Buvęs ilgametis FTMC direktorius ir Optoelektronikos skyriaus vadovas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, akademikas, prof. habil. dr. Gintaras Valušis atveria naują puslapį savo karjeroje. Nuo balandžio 1 d. fizikas pradeda eiti Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektoriaus pareigas.
Savo mokslinę veiklą pradėjęs prieš 40 metų, kai baigė VU ir ėmė dirbti tuometiniame Puslaidininkių fizikos institute (nuo 2010 m. – FTMC), G. Valušis visada pasižymėjo aukščiausio lygio moksliniais pasiekimais, išskirtiniu entuziazmu, meile savo pašaukimui ir gebėjimu pritraukti jaunus talentus. Profesorius ir šiandien aktyviai dalyvauja mokslo politikos, tarptautinėje ir inovacijų kūrimo veikloje.
FTMC bendruomenė nuoširdžiai dėkoja G. Valušiui už visus atliktus darbus bei įkvepiantį pavyzdį – ir linki visokeriopos sėkmės naujame kelyje!
„Tai man buvo neįkainojama patirtis“, – FTMC praleistus metus reziumuoja fizikas, linkėdamas, kad Centras ir toliau galėtų džiaugtis talentingais žmonėmis bei žodžiais sunkiai nusakoma kūrybingumo dvasia.
(Prof. habil. dr. Gintaras Valušis ir jam padėkoti susirinkę ilgamečiai kolegos. FTMC nuotrauka)
FTMC vadovavote dvi kadencijas, pastaruosius beveik dešimt metų, taip pat kartu su kitais kolegomis kūrėte šį Centrą. Kokie tai buvo metai Jums?
Tai buvo įspūdingi metai, tiek kūrybine, tiek žmogiškąja prasme. Buvo labai įvairiasluoksniai metai, pradedant mokslu, baigiant tokiais projektais kaip Nacionalinis Fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC), kas buvo visiškai kitokio plano veikla. Nuo pat pradžių man teko šį projektą „vežti“ – nuo galimybių studijų rašymo iki bandymo įrodyti Europos Komisijai, kad patikėtų šia idėja ir jai skirtų lėšų.
Kitas dalykas – mūsų mokslinės tematikos, kurios įgavo svorį. Taip pat man labai svarbu, kad FTMC ir Saulėtekio idėja įgavo tarptautinę dimensiją. Tai yra patraukli vieta, ką sako ir užsieniečiai: čia yra ir aukšto lygio mokslas, ir ypatinga atmosfera, ir jaukus, estetiškas NFTMC pastatas. Galime jausti tą Saulėtekio akademinio miestelio atmosferą, matome labai daug studentų. Mūsų kaimynai – VU Gyvybės mokslų centras, MKIC biblioteka... Kai viskas susiveda, tai kuria unikalią vietą Vilniaus mieste.
Manau, kad įkurti FTMC buvo labai geras sprendimas, pareikalavęs daugybės laiko. Kaip sako amerikiečiai, greita sėkmė ateina po penkiolikos intensyvaus darbo metų. Tad, jeigu mes Saulėtekyje oficialiai įsikūrėme 2014 metais, dar turime truputį laiko tai sėkmei pamatuoti (šypsosi). Bet jau ir tai, kas yra dabar, mane labai džiugina. Pažiūrėkit, kiek šiandien daug jaunimo klega visur koridoriuose! Esame traukos centras.
Tai yra neįkainojama tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva. Kito pasirinkimo neturim. Žmonių rankos, skvarbūs protai ir šviesios akys yra tie turtai, kurie gali vesti šalį į priekį ir daryti ją visom prasmėm turtingą. Tai man buvo neįkainojama patirtis.
(Prof. habil. dr. Gintaras Valušis. FTMC nuotrauka)
Balandžio 6 d. FTMC sukanka 15 metų. Ko palinkėtumėt Centrui ateityje?
Manyčiau, kad vertybės, kuriomis vadovavomės kuriant šį Centrą, buvo tarsi sutartos, savaime aiškios. Aš palinkėčiau, kad čia ir toliau gyventų šarminga kūrybos dvasia, kuri gyva iki šiol. Jeigu tai išliks, FTMC bus labai gera institucija. Ji jau turi savo vietą ekosistemoje, kas yra labai svarbu kuriant didelės vertės paslaugas ir produktus.
Galų gale, čia vyksta jaunų žmonių edukacija. Jie nebūtinai turi tapti mokslininkais, bet, įgiję žinių, galės kurti savo verslus ir šalį bei save daryti turtingais, džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Jūs paminėjote išskirtines FTMC vertybes. Kokios jos?
Pavyzdžiui, kai rašydavome straipsnius ir kurdavome projektus, tu jausdavai, kad tarp mūsų yra kažkas tokio, ko negali nusakyti žodžiais. Bet supranti, kad tai yra gerai. Kiekvienas atneša savo dalį, visi tarsi be žodžių jaučia, kas yra labai gražu – ir tai yra visa ko pagrindas, vedanti jėga.
Antoine‘as de Saint-Exupery yra pasakęs: jeigu nori pastatyti laivą, neskaičiuok, kiek reiks medžių, bet sužadink žmonėse jūros ilgesį. Tad manau, kad kažkas panašaus būna ir pas mus. Ta Dievo kibirkštis, kuri veda mus į priekį.
Žinot, jeigu žmogus groja fortepijonu, kaip fizikas aš galiu aprašyti natų aukštį, garsą ir visa kita. Bet aš negaliu pasakyti, kas nutinka, kai šalia atsisėda labai talentingas žmogus. Jis įneša kažką tokio, kas daro grojimą išskirtiniu. Manau, mokslas tuo ir pasižymi. Jeigu išliks kūrybingų žmonių buvimas, jų reikalingumas – tai bus sėkmės garantas. Ne pastatai, ne įranga. Nes ji bevertė, jeigu šalia nėra kūrybingo žmogaus.
Parengė Simonas Bendžius