Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai dokt. Kernius Vilkevičius, prof. Algirdas Selskis ir dr. Evaldas Stankevičius bendradarbiaudami su mokslininkais dr. George D. Tsibidis ir dr. Emmanuel Stratakis iš FORTH (Graikija) paskelbė mokslinę publikaciją „Formation of highly tunable periodic plasmonic structures on gold films using direct laser writing“ (liet. „Lengvai kontroliuojamų periodinių plazmoninių struktūrų formavimas ant aukso dangų naudojant tiesioginį lazerinį rašymą“) prestižiniame žurnale „Advanced Optical Materials“.
Publiktuotame tyrime pademonstruota, kad darinių formuojamų plonose aukso dangose forma gali būti kontroliuojama, keičiant lazerinio impulso energiją, aukso dangos storį ir formuojamų darinių periodą. Plazmoninių darinių morfologijos kontrolė suteikia naujų galimybių valdyti formuojamų gardelių plazmonų rezonansą ir tokiu būdu atveria naujas galimybes paviršiaus sustiprintoje Ramano spektroskopijoje (SERS) substratų ar itin jautrių jutiklių gamyboje.
2024 m. liepos mėn. „Advanced Optical Materials“ žurnalo viršelis. Kerniaus Vilkevičiaus / onlinelibrary.wiley.com iliustracija
Ant viršelio pavaizduotas tiesioginiu lazerinio rašymo būdu suformuotas nanoadatų masyvas plonoje aukso dangoje.
Pasak straipsnio autorių, šiuo darbu atskleista, kad lazeriniu būdu galima itin lengvai ir greitai formuoti įvairios formos darinių masyvus plonose aukso dangose.
Dokt. Kernius Vilkevičius | Dr. Evaldas Stankevičius |
„Užtenka pakeisti lazerinio impulso energiją, formuojamų masyvų periodą ar metalo dangos storį ir bus suformuoti skirtingos formos dariniai. Tokios periodinės struktūros turi didelį pritaikomumo potencialą įvairiose srityse susijusiose su diagnostika, stebėjimu, sauga, plazmoniniais lazeriais ar restauracija. Mūsų vykdomame mokslininkų grupių projekte nanoadatų masyvas bus panaudotas kaip itin jautrus paviršiaus sustiprintos Ramano spektroskopijos (SERS) substratas gebantis identifikuoti itin mažas įvairių molekulių koncentracijas. Tokių padėklų sukūrimas itin aktualus pažangioje medicinoje vykdant ankstyvąją diagnostiką ar gydymą. Šie masyvai taip pat gali būti panaudoti tiksliai skysčių ar dujų detekcijai. Doktorantūros metu toliau planuojama vystyti šią technologiją ir ištestuoti praktiniams taikymams,“ – pasakoja mokslininkai.
Doktorantas Kernius Vilkevičius FTMC Lazerinių technologijų skyriaus laboratorijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka.
Publikacijos autoriai Kernius Vilkevičius ir dr. Evaldas Stankevičius dėkoja Lietuvos mokslo tarybai už suteiktą finansavimą pagal sutartį Nr. S-MIP-23-32. Tyrimas taip pat buvo remiamas ES programos „Horizontas 2020“ Nanoscience Foundries and Fine Analysis (NEP) projekto.
FTMC informacija