• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2025. 03. 31 -

Sieros junginius atmosferoje tyrinėjantis L. Bučinskas tapo gamtos mokslų daktaru

Dr. Laurynas Bučinskas. FTMC nuotrauka
FTMC Branduolinių tyrimų skyrius turi naują gamtos mokslų daktarą. Juo kovo 28 d. tapo Laurynas Bučinskas, apgynęs disertaciją „Sieros junginių dinamika ir balansas aplinkos sanduose“ („Dynamics and Balance of Sulfur Compounds in Environmental Systems“). Mokslinis vadovas: dr. Andrius Garbaras.
 
Sveikinimai kolegai ir linkėjimai toliau sėkmingai eiti pirmyn!
 
Lauryno disertacijoje analizuojama sieros junginių veikla ir jų pokyčiai atmosferoje. Darbe taikomi jungtiniai stabiliųjų sieros (34S/32S), anglies (13C/12C) izotopinių santykių ir radioanglies (14C) matavimai, siekiant atskleisti pagrindinius taršos šaltinius, darančius įtaką oro kokybei Vilniuje. Taip pat – atmosferoje vykstančius sieros junginių transformacijos procesus (konkrečiai – sieros dvideginio (SO2) reagavimą su deguonimi, t. y. oksidaciją) ir jų sezoninę kaitą.
 
 
(Unsplash.com nuotrauka)
 
„Šie darbai apima labai svarbią aplinkos mokslo tematiką – taršos šaltinių identifikavimą ir emisijų pernašą atmosferoje. Sieros tarša ypač aktuali dėl jos poveikio žmonių sveikatai ir klimatui.
 
Svarbi sulfatinių aerozolių savybė – Saulės spinduliuotės sklaidymas, mažinantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį klimatui, kas yra teigiama šių dalelių savybė. Tačiau per didelės sieros emisijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Neigiamo poveikio pavyzdys yra rūgštusis lietus, kuris aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose smarkiai pažeidė natūralias Europos ekosistemas ir kultūrinį paveldą (ardant architektūrinius paminklus, statulas ir pan.)“, – sako fizikas.
 
Mokslininko disertacijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad oro kokybei Vilniuje daro įtaką šie pagrindiniai taršos šaltiniai: akmens anglies, biomasės ir naftos produktų emisijos. Darbe taikyta izotopinė analizė leidžia nustatyti sezoninius taršos šaltinius ir atskirti vietinės bei tolimosios kilmės emisijas. Pasak mokslininko, gauti rezultatai gali prisidėti prie naujų emisijų mažinimo strategijų ir oro kokybės gerinimo, o sieros dvideginio SO2 oksidacijos tyrimai – tobulinant klimato modelius.
 
 
(Unsplash.com nuotrauka)
 
Toliau kalbėdamas apie darbo rezultatus, L. Bučinskas atrado ir jį nustebinusių dalykų.
 
„Smagu, jog pavyko užfiksuoti ilgalaikę sezoninę sieros junginių izotopinių verčių kaitą, kurios eiga man buvo netikėta – ji buvo „atvirkščia“ lyginant su tyrimais iš kitų pasaulio regionų. Tyrimo metu išsiaiškinome, jog šią eigą lėmė skirtingų taršos šaltinių pokyčiai. Akmens anglis yra Lietuvoje retai naudojamas kuras, tačiau būtent jos degimo metu susidarančios sieros emisijos vyravo Vilniuje žiemos laikotarpiu. Tai reiškia, jog tolimieji taršos šaltiniai, atkeliaujantys iš kaimyninių šalių, nusvėrė vietinių sieros šaltinių įtaką. Tuo Vilniaus aplinka yra ganėtinai unikali pasauliniu mastu, nes čia sieros emisijos yra žemos ir mūsų miesto sieros taršos lygiams didelę įtaką daro kaimyninių šalių emisijos.
 
Įdomu tai, jog tyrimo metu vienas laikotarpis buvo išskirtinis – kuomet Vilniaus šiluminėje elektrinėje buvo naudojamas mazutas. Tai lėmė bendrą gamtinių dujų naudojimo sumažėjimą Europoje 2022 metais dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.
 
Mazutas yra kuras, savo sudėtyje turintis aukštą sieros kiekį (<1%), ir jo eksploatavimo laikotarpiu Vilniuje buvo stebėtos išaugusios vietinių sieros taršos šaltinių emisijos su neįprastai neigiamomis sieros izotopinėmis vertėmis. Tai leido mums įvertinti sulfatų susidarymo kelius atmosferoje, kai į atmosferą patekusios SO2 dujos yra oksiduojamos. Nustatėme, jog SO2 oksidacija, katalizuojama pereinamųjų metalų jonų, buvo vyraujanti reakcija, kurią galimai sustiprino geležies ir mangano jonai, į atmosferą patenkantys dėl akmens anglies ir mazuto degimo emisijų“, – pasakoja naujasis gamtos mokslų daktaras.
 
FTMC informacija
Agnė Minderytė mini-6698998c7bc1c007602ac74d3acbaf88.jpg
2025. 02. 27 - Tinklalaidė „Tai ką jūs ten darot?“: pakalbėkim apie orą (moksliškai) FTMC Aplinkotyros skyriaus doktorantė Agnė Minderytė tyrinėja aerozolio daleles – ir jų „tarpvalstybines keliones“.
Daria Pashneva PhD-f168ab0887ae5a47a1b11abf2313a06c.jpg
2025. 02. 04 - Suodžių koncentraciją miesto aplinkoje tyrinėjanti D. Pashneva tapo gamtos mokslų daktare Mokslininkės tyrimai patvirtino, kad miesto žaluma gali būti natūralus oro teršalų filtras.
Bandinys_Mamuto_koja MINI-7dcf5855371aedee25d9b68e44794580.jpg
2024. 03. 14 - Tinklalaidė „Tai ką jūs ten darot?“: medžiai, mamutai ir radioaktyvioji anglis Apie įdomius mokslinius tyrimus pasakoja FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus vyriausiasis inžinierius A. Plotnikov.
1620px-Polar_bear_sign_Svalbard-9ef3a6c408f39a449c720971ea6d63d2.jpg
2023. 04. 05 - Arktyje – „anomaliai didelis“ radioaktyvių dalelių kiekis Svarbiame tarptautiniame tyrime dalyvavo FTMC mokslininkai Ž. Ežerinskis, J. Šapolaitė ir L. Bučinskas.