3 minučių trukmės žodinio pranešimo konkursą laimėjo ir įmonės „Light Conversion“ apdovanojimą pelnė Kijoto universiteto studentas Ryota Kobayashi su tema „Structural optimization and implementation of superconducting THz source based on the anisotropic dielectric model“ (liet. „Superlaidaus terahercų šaltinio, pagrįsto anizotropiniu dielektriko modeliu, struktūros optimizavimas ir įgyvendinimas“).

 

Tuo metu Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos „Quantum Lithuania“ įsteigtą apdovanojimą už geriausią stendinį pranešimą pelnė FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus inžinierius, Vilniaus universiteto Fizikos Fakulteto II kurso magistrantas Titas Klepeckas. Jo tema – „Charge Generation and Drift Dynamics in Novel PM6:Y6 Organic Solar Cell Blends“ (liet. „Krūvininkų generavimo ir dreifo dinamika naujuose PM6:Y6 organinių saulės elementų mišiniuose“).

 

Sveikiname nugalėtojus ir linkime sėkmės tolesniame moksliniame kelyje!

 

 

 

Ypatingai džiaugiamės dėl mūsų kolegos Tito Klepecko. Jis tyrinėja organinius saulės elementus ir svarbiausią jų dalį – vadinamąjį aktyvųjį sluoksnį, kuris saulės šviesą paverčia elektros srove.

 

Tai itin svarbu, kadangi, nors organiniai saulės elementai savo efektyvumu tik šiek tiek (> 3%) atsilieka nuo įprastinių, puslaidininkiais paremtų, saulės elementų, jie kol kas nėra gaminami pramoniniu būdu. To priežastis yra vienas iš organinių saulės elementų trūkumų – kol kas iki galo nesuprastos krūvininkų (elektronų ir skylių, nešančių elektros krūvį ir leidžiančių generuoti elektros srovę) dinamikos šiuose sluoksniuose.

 

Įprasti puslaidininkių saulės elementai dažniausiai sudaryti iš vienos medžiagos, tuo metu organiniuose saulės elementuose svarbios dvi medžiagos – donoras (kuris atiduoda elektronus, kai jie ištraukiami iš medžiagos) ir akceptorius (medžiaga, kuri tuo ištrauktus laisvus elektronus priima). Sužadinus organinį sluoksnį, elektronas ir skylė yra stipriai surišti vienas su kitu, tad būtent šios medžiagos padeda juos vieną nuo kito atskirti.

 

 

 

„Pasaulyje kol kas nėra atlikta išsamių tyrimų, kurie nagrinėtų,kaip yra generuojami ir kaip juda krūvininkai priklausomai nuo skirtingo dviejų medžiagų – donoro ir akceptoriaus – santykio.

 

Tad savo darbe mes, pavyzdžiui, saulės elementams parenkame keturis kartus daugiau donoro negu akceptoriaus – arba atvirkščiai. Įvairiomis proporcijomis keisdami donoro ir akceptoriaus santykį, stebime, kaip kinta šių aktyviųjų sluoksnių efektyvumas, kaip susidaro laisvieji krūvininkai, kaip nuo keičiamo donoro-akceptoriaus santykio pavyksta juos ištraukti (o tai atliekame sluoksnį veikdami elektriniu lauku).

 

Kadangi mūsų tiriamoje krūvininkų atskyrimo dinamikoje egzistuoja dvi skirtingos teorijos, o viena iš jų būtent kalba apie medžiagų santykį, jas tarsi patikriname, suteikiame papildomos informacijos“, – sako APROPOS 19 laureatas T. Klepeckas.