• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2019. 05. 23

FTMC vyksta dviejų dienų konferencija FOTONIKA - SVEIKATAI

Kodėl be fotonikos mokslo negali išsiversti medikai onkologai, norintys gydyti vėžį naujausiais būdais? Ar gali fizikai sukurti lazerį, kuriuo gydytojai oftalmologai gebėtų atlikti akių operacijas ką tik gimusiems neišnešiotiems kūdikiams? Kaip padėti susikalbėti verslui ir skirtingų sričių mokslininkams bei praktikams, kad mokslo inovacijos taptų naudingos visiems?
 
Atsakymus rasti padės šiandien Nacionaliniame Fizinių ir technologijos mokslų centre prasidėjusi  konferencija – kontaktų užmezgimo renginys „Photonics for Health“. Gegužės 23 – 24 d. vykstančios konferencijos metu fotonikos ir medicinos sektorių mokslo bei verslo atstovai aptars naujų idėjų realizavimo, bendradarbiavimo, inovatyvių technologijų jungimo, pritaikymo bei vystymo galimybes.     
 
Pirmąją renginio dieną, prof. habil. dr. Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro  (FTMC) direktorius, sveikindamas renginio dalyvius akcentavo mokslo ir medicinos sąveikos svarbą:
 
„Šis renginys svarbus ne tik tuo, jog tiesiogiai siejasi su labai konkrečiais taikymais, kuriems gali būti panaudotas visas mūsų fotonikos potencialas tiek moksle, tiek ir versle. Esminis dalykas yra tai, kad medicina gali suvienyti daugiadisciplininį mūsų mokslą vienam, prasmingam tikslui. Temų įvairiapusiškumą ir skirtingą technologinę patirtį – reikia vertinti tik kaip privalumą. Nes būtent tai gali suteikti itin efektyvių sinergijų ir paskatinti naujas proveržio kryptis.”
 
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) vadovas Julius Paužuolis, konferencijos iniciatorius bei organizatorius, pabrėžė, kad lazerių sektorius drastiškai auga. Inovacijos fotonikos srityje yra nukreiptos į ligų stebėjimą, ankstyvąją diagnostiką, kad kartu dirbdami mokslininkai ir medikai padėtų žmonėms išvengti ligų, gebėtų suteikti pilnavertį, tausojantį gydymą. Pasak J. Paužuolio, fotonikos inovacijų kūrėjams kol kas sudėtinga „susikalbėti“ su tiksline auditorija - medikais, kad išpildytų medicinos poreikius bei rasti efektyviausius būdus patekti į rinką. Visus renginio dalyvius Julius kvietė aktyviai bendrauti, drąsiai siūlyti idėjas ir ieškoti draugų, bei bendraminčių. Su kuriais drauge kurtų bendrus projektus, rastų naujų įkvėpimų, naujų technologijų, prototipų ar užmegztų verslo ryšius su aukštųjų technologijų įmonėmis. 
 
Kokių stulbinančių pasiekimų onkologijoje pasieksime pasitelkę lazerines šviesos inovacijas? Kuo svarbūs optiniai tyrinėjimai vėžio gydymo perspektyvai ir kiek tai susiję su nanotechnologijomis? Šią aktualią visuomenei tyrimų sritį ir perspektyvas pristatė Nacionalinio vėžio instituto profesorius, habilituotas daktaras Ričardas Rotomskis. Renginį pradėjęs pranešimu „Biofotonika medicinoje: moksliniai pasiekimai ir galimos taikymo sritys“, prof. R. Rotomskis akcentavo, kad medikai ir fizikos mokslų ekspertai neišvengiamai turi dirbti kartu, taikydami ir vystydami lazerines technologijas vėžinių susirgimų diagnostikai, terapiniam gydymui ir profilaktikai.
 
„Šviesos privalumas – tai skiriamoji geba, padedanti aptikti vėžines ląsteles, optinių lazerių biopsijos galimybės ir, svarbiausia, neigiamo poveikio, kokį turi tarkime rentgeno spinduliuotė, nebuvimas. Onkologijos diagnostikoje pagal skiriamąją gebą ir mažiausią poveikį į tiriamą objektą - optika yra prioritetas. Todėl tam skiriamas didžiulis dėmesys. Beje, žmonės nenutuokia, kad vieno priešvėžinio vaisto įvedimas į rinką trunka nuo 15 iki 30 metų, o kaina – 1 milijardas eurų. Tokie renginiai, kaip šis, kai mokslininkai kalbasi su medikais ir verslo atstovais – būtinybė. Tik jų metu mes išgirstame vienas kito poreikius ir suprantame, kaip tai sudėtinga. Mokslininkas iš „plikos“ idėjos suformuoja dėsningumus, jų pagrindu jau galima kurti technologinį prietaisą, su kuriuo vėl reikia grįžti ir tirti tuos procesus. Tik paskui žiūrim, kaip tie procesai, kuriuos žinome, yra susiję su medicina ir su liga. Ir galima kurti prototipą. Tai ilgas, bet prasmingas procesas.“ – sakė prof. R. Rotomskis.
 
FTMC Fizikinių technologijų skyriaus vadovas prof. dr. Arūnas Šetkus, skaitė pranešimą apie „Biomedicininių sistemų vystymo patirtį“. Jo nuomone, tokie renginiai padeda mokslinėms vizijoms tapti realybe, skatina visuomenės bei mokslininkų susikalbėjimą ir  - verslo supratimą.
 
„FTMC tikslas – kurti veikiančius prietaisus, kurie yra grįsti fotoniniais elementais: tai – lazeriai, detektoriai, perdavimo sistemos, analizė, konvertavimas ir pan. Mes – bandome kurti tokius prietaisus būtent susijusius su onkologija, tad ryšys su medikais svarbus, nes žinome ir gauname galutinį vartotoją. Mokslas – ne tik asmeninio smalsumo patenkinimas, bet ir aukščiausios rizikos laipsnio verslas. Norint kurti prototipus, vėliau – sėkmingus rinkoje produktus, reikia vartotojo, kuris apibrėžtų visas mokslininko taikinio sąlygas. Ši konferencija – puiki terpė lengviau ir efektyviau rasti partnerius inovatyvių mūsų žinių, technologijų ir prietaisų kūrinių specifiniam pritaikymui. Svarbu, kad šie renginiai vyksta FTMC. Svarbiausiame inovatyviausių fizinių mokslų technologijų vystymo ir pritaikymo centre ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.“
 
Renginyje pirmąją dieną pranešimus skaitė pranešėjai iš Santaros klinikų, Inovatyvios medicinos centro, savo veiklą pristatė perspektyvios lietuvių fotonikos įmonės. Vakare  - rengiama konferencijos dalyvių apskritojo stalo diskusija.
 
Konferencijos organizatoriai LITEK, FTMC, MITA, LIC.

Domo Jokubauskio nuotraukos