Naujienos ir renginiai

Praėjo 61-oji „Open Readings“ konferencija – didelis įvykis ne tik mūsų sostinės, bet ir FTMC gyvenime. Kažkada savo gyvavimą pradėjusi Fizikos fakultete, ši konferencija kasmet augo. Keturias dienas trunkanti kelionė per Open Readings surinko virš 300 jaunųjų mokslininkų vienoje vietoje.

Šių metų rodikliai – įspūdingi. Apie augančios konferencijos populiarumą byloja jaunieji mokslininkai, suvažiavę net iš 12 Europos šalių; be studentų iš Lietuvos sulaukėme ir mokslininkų iš Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Latvijos, Serbijos, Baltarusijos, Čekijos, Ukrainos, Rumunijos ir Rusijos. Taigi ši studentų organizuojama konferencija tapo ne tik viena didžiausių jaunųjų mokslininkų konferencijų Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.

Be galo malonu matyti vykstančias permainas ir didelį kitų gamtos mokslų sričių aktyvumą (šiais metais sulaukėme daug studentų iš chemijos, geomokslų, biochemijos, genetikos ir medicinos sričių).

Konferencijoje dalyvavo 93 doktorantai, 111 magistrantų, 96 bakalaurai ir 6 daktarai. Nustebino dalyvių statistika, kuri parodė, kad, įtraukus bio-sritis į šią konferencij,ą pavyko sulaukti 50 proc. pasiskirstymo tarp skirtingų lyčių atstovų.

Konferencijos atidaryme dalyvavo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Meras savo kalboje pasveikino visus atvykusius į Vilnių – miestą, kuris neseniai buvo išrinktas laimingiausių gyventojų sostinė visoje Europoje. Meras pabrėžė, kad šiandien, neturint kitų išteklių, svarbiausi tampa talentingi žmonės, miesto atvirumas ir dinamika.

Mūsų centro direktorius prof. Gintaras Valušis pasveikino visus susirinkusius Saulėtekio slėnyje. Direktorius pabrėžė, kad „Open Readings“ jau tapo renginiu, kurio kasmet mes visi nuoširdžiai laukiame. G. Valušis, kalbėdamas apie mokslinį kelią, priminė dalyviams anglų rašytojo fantasto Aldouso Leonardo Huxley žodžius: „Net jeigu turėčiau galimybę tapti Williamu Shakespeare`u, vis tiek, manau, kad pasirinkčiau tapti Michaelu Faraday”.

Atidaryme taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, pakvietęs visus apsilankyti Fizikos fakulteto mokslinėse laboratorijose.

Konferenciją atidarė šių metų kviestinis lektorius prof. Audrius Alkauskas, kuris džiaugėsi būdamas šios konferencijos dalimi. Savo pranešimu prof. A. Alkauskas motyvavo jaunuosius mokslininkus, pasakodamas apie fizikos tendencijas „Quo vadis, physica?“, ir apie defektus kaip ateities prietaisus kvantinėms technologijoms kurti. Malonu pastebėti, kad dalį susirinkusiųjų A101 salėje sudarė ne tik dalyviai, bet ir mūsų centro darbuotojai.

Visų kviestinių lektorių pranešimus galima buvo stebėti tiesiogiai, nes pranešimai buvo transliuojami „Youtube“ kanaluose.

Konferencijoje skaitė pranešimus mūsų centro darbuotojas, Vienos Technologijos universiteto prof. Andrius Baltuška ir perspektyviausia chemikė Europoje – dr. Rasuolė Lukošė. A. Baltuška savo kalboje minėjo tęsiamą prof. A. Piskarskio mokyklos palikimą – apie ultra-trumpųjų lazerio impulsų technologiją, R. Lukošė pasidalino grafenu ir manganitais paremtų jutiklių gamybos ypatumais.

Svarbu paminėti, kad šiemet sulaukėme ir garsiausio pasaulyje astrobiologo, NASA Maršalo kosminių skrydžių centro mokslininko – prof. Richardo Brice Hooverio, papasakojusio apie atrastų bakterijų rūšis, kurios galėtų išgyventi kosmose.

Taip pat konferencijoje dalyvavo neurobiologė dr. Julija Krupič, vadovaujanti savo laboratorijai Kembridžo universitete. Jos vystomi tyrimai padeda suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys ir atmintis.

„BROLIS Semiconductors” pagalba pavyko pakviesti ir prof. Roelą Baetsą – didžiausių silicio fotonikos projektų, vykdomų Europoje, vedantįjį mokslininką, kuris siekia realizuoti sudėtingas optines sistemas viename mažyčiame puslaidininkiniame luste.

Atvyko ir Danijos technikos universiteto profesorius, terahercinių (THz) technologijų ir biofotonikos vystytojas – prof. Peteris Uhd Jepsenas.

Taip pat dalyvavo talentingiausia kylanti mokslo žvaigždė iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) – prof. Andrea Alu, kurio tyrimai apima plazmoniką, nanoantenų gamybą plazmoniniams jutikliams, metapaviršių ir metamedžiagų tyrimus, tarp kurių yra ir paslaptingos nematomumo technologijos kūrimas.

Konferencijos vakarinės dalies programoje vyko dvi diskusijos apie ateities technologijas ir apie gyvybę kosmose. Paskutinį vakarą įvyko geriausių pranešėjų apdovanojimai. Verta paminėti šią konferenciją organizuojančius studentų skyrius VU OSA, VU SPIE, EPS Young Minds Vilnius, Fizinių ir technologijos mokslų centrą bei VU Fizikos fakulteto studentų mokslinę draugiją.

Konferencija pasibaigė, o organizatoriai nelaukdami jau pradeda galvoti apie būsimą „Open Readings 2019“.

Tekstą parengė Mažena Mackoit Sinkevičienė

Daugiau nuotraukų rasite ČIA.