Sveikiname kolegę ir linkime sėkmingai tęsti prasmingus darbus!

 

Disertacijoje Edith užsiėmė chitozano-grafeno oksido nanokompozitų ir plonų plėvelių kartu su metalų oksidais ir metalų nanodalelėmis kūrimu bei taikymu, daugiausia dėmesio skirdama šių medžiagų galimam panaudojimui siekiant mažinti aplinkos taršą.

 

„Kūriau biologiškai skaidžias medžiagas, kurios ne tik sprestų opią plastiko taršos problemą, bet ir veiksmingai iš vandens sugertų radionuklidus – ypač tokius kaip europis, plutonis ir americis. Sintetindama ir aprašydama savo nanokompozitus, tyrinėju jų savybes, tokias kaip mechaninis stiprumas, antibakterinis aktyvumas ir biologinis skaidumas, adsorbcijos (sugerties) efektyvumas ir migracijos potencialas (medžiagų gebėjimas apriboti radionuklidų sklidimą aplinkoje).

 

Tyrimo metu buvo siekiama pateikti inovatyvius maisto pakuočių ir teršalų šalinimo sprendimus, kurie gali sumažinti poveikį aplinkai ir kartu pagerinti maisto saugą bei aplinkos apsaugą“, – pasakoja chemikė.

 

 

 

Kaip galime suprasti, šio darbo aktualumas – daugialypis. Pirmiausia, čia sprendžiama pasaulinė plastiko atliekų problema; plastikas savo ilgaamžiškumo ekosistemose kelia daugybę aplinkosaugos problemų:

 

„Kurdama biologiškai skaidžias alternatyvas, naudojant chitozaną ir grafeno oksidą su vario (I) oksido / vario nanodalelėmis, savo padedu mažinti mūsų priklausomybę nuo sintetinių plastikų maisto pakuotėse.“

 

Antra – Edithos tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama vandens užterštumo radionuklidais šalinimui naudojant grafeno oksido-chitozano ir maghemito nanodaleles. Tai – labai opi tema, atsižvelgiant į branduolinės energetikos plėtrą ir su ja susijusias rizikas. Veiksmingas šių pavojingų medžiagų pašalinimas iš vandens šaltinių yra labai svarbus visuomenės sveikatai ir aplinkos saugumui.

 

„Pavyzdžiui, savo tyrimų metu sėkmingai pašalinome americį, polonį ir europį iš jūros ir upių vandens Lietuvoje. Apskritai, šis darbas atliepia į tvarumo ir visuomenės sveikatos tikslus ir siūlo praktinius sprendimus, galinčius užtikrinti saugesnį maistą ir švaresnius vandens išteklius. Be to, naudojome hibridinį dirbtinio intelekto modelį, kad geriau suprastume adsorbcijos procesus ir optimizuotume savo medžiagos veikimą“, – teigia Edith.

 

 

 

Pagrindiniai mokslininkės tyrimų rezultatai apima keletą išvadų:

 

Maisto pakuotės: „Sėkmingai susintetinau plonas chitozano ir grafeno oksido kompozitines plėveles su vario oksido / vario nanodalelėmis, kurios pasižymi geresnėmis mechaninėmis savybėmis ir biologiniu skaidumu, o vario jonų migracijos greitis (0,7 mg/kg) iš maisto pakuočių į maisto simuliantus (imituojančius tikrą maistą) yra mažesnis nei būdavo užfiksuojamas ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su vario nanodalelėmis maisto pakuotėse. Šių medžiagų charakteristika patvirtino jų tinkamumą maisto pakuočių naudojimui.“

 

Radionuklidų adsorbcijos (sugerties) efektyvumas: „Laboratorinių eksperimentų metu grafeno oksido-maghemito-chitozano kompozitai pasižymėjo išskirtiniu europio jonų adsorbcijos pajėgumu. Pašalinimo efektyvumas svyravo nuo 74 iki 100 proc., priklausomai nuo natūralaus vandens telkinio iš Lietuvos, o tai rodo jų veiksmingumą realiuose taikymuose. Sėkmingai pritaikiau ANFIS (Adaptyviosios „neuro-fuzzy“  išvadų sistemos) skaičiavimo modelį, kad nuspėčiau kompozitų adsorbcijos gebą europio jonams. Šis modelis pasižymėjo patikimu veikimu bei tikslumu ir atvėrė kelią tolesniems adsorbcijos mokslo tyrimams.“

 

Jaunąją mokslų daktarę labiausiai džiugina, kad jos tyrimai ne tik prisideda prie mokslo žinių gilinimo, bet ir siūlo praktinius aktualių aplinkosaugos problemų sprendimus.