Naujienos ir renginiai

Lietuvoje mokslo ir aukštųjų technologijų bendradarbiavimas – išties unikalus pasaulyje. Taip konferencijoje APROPOS 16 teigė Vilniuje susirinkę pasaulio fotonikos lyderiai. „Ko tikrai labai trūksta pas mus, Kanadoje, Lietuvoje yra tiek technologijų kompanijų, kurios įkurtos mokslininkų, kaip „Šviesos konversija“ ar „Ekspla“. Nežinau, kaip jiems tai pavyko. Nemanau, kad pasaulyje daug valstybių gali pasigirti tokia mokslui ir verslui bendradarbiauti tinkančia terpe, kaip Lietuvoje“, – sakė Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos Fotonikos sekcijos pirmininkas prof. Tsuneyuki Ozaki iš Kvebeko.

Tarptautinėje fotonikos konferencijoje APROPOS 16, kurią organizavo Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), pranešimus skaitė mokslininkai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, JAV, Kanados, Japonijos, Švedijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Nyderlandų, Čekijos ir Lietuvos.

Konferencijos svečiai taip apsilankė lyderiaujančiose Lietuvos lazerių įmonėse – „Eksploje“, „Šviesos konversijoje“ ir „Brolis Semiconductors“, lankėsi FTMC Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke, apžiūrėjo FTMC laboratorijas.

„Kaip mokslininkas, manau, kad mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti. Ką pastebiu, kad todėl kartais nukenčia fundamentiniai mokslai, nes verslas nori greito ir aiškaus produkto. Todėl čia labai svarbus FTMC vaidmuo – nustebau sužinojęs, kad čia ir fundamentiniams mokslams yra skiriamas didelis dėmesys“, – sakė terahercų spindulių pritaikymo vėžio gydymui tiriantis Seulo nacionalinio universiteto profesorius Joo-Hiuk Son.

Kaip po konferencijos teigė Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos Fotonikos sekcijos pirmininkas prof. Tsuneyuki Ozaki iš Kvebeko, Lietuvoje yra puiki sąveika tarp verslo ir mokslo.

„Ko tikrai labai trūksta pas mus, Kanadoje, Lietuvoje yra tiek technologijų kompanijų, kurios įkurtos mokslininkų, kaip „Šviesos konversija“ ar „Ekspla“. Nežinau, kaip jiems tai pavyko. Nemanau, kad pasaulyje daug valstybių gali pasigirti tokia mokslui ir verslui bendradarbiauti tinkančia terpe, kaip Lietuvoje. Net Japonijoje sunku atrasti pavyzdžių, kai universitetai ir mokslininkai taip bendradarbiauja su verslininkais. Lietuvos pavyzdys tikrai labai unikalus“, – šalies aukštųjų technologijų verslu žavėjosi profesorius.

Jam pritarė ir vienas iš terahercų fizikos ir spektroskopijos tyrinėjimų lyderių pasaulyje, APROPOS Programinio komiteto narys prof. Hartmut G. Roskos iš Frankfurto prie Maino, pridėdamas, kad Lietuvos aukštųjų technologijų verslas ir mokslas pirmiausiai išsiskiria kokybe.

„Čia aiškiai pagrindinis dėmesys teikiamas kokybei. Pavyzdžiui, žinau daug kompanijų pasaulyje, kurios bandė tiekti lazerius laboratorijoms, bet jos su laiku nesugebėjo atlaikyti mokslininkų poreikių ir pasitraukė. Tuo tarpu Lietuvoje kuriami produktai pralenkia laiką kokybe“, – tikino garsus profesorius.

Jaunieji mokslininkai ir tyrėjai taip pat neliko nepastebėti. Visi konferencijos svečiai žavėjosi įmonėse ir laboratorijose sutiktu jaunimu. „Mane sužavėjo jaunieji tyrėjai ir mokslininkai. Jie sudaro labai gerai išsilavinusių žmonių įspūdį. Be to, kas taip pat labai svarbu, norint dirbti tarptautinėje arenoje, puikiai kalba užsienio kalbomis, turi patirties, o kartu yra orientuoti į verslą. Tai yra, supranta, jog mokslui ir verslui bendradarbiauti būtina“, – sakė prof. Joo-Hiuk Son.

„Taip pat labai gerai, jog daug gerų specialistų turi patirties užsienio universitetuose, laboratorijose ir kompanijose. „Brolis Semiconductors“ būtų vienas iš gerųjų pavyzdžių. Manau, jie ir kitiems verslininkams rodo pavyzdį. Kita vertus, gerai, jog jauni žmonės semiasi patirties užsienyje, bet svarbu, kad jie ir sugrįžtų. O dėl to turi pasistengti tiek universitetai, tiek technologijų kompanijos“, – pridūrė prof. H. G. Roskos.

Daugiau apie konferenciją ir jos pranešėjus skaitykite ČIA.