naujų žinių apie reikalingų eksperimentams sluoksnių gamybą – tai lenkų mokslininkų stiprioji pusė. Mūsų stiprybė – žinios, gebėjimai ir matavimo įranga. Jau turime pirmuosius pagamintus lenkų  tranzistorius, FTMC laboratorijoje vykdome su jais eksperimentus. Pridėtinė bendrų projektų vertė - vyksta ir doktorantų mainai. Mes įsipareigojome paruošti du doktorantus. Vienas jų - Maksim Dub iš Varšuvos rytoj taip pat skaitys pranešimą.” – teigė dr. I. Kašalynas.

 

Dr. M. Sakowicz pritarė: „Tokie renginiai drąsina jaunus mokslininkus ir skatina bendradarbiavimą. Esame kaimynai, galime pristatyti vieni kitiems, ką turime geriausio, drąsinti vieni kitus, kurti bendrus darbus. Man įdomu išgirsti ir matyti, kas vyksta jūsų šalyje fizikos srityje. Tai – įdomu.“

 

 

Pirmąją renginio dieną mokslinėmis įžvalgomis taip pat dalijosi Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai: Ramūnas Aleksiejūnas, Adam Babinski, Justyna Grzelak, Beata Luszcynska, Genrik Mordas, Marcin Szalkowski, Linas Vilčiauskas.

 

„Lenkijos - Lietuvos mokslininkams dirbant bendruose fizikos ir technologijų vystymo projektuose, atsiranda nauja erdvė sinergijoms. Mūsų ir kolegų Lenkijoje intensyvus mokslinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes tiek kuriant bendras mokslines paraiškas Europos Komisijai, tiek aukštos pridėtinės vertės produktų ar mokslinių paslaugų kūrimui ir vystymui tarptautiniu mastu.”  -  renginio metu sakė FTMC prof. G. Valušis.

 

 

Antroji konferencijos diena vyko Fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Nuo ankstaus ryto pasiklausyti pranešimų rinkosi Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, Saulėtekio slėnio studentai ir visi, besidomintys šiuolaikine fizika ir technologijomis. Konferencijos temos: puslaidininkių nanotechnologijos ir naujos medžiagos, nanoelektronika ir optoelektronika, pažangios fotonikos sistemos, nano - ir biofonika.

 

Antrąją „Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir  technologijų dirbtuvių” dieną pranešimus pristatė: Voitech Stankevič (FTMC), Božena Sikora (Fizikos institutas, Lenkijos Mokslų akademija), Janusz Sadowski (Fizikos dep., Varšuvos universitetas), Darius Abramavičius (Vilniaus universitetas), Tomas Kazimierczuk (Eksperimentinės fizikos institutas, Varšuvos universitetas), Evaldas Naujalis (FTMC), Jacek Szczytko (Lenkija), Mantas Marčinskas (KTU), Agnieszka Siemion (Varšuvos Technologijos universitetas), Ernestas Kasparavičius (KTU), Maksim Dub (Aukštųjų slėgių fizikos institutas, Varšuva), Mažena Mackoit-Sinkevičienė (FTMC). Taip pat vyko stendinių pranešimų sesija.

„Tokie bendri renginiai kartu su Lietuva – gyvybiškai būtini mums, mokslininkams. Taip dalijamės žiniomis, gebėjimais, galimybėmis ir tobulinamės bei tobuliname mokslo pasaulį plačiąja prasme. Labai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę „gyvai” pabendrauti su kolegomis Lietuvoje, dirbančiais toje srityje, kuri man įdomi. Mes esame kaimynai, turime stiprinti mokslinius ir kultūrinius ryšius.” - sakė Varšuvos Technologijos universiteto, Fizikos fakulteto dr. Agnieszka Semion. Ji antrąją Konferencijos dieną skaitė pranešimą apie savo mokslinių tyrinėjimų sritį - Thz bangų optinių elementų pritaikymą odos vėžio diagnostikoje.

Per dvi konferencijos dienas, rugsėjo 26-27 d. „Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir  technologijų dirbtuvėse” dalyvavo ir žiniomis dalijosi beveik pusšimtis abiejų valstybių mokslininkų, perskaityta daugiau nei 20 originalių mokslinių pranešimų, pristatyti 27 stendiniai pranešimai.