Paieška

2024. 10. 24 -

Veidrodžius lazeriams tobulinantis S. Melnikas – naujasis technologijos mokslų daktaras

Dr. Simas Melnikas. FTMC nuotrauka
FTMC Lazerinių technologijų skyriaus fizikas Simas Melnikas tapo technologijos mokslų daktaru. Jis apgynė disertaciją „Brego ir plačiajuosčių čirpuotų veidrodžių plonų sluoksnių struktūros įtakos optinėms charakteristikoms ir atsparumo lazerio spinduliuotei tyrimas“ (mokslinis konsultantas: dr. Ramutis Drazdys).
 
Sveikiname kolegą ir linkime tolesnės sėkmės!
 
Pasak darbo autoriaus, nuo tada, kai 1960 m. buvo išrastas lazeris, ši technologija yra sparčiai pažengusi į priekį – o vis didesnis dėmesys skiriamas galingiems trumpų šviesos impulsų lazeriams. Jų panaudojimas atveria naujas galimybes tokiose srityse kaip atosekundinė fizika (už ką 2023 m. buvo skirta Nobelio fizikos premija), dalelių greitinimas lazeriais, branduoliniai tyrimai ir kt. Be to, vis galingesni lazeriai gaminami pramoniniams, medicininiams bei kitiems mums svarbiems taikymams.
 
Dėl šios pažangos ir vis galingesnių lazerių, didėja ir reikalavimai juose naudojamų optinių elementų kokybei – ir jų atsparumui intensyviai lazerinei spinduliuotei.
 
Ypač svarbūs čia tampa vadinamieji čirpuoti veidrodžiai (angl. chirped mirrors), kurie ne tik atspindi lazerio šviesą, bet ir padeda išlaikyti bei kontroliuoti šviesos impulsus. O tai – sudėtingas darbas, turint omenyje, kad tie femtosekundiniai impulsai, kuriems naudojami čirpuoti veidrodžiai, už sekundę trumpesni beveik kvadrilijoną (vienetas su 15 nulių) kartų.
 
Pasak fiziko, be tobulesnių čirpuotų veidrodžių nebus ir galingesnių lazerių.
 
 
(Simo Melniko disertacijos gynimas. FTMC nuotrauka)
 
„Savo darbe tyrinėjau tokius čirpuotų veidrodžių parametrus kaip šviesos sugertis ir atsparumas intensyviai lazerinei spinduliuotei. Šiedu parametrai iš dalies nulemia, kiek galingus lazerius bus įmanoma kurti ir naudoti.
 
Čirpuotus veidrodžius galėtume palyginti su buitiniais, kasdienybėje mūsų naudojamais veidrodžiais. Pastarieji sugeria maždaug 10–15 procentų šviesos, o likusi dalis yra atspindima. Jei tokį veidrodį įkomponuotume į lazerinę sistemą, jis būtų pažeistas – nes sugertų per daug intensyvios šviesos, perkaistų ir suskiltų.
 
Dėl to reikia mažinti sugertį ir optimizuoti vadinamąjį lazerinės pažaidos slenkstį. Tam tikslui mes ir tobuliname specifinius veidrodžius, sudarytus iš daugybės plonų sluoksnių, kurių yra daugiau nei 30“, – pasakoja naujasis mokslų daktaras.
 
FTMC informacija
Susiję:
Kernius ir Evaldas-c332dcd9de1c3bc3087bd52888185e40.jpg
2024. 10. 30 - FTMC fizikai sukūrė hibridinį plazmoninį jutiklį naudojant lazerines technologijas Tai yra puikus įrankis mažoms įvairių molekulių koncentracijoms matuoti.
Untitled design - 2024-10-25T151039.323-2cbd9181a131863bdb8963b69f8a850b.png
2024. 10. 25 - Lazeristė dr. L. Grinevičiūtė – tinklalaidėje „Kavinė fantastiška“ Kaip veikia ir kaip neveikia lazeriai?
Untitled design - 2024-10-18T100923.876-e9238d67e7178944012a352db9d84cc2.png
2024. 10. 18 - FTMC lazeristas A. Michailovas – tarp kandidatų į 2024 m. Lietuvos mokslo premijas Jis, su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir įmonių „Light Conversion“ bei „Ekspla“, pretenduoja į premiją technologijos mokslų srityje.
Untitled design - 2024-10-02T170907.666-401b96a8616bec9d7831907837966dbe.png
2024. 10. 02 - Ar galėsime lazeriais numušti kontrabandą gabenančius balionus? „Žinių radijo“ pokalbis su dr. G. Račiukaičiu Laidoje „Dienos klausimas“ – apie naują grėsmę iš Baltarusijos ir galimą jos sprendimą.