• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2018. 02. 20

K. Zubovas. Kąsnelis Visatos CCCXVI: kitoniškumas

Nuo ateinančių metų NASA biudžeto pasiūlymo iki visiškai kitokios visatos, tinkamos gyvybei, modelio – šiame kąsnelyje rasite visko. Taip pat ir senų teorijų griuvimo bei kitų teorijų patvirtinimo, ir netgi įdomybių apie mūsų kaimyninės Andromedos galaktikos praeitį. 

***

Naujas NASA biudžetas. Praeitą savaitę JAV Prezidento administracija paskelbė 2019 metų šalies biudžeto planą, kuriame NASA biudžetui siūloma 19,6 milijardo dolerių, t. y. 500 milijonų dolerių daugiau, nei šiemet, bet vis dar beveik 100 milijonų mažiau, nei 2017 metais. Pažiūrėjus į detales matyti, kad biudžetas gerokai skiriasi nuo ankstesniųjų metų: numatoma nutraukti finansavimą plataus lauko infraraudonųjų spindulių teleskopui „WFIRST“ bei net penkioms Žemės stebėjimų misijoms.

Taip pat numatoma panaikinti NASA švietimo skyrių. Tiesa, jį naikinti prezidento administacija buvo pasišovusi ir pernai, bet Kongreso ir Senato balsais jis išlaikė tokį patį finansavimą, kaip ir anksčiau. Taigi šis biuždeto planas turėtų būti vertinamas labiau kaip prezidento norų ir požiūrio atspindys.

Biudžeto planas sudaromas žvelgiant į keleto metų ateitį – šiame aprašomi numatomi pokyčiai net iki 2029 metų. Tarp jų – Tarptautinės kosminės stoties finansavimo pabaiga 2025 metais. Užsimenama, kad galbūt stotį galėtų perimti privatūs investuotojai, kurie panaudotų ją artimojo kosmoso infrastruktūrai vystyti. Tuo tarpu NASA koncentruotųsi sugrįžti į Mėnulį, tam būtų skiriama vis daugiau lėšų.

***

Žemės branduolio atsiradimas. Žemės centre yra maždaug 1200 km skersmens kietas branduolys, sudarytas daugiausiai ir geležies. Ilgą laiką buvo manoma, kad jis susiformavo planetai po truputį vėstant, kol galiausiai, prieš maždaug milijardą metų, temperatūra centre nukrito tiek, kad geležis ėmė kristalizuotis ir kristalas gana greitai išaugo iki dabartinio dydžio.

Tačiau dabar grupė mokslininkų teigia, kad toks paaiškinimas yra visiškai neįmanomas. Jie remiasi gerai žinoma medžiagų savybe, kad jos kristalais nevirsta iškart, vos atvėsusios iki tinkamos temperatūros. Kristalizacijos procesas užtrunka ilgą laiką, nebent temperatūra sumažinama iki gerokai žemesnės už reikalingą kristalams susidaryti – tai vadinama peršaldymu. Žemės branduolio atveju, temperatūra turėjo nukristi bent tūkstančiu laipsnių žemiau geležies stingimo temperatūros, o tai yra praktiškai neįmanoma, nes ji mažėja labai tolygiai ir tik apie šimto laipsnių per milijardą metų sparta.

Tyrimo autoriai teigia, kad vienintelis galimas branduolio atsiradimo paaiškinimas – į branduolį iš mantijos nukrito kieto metalo gabalas, kuris suveikė kaip kristalo branduolys, aplink kurį ėmė augti geležies apvalkalas. Tai panašu į vandens stingimą – ramus švarus vanduo gali išlikti skystas iki gerokai žemesnėje nei nulio laipsnių temperatūroje; tačiau įmetus į jį kokių nors dulkių, ledas gali susiformuoti labai greitai. Įkristi turinčio mantijos gabalo skersmuo irgi turėjo būti nemažas – apie 10 kilometrų. Tokio objekto įkritimas negali būti dažnas įvykis, todėl nagrinėjant kitų uolinių planetų evoliuciją, verta atsižvelgti į tikimybę, kad jos gali turėti atšalusį, bet dar nesustingusį branduolį. Tyrimo rezultatai publikuojami Earth and Planetary Science Letters.

Visą apžvalgą skaitykite ČIA.