Didžiausi sveikinimai, sėkmės tęsiant reikšmingus darbus!

 

Pagrindinis Raimondos disertacijos tikslas buvo įvertinti polipirolo (tam tikros didelės molekulės) savybių modifikavmo galimybes kuriant elektrocheminį jutiklį. Šiuo tikslu polipirolo sluoksnis buvo modifikuotas cheminio junginio fenotiazino dariniais arba molekuliniais įspaudais.

 

Beje, molekuliniai įspaudai dar vadinami molekuliniais „pirštų atspaudais“; šią daug žadančią technologiją R. Bogužaitė pernai pristatė mokslo populiarinimo konkurse „Tyrėjų Grand Prix“ – ir užėmė pirmą vietą! Daugiau apie tai galite skaityti paspaudę šią nuorodą.

 

Išsamiau apie molekulinius „pirštų atspaudus“ skaitykite čia. 

 

Šia tema Raimonda kalba ir FTMC tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“

 

Na, o disertacijoje analizuojamos įvairios modifikacijos, kurias pritaikius būtų galima sukurti elektrocheminį jutiklį įvairių analičių (medžiagų) – teršalų, alergenų, ligų ir kt. – nustatymui. Konkrečiai disertacijoje aptarti jutiklio dizainai buvo analizuoti askorbo rūgšties, ksantino darinių, SARS-CoV-2 spyglio (SARS-CoV-2-S) baltymo bei metileno mėlynojo nustatymui.

 

 

 

„Elektrocheminiai jutikliai atlieka svarbų vaidmenį įvairiose pramonės šakose ir pritaikyme skirtingose srityse, nes gali aptikti ir kiekybiškai įvertinti konkrečius cheminius junginius ar elementus. Jie naudojami aplinkos stebėjimui, sveikatos priežiūros ir medicinos reikmėms, pramoniniams procesams, saugai bei kitiems tikslams.

Elektrocheminių jutiklių rinka sparčiai plečiasi dėl technologijų pažangos, sustiprėjusių aplinkosaugos taisyklių ir augančių sveikatos priežiūros poreikių. Dėl šių priežasčių mano ir kolegų darbas yra itin aktualus ir svarbus visuomenei, ypatingai susiduriant su įvairiomis pandemijomis ir kitomis situacijomis, kai reikalingas greitas ir kokybiškas medžiagų nustatymas“, – pasakoja naujoji mokslų daktarė Raimonda.

 

Ji džiaugiasi, kad tiriant polipirolo sluoksnio modifikacijas fenotiazino dariniais ir polisacharidais, buvo gautas teigiamas poveikis, ypač panaudojus heparino priedą; pastarojo poveikis polimerizacijos mišinyje prisidėjo prie geresnio sluoksnio sukibimo, taip išsprendžiant nemažai kilusių techninių problematikų.

 

„O turbūt bene reikšmingiausias rezultatas – jog pritaikius molekulinių įspaudų technologiją buvo sukurtas įspaustas polipirolo sluoksnis, kuris rodo savo universalumą praktikoje ir turi potencialą kaip jutiklis, nustatant SARS-CoV-2-S spyglio baltymą“, – sako Raimonda.

 

Su Raimondos Bogužaitės disertacija galite susipažinti:

 

Prieš gynimą – https://is.vu.lt/pls/pub/ivykiai.ivykiai_prd?p_name=C69820460945F782DC4B1241DEDC5FB0/BOGUZAITE%20%20Raimonda.pdf

 

Po gynimo – https://doi.org/10.15388/vu.thesis.665