News & Events

 

_____

 

Jurgis – tokiu jis buvo visiems jo draugams ir kolegoms – gimė 1941 metais Vilniuje. Didžiųjų trėmimų, pokario represijų metu jis paskutinį kartą matė savo tėvą, ir maždaug nuo šešerių septynerių metų augo profesoriaus Pauliaus Slavėno šeimoje.

 

[Ramunė Veličkaitė, Andrius Meškauskas]: Į Slavėnų šeimą jis pateko nuostabios moters, ponios Zinaidos Slavėnienės dėka, kuri Jurgį vadino „Jurka“ arba „etot Digidon“.

 

1958 m. baigė Vilniaus I Berniukų (dabar Antano Vienuolio) gimnaziją. Dar būdamas mokinys Jurgis sutiko Andrių Meškauską, Arvidą Baroną, Kastytį „Kastį“ Gricių, kurie laikui bėgant tapo neišskiriamais jo gyvenimo draugais.

 

1958–1963 m. studijavo Vilniaus universitete (VU).

 

[Saulius Vengris]: Jurgį pažinojau nuo studijų laikų. O studijavo jis astronomiją ir astrofiziką. Kurį laiką dirbo lektoriumi Vilniaus planetariume. Jau tuo metu pasižymėjo sumanumu ir greita reakcija. Planetariume į jo paskaitas susirinkdavo astronomijos mėgėjai, kurie kartais mėgindavo lektorių išvesti iš pusiausvyros užduodami keblius klausimus, pavyzdžiui: „Koks kažkokios žvaigždės kažkokios planetos judėjimo greitis?“ Jo atsakymas: „Kieno atžvilgiu?“ Paprastai diskusija toliau nebesitęsdavo [...] Buvo geras studentas ir šaunus draugas. Studijų atostogų metu keturiese (Jurgis, Arvidas Baronas, Andrius Meškauskas ir aš) dviračiais apvažiavome visas tris Baltijos šalis.

 

[Andrius Meškauskas]: Tarp bendrakursių Jurgis išsiskyrė ir kalbų išmanymu. Rusiškai ir angliškai kalbėjo laisvai, tarytum tai jo gimtosios kalbos. Mokėjo lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas.

 

[Ramunė Veličkaitė]: Maždaug 1961 metais du studentai Žvėryne kabina panas: „Pažiūrėk, – kojos liuks, ne tik! Kokia eisena! Gerai, kad ji nieko negirdi.“ Apsisuku – ten Meškauskas ir Jurgis. Su vienu iš jų likimas mane surišo, nei daugiau, nei mažiau, šešiasdešimt trejiems metams.

 

1963 metais Ramunė ir Jurgis susituokė. Tais pačiais metais Jurgis pradėjo darbą Puslaidininkių fizikos institute (PFI) (kuris tuomet dar buvo Fizikos ir matematikos institutas). 1970 m. apgynė daktaro disertaciją [1].

 

 

(Gintautas Jurgis Babonas (dešinėje) su kolegomis A. Šileika ir J. Kavaliausku)

 

Visa Jurgio, kaip fiziko, profesinė veikla sukosi PFI Puslaidininkių optikos laboratorijoje (POL). Pirmasis laboratorijos vadovas – Algirdas Šileika. Jurgis buvo jo doktorantas, vėliau, apgynus disertaciją, – dešinioji ranka. Šileika 1960-ųjų viduryje stažavosi pas Manuelį Cardoną Amerikoje, iš kur parsivežė moduliacinės spektroskopijos idėją. Tais laikais moduliacinė spektroskopija buvo pirmas smuikas kietųjų kūnų fizikoje, varomasis impulsas puslaidininkių juostinės struktūros tyrimams.

 

Nors visi žinojo, kad teoriškai kristalų energijos spektras yra labai keistas, sudėtingas, turi vadinamąją juostinę struktūrą, moduliacinė spektroskopija leido tą juostinę struktūrą eksperimentiškai pamatyti. Jurgis, kartu su Šileika ir Juliumi Kavaliausku (Jurgio POL bendražygiu), – moduliacinės spektroskopijos pradininkai Lietuvoje. 1960–1980 m. POL buvo atlikti kone visų tuomet žinomų binarių ir trinarių puslaidininkių energijos spektro tyrimai įvairiausiomis moduliacinės spektroskopijos metodo atmainomis, – darbai, kurie sėkmingai konkuravo ir rezonavo su plačiai abiejose geležinės uždangos pusėse lygiagrečiai vykdomais tyrimais. Mažos tų darbų dalies reziumė – monografija [2].

