Paieška

2024. 11. 11 -

FTMC ekspertai – didžiausioje praktinėje konferencijoje „Saugumo kodas“

FTMC Inovacijų ir technologijų tarnybos atstovai Irina Fiodorova, dr. Karolis Stašys ir Mantas Skaržinskas. FTMC nuotrauka
Lapkričio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) įvyko didžiausia praktinė konferencija Lietuvoje „Saugumo kodas“. Renginį organizavo naujienų portalas „Lrytas“ kartu su Krašto apsaugos ministerija bei VILNIUS TECH.
 
Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą diskutavo sričių ekspertai, o įvairiuose stenduose specialistai mokė naudingų gyvenimo įgūdžių – kaip suteikti pirmąją pagalbą, ką įsidėti į išgyvenimo krepšį ir t. t.
 
Konferencijoje aktyviai dalyvavo ir vienas iš renginio partnerių FTMC. Savo stendą turėjo Inovacijų ir technologijų tarnyba, kurios atstovai dr. Karolis Stašys, Mantas Skaržinskas ir Irina Fiodorova praeiviams pristatė FTMC veiklą ir darbus, susijusius su mūsų Centre kuriamomis šarvinėmis liemenėmis ir kitais apsauginiais drabužiais, 3D spausdinimo technologijomis bei optinėmis dangomis.
 
 
 
(Diskusija apie mokslą ir gynybą. Dr. Karolis Stašys sėdi antras iš dešinės. FTMC nuotrauka)
 
Mūsų ekspertai taip pat kalbėjo konferencijos sesijoje „Ekonomika ir saugumas“. FTMC inovacijų vadybininkas dr. Karolis Stašys dalyvavo diskusijoje „Kaip prie saugumo gali prisidėti verslas ir mokslas?“, kurioje įžvalgomis taip pat dalijosi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro direktorė doc. dr. Milena Seržantė, įmonės „Projektavimo sprendimai“ generalinis direktorius Karolis Sankauskas ir inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė dr. Sigutė Stankevičiūtė.
 
K. Stašys kalbėjo, kad plataus masto karo Ukrainoje pradžia 2022 m. FTMC mokslininkus paskatino ieškoti būdų, kaip prisidėti prie krašto saugumo.
 
„Labai gerai prisimenu pačią pirmą karo savaitę, kai visi meldėmės, kad tik ukrainiečiai kovotų toliau ir nepasiduotų. Tą savaitę į mano kabinetą pradėjo plūsti mūsų mokslininkai, klausdami, kaip jie galėtų padėti ir kokios mokslinės pagalbos reiktų kariškiams. Tai labai uždegė daugelį mokslininkų, ir dabar intensyviai dirbame gynybos srityje.
 
Be to, FTMC yra susirinkę žmonės, kurie svajoja būti išradėjais, atradėjais, inovatoriais. Tad yra didžiulė paskata – sukurti kažką, kas gali pagelbėti kare, apsaugoti Lietuvą, Ukrainą ir visą demokratinį pasaulį.
 
Ir, aišku, šiandien atsiranda daugiau finansavimo, kuris leidžia tirti ir sukurti gynybai skirtus dalykus“, – teigė specialistas, pridurdamas, kad pastaruosius keletą metų gynybos klausimu su FTMC aktyviau bendradarbiauja ir verslas.
 
Galime priminti, kad šiuo metu FTMC vykdo aštuonis trišalius mokslinius projektus kartu su Lietuvos kariuomene ir verslu.
 
 
(Dr. Lina Mikoliūnaitė. FTMC nuotrauka)
 
Kiek vėliau „Ekonomikos ir saugumo“ sesijoje įžvalgomis dalijosi FTMC direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams dr. Lina Mikoliūnaitė. Jos tema – „FTMC mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vaidmuo regiono saugumo užtikrinime“.
Mokslininkė iš pradžių papasakojo apie FTMC ir pagrindines čia atliekamų tyrimų sritis, o paskui pristatė keletą Tekstilės technologijų skyriaus komandos sukurtų produktų, skirtų gynybai.
 
Pirmasis – šarvinėms liemenėms skirtos kietosios plokštės, sukurtos bendradarbiaujant su partneriais. Priešingai negu įprastos keraminės, FTMC mokslininkų ištobulintos pažangių pluoštų plokštės, susidūrusios su kulka, ne sutrupa, o atsisluoksniuoja – tad rimto sužeidimo galimybė tampa kur kas mažesnė. Be to, naujosios liemenės pranašesnės ir savo lengvumu.
 
