Darbas skirtas organinių ir hibridinių (perovskitų) saulės elementų našumą ir stabilumą lemiančių esminių vyksmų tyrimui ir optimizavimui. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas eksitonų ir krūvininkų dinamikai, kuri buvo tiriama derinat pažangius, tame tarpe ir originalius ultrasparčiosios spktroskopijos ir elektrinius metodus. Sugertos šviesos sukurtų sužadinimų evoliucijos, krūvininkų generacijos, jų judėjimo ir rekombinacijos vyksmai buvo tiriami fotovoltaikoje naudojamose bei prototipinėse organinėse ir hibridinėse medžiagose ir pilnos architektūros veikiančiuose naujos kartos saulės elementuose. Šalia taikomojo darbo pobūdžio ne mažiau svarbus ir fundamentinis darbo aspektas – suteikiamos žinios apie fizikinius sužadinimų ir krūvininkų dinamikos procesus tirtų medžiagų klasėse.
Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.
Lietuvos mokslų akademijos informacija