Naujienos ir renginiai

Po dietos džiaugėtės sumažėjusiu svoriu, tačiau išsivystė alergija riešutams? Atsisakėte mėsos ir pradėjote vegetariškai maitintis, bet nebevirškinate pieno? Sesijos metu valgėte vien picas ir kebabus, o dabar niekaip netirpsta priaugę kilogramai? O gal nuskridote pas giminaitį JAV ir dabar be baisios nemigos kankina dar ir virškinimo problemos? Gali būti, kad taip skundžiasi ir savo nepasitenkinimą reiškia mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės.

Dauguma (apie 80–90 procentų) žmogaus kūne esančių ląstelių nėra mūsų – jos priklauso šimtams trilijonų bakterijų ir mikrobų, gyvenančių kūno viduje (ir išorėje). Turime tik 37 trilijonų ląstelių, kas palyginus yra mažai su mūsų žarnyne gyvenančiais šimtais trilijonų bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Visos šios žarnyno mikrofloros genomas sudėjus yra 1 000 kartų didesnis nei žmogaus! Nežiūrint šių didelių skaičių, mūsų nematomi draugai sudaro nuo vieno iki trijų procentų mūsų kūno masės.

Tik dabar pradedame suprasti, kaip gi šios mikroorganizmų ekosistemos susidaro ir kaip jos veikia mūsų gyvenimus. Parduotuvėje mūsų nebestebina jogurtai su probiotikais, o naujiausi antidepresentai – kapsulės su miegančiomis bakterijomis, kurias prariję papildome mūsų žarnyno florą.

Vienos bakterijos padeda skaidyti maistą (be jų mums paleidžia vidurius), kitos – gamina nuodus, dėl kurių sergame. Vienos gyvena žarnyne, kitos – burnos ertmėje, trečios – ant mūsų odos. Visą šią įvairovę tyrinėja taip vadinamas Human Microbiome Project (žmogaus mikrobiomo projektas), kur mokslininkai bando suvokti, kaip keičiasi bakterijų genetika, kaip vienos arba kitos bakterijos keičia mūsų sveikatą ir savijautą.

Visą tekstą skaitykite ČIA.