Taip pat pristatyta adaptyvioji kamufliažinė medžiaga, skirta uždengti karį, prietaisą ar transporto priemonę. Dėl savo savybių toji medžiaga geba patikimiau maskuoti karį priklausomai nuo jį supančios aplinkos.
 
O pranešimo pabaigoje L. Mikoliūnaitė trumpai pristatė gynybai potencialai skirtas aukštadažnes technologijas, kurias su kolegomis tyrinėja FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė. Ji – trečioji mūsų Centro atstovė, kalbėjusi sesijoje „Ekonomika ir saugumas“.
 
 
(Dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė. FTMC nuotrauka)
 
Dovilės vystomos optoelektroninės sistemos veikia terahercų bangų ruože. Šis ruožas įsiterpia tarp aukštadažnės elektronikos ir tolimosios infraraudonos spinduliuotės (fotonikos) ruožų ir apima elektromagnetinių bangų dažnius nuo kelių šimtų gigahercų iki kelių terahercų.
 
Pasak pranešėjos, terahercai itin domina mokslininkus, kadangi jų pagrindu vystomi naujos kartos jutikliai, terahercų šaltiniai ar optiniai elementai. Pasaulio ir Lietuvos tyrėjai jau kalba apie 6G ir 7G ryšį, lazerines komunikacijas ir kitas technologijas, kurias įgalintų veiksmingas terahercų panaudojimas.
 
D. Čibiraitė-Lukenskienė paminėjo ir šių elektromagnetinių bangų galimybes spektroskopijoje – moksliniame metode, kai tyrinėjama šviesos sąveika su medžiaga. Tikimasi, kad, pavyzdžiui, ekstremalių situacijų atveju itin jautrūs aukštadažniai jutikliai leis žymiai geriau identifikuoti kenksmingas chemines medžiagas ir iš anksto perspėti aplinkinius gyventojus.
 
Fizikė priminė, kad pro smulkiausias daleles gebanti prasiskverbti terahercinė spinduliuotė padėjo pasaulio mokslininkams padaryti pirmąją istorijoje juodosios skylės nuotrauką – šiuo atveju, spinduliuotė „įveikė“ juodąją skylę dengusį kosminių dujų debesį. Pranešėja pademonstravo nuotraukų, kaip įvairias „uždangas“ terahercai gali įveikti mūšio lauke – ir sukurti aukštesnės kokybės objektų (pavyzdžiui, priešo kario) vaizdinimą. Ši technologija padeda ir atsiradus dūmų ar dulkių uždangai: aukštadažnės bangos ilgis yra apie vieną milimetrą, o tokia banga „apeina“ dulkių, dūmų daleles, tad tai leistų užfiksuoti objektus, esančius už uždangos.
 
FTMC informacija
Susiję:
Lina Grinevičiūtė 5-3bd8f2c9a1be1475788009509a556f4e.jpg
2024. 11. 07 - Nuo lazerių dronuose iki patikimesnių raketų: kuo optinės dangos gali pasitarnauti mūšio lauke? Dr. Lina Grinevičiūtė su kolegomis sukūrė pačią atspariausią optinę dangą pasaulyje, skirtą lazerinei spinduliuotei.
Dovilė 1-a02a6af920a5df7f1dfb94a3b3ac2815.jpg
2024. 10. 28 - Komunikacija tarp robotų ir matymas „kiaurai“: ko galime tikėtis iš lietuvių kuriamų naujos kartos jutiklių? Šią mokslinę temą vysto FTMC fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė.
11 Karinė apranga-9d1884f3957af1e9635c56af50a1bac0.jpg
2024. 01. 10 - Čia aidi šūviai ir kuriami ateities drabužiai: pasivaikščiojimas po FTMC Tekstilės technologijų skyrių Specialistų kuriami išradimai gali praversti ne tik kariams ar darbininkams, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Vilius Vertelis foto podcast-9c24c035e6ea6ae8f4348f4abab90a5f.jpg
2023. 12. 14 - Tinklalaidė „Tai ką jūs ten darot?“: naujas elektromagnetinis ginklas Apie kariuomenes bei kosmoso pramonę dominančią technologiją pasakoja fizikas dr. Vilius Vertelis.