Neįsivaizduojate savo ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkti puodelio stiprios kavos? O gal tai rytinė cigaretė, kurios pirmas užsitraukimas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį? Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o jūsų gabumai lyg „išgaravo“. Bet vos tik „susiverčiate“ dar vieną kofeino, nikotino arba alkoholio „dozę“, ir jūs jau vėl pilni jėgų.
Žaidimai su mūsų protais yra mums įprasti: ruošiatės egzaminams ir norite geresnės atminties? Vaistinėse jums noriai pasiūlys specialius maisto papildus. Norite „tik“ pagerinti savo pojūčius ir atsikratyti prastos nuotaikos? Platus pasirinkimų asortimentas: alkoholis, narkotikai, silpnesni trankvilizatoriai. O kur dar antidepresantai ir „linksmosios“ piliulės? Tačiau mažai kas žino apie gėrimų ir tabako pramonės konkurentą: naminę smegenų elektrostimuliaciją.
Mums įprastos kavos ir arbatos kartu su energetiniais gėrimais savyje turi gana galingą centrinės nervų sistemos stimuliatorių – kofeiną. Kofeinas nestimuliuoja mūsų protų tiesiogiai, jis elgiasi lyg turtingas „dėdė iš už Atlanto“, gausiai vaišinantis kaimo giminaičius ir nugirdantis svaigiaisiais gėrimais net vietinį kleboną.
Kofeino molekulės struktūriškai panašios į adenoziną, atsakingą už nuovargio ir mieguistumo atsiradimą. Mūsų smegenų ląstelėms dirbant šios medžiagos koncentracija didėja, o pats adenozinas, atsidūręs receptoriuje, stabdo mūsų neurostimuliatorių gamybą ir mus patraukia į miegą. Kofeinas dėl savo panašumo į adenoziną lengvai patenka į receptorių, tačiau neblokuoja receptoriaus, todėl mieguistumo jausmas neišsivysto. Ūkiškai tariant, kofeinas elgiasi kaip smulkus niekšelis, užkamšiojęs su kramtoma guma kaimynų durų raktų skyles: mums prireikia nuo 4 iki 6 valandų tam, kad iš adenozino receptorių iškrapštytume kofeino „gumą“.
Visą dr. Sergejaus Orlovo tekstą skaitykite ČIA.