News & Events

 

Optika (fizikos sritis, nagrinėjanti šviesą ir jos sąveiką su medžiagomis) tampa neatsiejama šiuolaikinės karybos ir saugumo pramonės dalimi. Lazeriniai ryšiai, optiniai taikikliai, naktinio matymo prietaisai, lazerio pagalba veikiantys atstumo matuokliai – šios ir kitos technologijos gali daryti reikšmingą skirtumą mūšio lauke.

 

Tačiau ar žinojote, kad visų šių prietaisų nebūtų be optinių dangų? Tai yra už plauką tūkstantį kartų plonesni įvairių medžiagų sluoksniai, kurie padeda valdyti šviesą – praleisti, atspindėti, pakreipti ar kitaip keisti jos savybes. Ko gero, dažniausi optinių dangų panaudojimo pavyzdžiai – atspindžius sumažinantys sluoksniai ant akinių arba rankinių laikrodžių.

 

O laboratorijose eksperimentuojama su kur kas sudėtingesnėmis technologijomis.

 

„Lazerinėse sistemose reikalingi ypač kokybiški ir atsparūs veidrodžiai. Įprasti, kasdienybėje mūsų naudojami, veidrodžiai atspindi apie 70–90 proc. šviesos. Atrodytų, labai daug, tačiau lazeriui tai – per mažas procentas. Todėl, neatlaikę galingų lazerinės šviesos impulsų, paprastas veidrodis tiesiog sudegtų“, – pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Inovacijų ir technologijų tarnybos atstovas dr. Karolis Stašys.

 

 

 

Lietuviai pasaulyje garsūs optinių dangų kūrimu bei tobulinimu – o vienas iš ryškiausių to pavyzdžių yra FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Optinių dangų laboratorija. Jos vadovė, dr. Lina Grinevičiūtė su kolegomis tobulina dangas, kurios lazeriniams veidrodžiams padeda atspindėti net 99,99 proc. šviesos, padaro juos atsparesnius intensyviai spinduliuotei ir tai įgalina labai galingų lazerių kūrimą.

 

Pasak pašnekovų, siekiama, kad lietuvių vystomos optinės dangos vis labiau skintųsi kelią į gynybos pramonę – ir jau vyksta bendradarbiavimas su Europos institucijomis, kuriančiomis pačius galingiausius lazerius.

 

 

„Mūsų mokslininkai bando sukurti naujus optinius elementus, kurie gerintų ne tik spektrines savybes, bet valdytų ir pačią lazerinio spindulio kokybę, kas labai svarbu detektuojant toli esančius įvairius objektus. Tokie lazeriai montuojami į dronus, kad juose esanti optika būtų ne tik kokybiška, bet ir kuo kompaktiškesnė“, – sako L. Grinevičiūtė.

 

FTMC inovacijų vadybininkas K. Stašys priduria, kad mūšio lauke optinės dangos gali pasitarnauti ne tik lazerinėse sistemose:

 

„Jokie naktinio matymo prietaisai, žiūronai, net ir ginklų taikikliai šiais laikais negali tinkamai veikti be optinių dangų. Jos ne tik padidina matomumą, bet ir sumažina atspindį – o tai labai svarbu, nes snaiperį arba šaulį gali išduoti nuo ginklo stiklo sklindantys atspindžiai.

 

Gynybos srityje svarbios ir optinės dangos, kurios atsparios braižymui ar kitam mechaniniam poveikiui.

 

Ryškus pavyzdys yra ir šilumą sekančios raketos – kurios skirtos aptikti labai karštus objektus (pavyzdžiui, priešo naikintuvo reaktyvinių variklių išmetamąsias dujas). Šios raketos padengtos optinėmis dangomis, kad jų neklaidintų kiti šilumos šaltiniai.“

 

 

 

 

FTMC Optinių dangų laboratorijos darbai paskatino bent kelių naujų panašia komercine veikla užsiimančių įmonių Lietuvoje atsiradimą. Taip pat laboratorijoje teikiamos ne tik dangų bei jų charakterizavimo paslaugos, bet ir ruošiami žmonės, kurie išeina su specifinėmis žiniomis ir stiprina šį sektorių kaip darbuotojai, užimantys svarbias pareigas įmonėse.

 

Užsienio partneriai kartais juokauja, kad Vilnius yra miestas, pirmaujantis pasaulyje pagal garinimo mašinų (įrenginių, kuriuose gaminamos optinės dangos) skaičių vienam gyventojui. Taip pat pastebėta, kad su lazerinėmis technologijomis vienaip ar kitaip dirba statistiškai vienas iš šimto vilniečių.

 

Inovacijų specialistas sako, kad FTMC kuriamų optinių dangų kelias į gynybos pramonę tik prasideda. „Tačiau spėjame, kad FTMC tarptautiniai partneriai, kurie naudoja mūsų technologijas ar teikia tam tikrus užsakymus, optines dangas perduoda NATO valstybių kariškiams. Užsakymai vyksta per tarpininkus, galutinių vartotojų nežinome, tad šimtu procentų negalime šito teigti“, – pasakoja K. Stašys.

 

Vis dėlto specialistas mano, kad potencialo čia yra daug. Tuo labiau, kad FTMC Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkai dr. Tomas Tolenis, dr. Lina Grinevičiūtė ir dokt. Lukas Ramalis sukūrė šiuo metu pačią atspariausią dangą pasaulyje lazerinei spinduliuotei – ir ją tobulina toliau. Tokios technologijos atvertų galimybę atsirasti ypač galingiems koviniams lazeriams.

 

 

 

„FTMC Optinių dangų laboratorijoje sukūrėme struktūrizuotų dangų pagrindu veikiančius veidrodžius ir kitus sudėtingesnius elementus, kurie pasižymi itin dideliu atsparumu lazerinei spinduliuotei, nes yra pagaminti tik iš silicio dioksido (kvarco).

 

Šie moksliniai tyrimai intensyviai vystomi su didžiausiomis Europos institucijomis, kurios kuria galingiausius pasaulyje lazerius – ELI (angl. Extreme Light Infrastructure, Čekija) ir CEA (angl. French Alternative Energies and Atomic Energy Commission, Prancūzija). Todėl, kalbant apie ateitį, tokie tyrimai galėtų būti pritaikomi ne tik galingiems lazeriams, skirtiems moksliniams tikslams ar pramonei, bet taip pat ir gynybos srityje“, – teigia L. Grinevičiūtė.