 

Energinga Jurgio veikla laboratorijoje – puslaidininkių energijos spektro, jų anizotropijos, optinio aktyvumo tyrimai – garsiai skambėjo akademinėje visuomenėje ir traukė doktorantus. A. Rėza (1976), G. Ambrazevičius (1979), S. Marcinkevičius (1986), D. Senulienė (1986), G. Pukinskas (1989) – Jurgio doktorantai.

 

[Saulius Marcinkevičius]: Man dar tebestudijuojant VU, kažkuris iš dėstytojų patarė – eik į POL pas Baboną. Taip ir padariau, ir tai buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų. Ko mane Jurgis išmokė? Pirmiausia – puslaidininkių optikos. Optiniai tyrimai man visada atrodė elegantiškesni nei elektriniai (nereikia kontaktų!). Antra – rašyti straipsnius. Pirmuose rankraščiuose, kai juos gaudavau atgal, daugiau būdavo Jurgio taisymų raudonai, negu mano teksto juodai. Ilgainiui tas santykis keitėsi, bet raudonumas niekur neprapuolė. Trečia – darbštumo. Jurgis buvo darbštumo sinonimas, ir būdavo gėda kažko nepadaryti ar padaryti nepakankamai kruopščiai. [...] Iš mano kurso gal tik kokie 10 proc. liko fizikoje. Kiti tapo verslininkais, politikais. Jurgio dėka aš likau fizikoje visą gyvenimą.

 

1990 m. Jurgis parašė habilitacinį daktaro darbą [3]. Nuo 1992 m. – POL vadovas. 1993 m. pradėjo skaityti paskaitas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nuo 1995 m. – profesorius. 2000 m. – Gedimino ordino Karininko Kryžiaus kavalierius.

 

 

(Gintautas Jurgis Babonas ir prezidentas Valdas Adamkus, 2000 m.)

 

Apžvelgiant Jurgio darbus 1990-aisiais ir vėlesniais metais, visų pirma minėtinos dvi svarbios sritys: retųjų žemių junginių magnetooptika (pvz., [4]) ir aukštatemperatūrių superlaidininkių tyrimai (pvz., [5, 6]). Pirmoji sritis – glaudaus bendradarbiavimo su Raimundu „Romka“ Dagiu rezultatas. Antrąją inicijavo intriguojantis, 1986 m. atrastas efektas – aukštatemperatūris superlaidumas. Pastaruosiuose Jurgio darbuose išskirtinį vaidmenį vaidino spektroskopinė elipsometrija, tada naujas eksperimentinių optinių tyrimų metodas, kurio pradininku Lietuvoje buvo Jurgis Babonas, ir kurį vėliau sėkmingai tęsė jo mokiniai – Alfonsas „Liudvikas“ Rėza ir Saulius Tumėnas.

 

Jurgis buvo neįtikėtinai produktyvus. 1990-aisiais jis kasmet publikuodavo per 10 straipsnių. Ir tai – tikri, pilnaverčiai moksliniai darbai, jie nebuvo parašyti siekiant „praturtinti mokslinę literatūrą“.

 

 

Jurgį pažinojo ir gerbė ne tik akademinė bendruomenė Lietuvoje. Kalbant apie jo artimesnius kolegas užsienyje, minėtini, tarp daugelio kitų, profesoriai Manuel Cardona (Makso Planko institutas, Štutgartas), Ahti Niilisk (Tartu universitetas), Ola Hunder (Norvegijos technologijos institutas, Trondheimas), Wolf Aßmus (Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe’s universitetas), Lidia Leonyuk (Maskvos universitetas). Iš jų tik A. Niilisk ir W. Aßmus gali prisijungti prie Pro memoria Jurgiui:

 

 

Kiti, kaip ir Jurgis, deja, jau išėjo.