Sveikiname kolegą ir linkime visokeriopos sėkmės!

 

Romualdo darbas susijęs su 3D spausdinimu, kitaip dar vadinamu adityviąja gamyba. FTMC Lazerinių technologijų skyrius vykdo tyrimus šioje srityje, o naujasis mokslų daktaras siekė pagerinti rinkoje esamą tokio spausdinimo metodą – lazerinį metalo nusodinimą (angl. laser metal deposition, LMD), suteikiant daugiau tikslumo.

 

LMD proceso metu įprastai pradinė medžiaga (dažniausiai metalo milteliai) yra lydoma lazeriu ir nusodinama ant pagrindo. Šitaip gaunamas naujas metalinis daiktas.

 

„Tai darant, 3D spausdinimo būdu pagaminamos labai grubios ir šiurkščios detalės (kas tinka didelių objektu gamyboje), ir, norint, kad jos būtų labiau preciziškos, reikia nuo paviršiaus nuimti gan didelį metalo sluoksnį mechaninio apdirbimo būdu. Tad mano darbas ir buvo skirtas tam, kad to sluoksnio būtų reikėję nuimti mažiau“, – sako fizikas.

 

 

 

Šiam tikslui jis su komanda pirmasis pasaulyje sujungė dvi LMD naudojamas technologijas:

 

„Naudojome lazerinį paviršiaus pašildymo būdą, kai medžiagos paviršius tampa labai minkštas arba išvis išlydomas – ir tuomet pritaikėme šaltą purškimą (angl. cold spray), kai minkšto metalo, pavyzdžiui, vario arba aliuminio, dalelės yra purškiamos viršgarsiniu greičiu. Mūsų atveju, kobalto-chromo-molibdeno metalo lydinio dalelės, įlėkdamos į plieninio substrato paviršių (paveiktą lazerine spinduliuote) ir ten įstrigdamos, formavo naują sluoksnį.“

 

Tai padaroma specialaus purkštuko pagalba, kurį Romuald su kolegomis sukūrė ir aprobavo. Kur būtų galima panaudoti šią naujovę? „Matyčiau jos pritaikymą automobilių (ar bet kurioje kitoje) pramonėje, restauruojant įvairias dalis, kur ne visada pavyksta pasiekti rezultatų suvirinimo būdu. Su mūsų technologija būtų galima užnešti papildomą metalo sluoksnį ir medžiagą atstatyti arba restauruoti taikant minimalų post-apdirbimo procesą“, – svarsto mokslininkas.

 

Jis priduria, kad patobulintu LMD spausdinimo būdu pavyko gaminamų medžiagų paviršiaus šiurkštumą sumažinti iki 4 mikrometrų (tūkstantosios milimetro dalies). Tai išties reikšmingas skirtumas lyginant su kitomis technologijomis, kai gaunamo paviršiaus šiurkštumas būna 10–13 mikrometrų.

 

• Prieš gynimą – https://is.vu.lt/pls/pub/ivykiai.ivykiai_prd?p_name=6EB399A1BFFEB28243E191A2600277EC/PETKEVIC%20Romuald.pdf
• Po gynimo – https://doi.org/10.15388/vu.thesis.651