Kuro elementai yra viena iš perspektyviausių švarios energijos technologijų, kurios gali suteikti energiją be kenksmingų išmetamųjų teršalų. Yra įvairių kuro elementų, populiariausi – vandenilio. Tai elektros energijos gavimo būdas, kurio procese susidarantis šalutinis produktas – antrą kartą panaudoti tinkamas vanduo.

 

Tačiau pranešimo metu susipažinsime ir su kito tipo elementais. Didžiausias dėmesys bus skiriamas žemos temperatūros polimeriniams kuro elementams (borohidrido, metanolio, hidrazino ir kt.). Taip pat išgirsite apie FTMC Katalizės skyriuje vykdomą veiklą, susijusią su medžiagų, kurias galima pritaikyti kuro elementuose kaip anodus ar katodus, išgavimu.

 

Kuro elementai gali būti naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose, įvairiuose buities prietaisuose, transporto priemonėse (automobiliuose, autobusuose, lėktuvuose, motocikluose), aprūpinti elektros energija gyvenamuosius namus, ligonines. Jau yra pagaminti eksperimentiniai vandeniliu varomi automobiliai – iš esmės visuose elektriniuose prietaisuose ir vietose, kuriose reikia elektros.

 

„Trečiadienį muziejuje vyksiančiame pristatyme „Nauja energijos epocha – kuro elementai“ kalbėsime apie kuro elementų privalumus ir iššūkius, susijusius su jų pritaikymu plačiu mastu, įskaitant reikalingos infrastruktūros plėtrą ir ekonominius aspektus. Taip pat bus diskutuojama apie kuro elementų potencialą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir jų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas“, – žada mokslininkė.

 

 

 

Dr. Aldona Balčiūnaitė – chemikė, FTMC Katalizės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: kuro elementai, katalizatoriai, cheminis metalų nusodinimas, elektrocheminiai analizės metodai. Mokslinė veikla siejasi su perspektyviais, visame pasaulyje intensyviai vykdomais kuro elementuose naudojamų medžiagų savybių tyrimais ir yra skirta naujų efektyvių medžiagų paieškai, kurias galima pritaikyti tiesioginių šarminių kuro elementų sukūrimui, siekiant padidinti esamų ar naujų kuro elementų našumą. Tyrimų rezultatai paskelbti daugiau nei 60 mokslo straipsniuose periodiniuose „Clarivate Analytics Web of Science“ leidiniuose. Mokslininkė yra trijų Lietuvos patentų bendraautorė.

 

Mokslinių pristatymų ciklas „Įkvėpti mokslo“ įgauna pagreitį. Tai jau ketvirtas toks renginys plačiajai visuomenei. Pristatymai vyksta kiekvieną trečiadienį. Jų metu Lietuvos mokslininkai pasakoja apie užsienyje ir Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus bei kuriamas inovacijas.

 

Laikas: 18 val.

 

Vieta: Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Mokslinių atradimų pristatymai – nemokami, tačiau būtina registracija.

Registracijos formą rasite čia.

Kitos ciklo „Įkvėpti mokslo” temos:

• „Mikrobangos: nuo WiFi iki SciFi” (dr. Paulius Ragulis) – 2024-10-09
• „Kaip pasverti laiką? Daiktų ir gyvūnų amžiaus nustatymas radioanglies izotopo pagalba” (dr. Algirdas Pabedinskas) – 2024-10-16
• „Žaliasis vandenilis – iš kur, kaip ir kam?” (dr. Milda Petrulevičienė) – 2024-10-23
• „Išmanioji tekstilė: kas tai?” (dr. Diana Kubilienė) – 2024-10-30
• „Elektrinės patrankos: kaip paraką pakeisti elektros srove” (dr. Vilius Vertelis)
• Nuo taršos iki sprendimų: kova su mikroplastiko dalelėmis (dr. Ieva Uogintė)
• „Kaip mokslininkai matuoja laiką: dabartis ir perspektyvos” (dr. Rimantas Miškinis)
• „Mikrodumbliai – oras, maistas ir vaistas ” (dr. Arūnas Stirkė)
• „Kas bendro tarp kačių ir teleportacijos?” (dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė)
• „Kaip veikia fejerverkai?” (dr. Dominykas Juknelevičius)