FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus mokslininkas Paulius Šlevas tapo gamtos mokslų daktaru. Jis apgynė fizikos krypties disertaciją „Struktūrinių šviesos pluoštų formavimo metodai ir jų taikymas lazeriniam mikroapdirbimui“ (mokslinis vadovas dr. Sergejus Orlovas).
Sveikiname kolegą ir linkime daug inovatyvių mokslinių atradimų!
Pauliaus disertacija yra apie struktūrinių lazerinių pluoštų formavimą. Dažniausiai lazerinėse sistemose yra naudojamas Gauso pluoštas, kuris gali būti lęšiu suspaustas iki mažų matmenų. Tačiau sklisdamas erdvėje jis šių matmenų neišlaiko, todėl daugelyje lazerinio mikroapdirbimo uždavinių šį pluoštą reikia skenuoti keliuose aukščiuose.
„Be Gauso pluošto gerai yra žinomi nedifraguojantys, pavyzdžiui, Beselio ir Airy pluoštai. Jie pasižymi dideliu išilginių ir skersinių pagrindinės intensyvumo smailės matmenų santykiu, t.y. išlaiko savo matmenis ilgame sklidimo atstume. Skaidrių medžiagų apdirbimo metu tai leidžia vienu lazerio impulsu modifikuoti didesnį medžiagos tūrį ir paspartinti procesą. Mano darbe buvo nagrinėjami metodai kuriais būtų galima iš nedifraguojančių pluoštų suformuoti sudėtingas šviesos struktūras, kurios turėtų kelias lygiagrečias arba persipynusias aukšto intensyvumo smailes, o tai leistų dar labiau paspartinti, pavyzdžiui, apvalių trajektorijų fabrikavimą lazeriu.
Tikiuosi, kad disertacija paskatins visuomenės susidomėjimą lazerinėmis technologijomis bei lazeriniu apdirbimu. Nedifraguojantys pluoštai, kaip minėti Beselio pluoštai, jau yra puikiai pritaikomi tokiuose lazerinio mikroapdirbimo procesuose kaip stiklo pjovimas ar skylių gręžimas. Labai noriu tikėti, kad mano darbo rezultatai paskatins ir kitų, dar egzotiškesnių pluoštų panaudojimą, tolimesnį jų tyrinėjimą, ir galiausiai tai padės sumažinti medicinos reikmėms naudojamų elektronikos produktų kainas“, – savo darbo aktualumą pristato naujasis fizikos mokslų daktaras.
Paklaustas, kas labiausiai džiugina darbe, Paulius atsakė: „Šis tyrimas atskleidė, jog sudedant kelis Airy pluoštus galima eksperimentiškai suformuoti optinę adatą su valdomu elipsiškumu. Sudedant skirtingus sūkurinius Beselio pluoštus galima eksperimentiškai formuoti lygiagrečių arba persipynusių intensyvumo smailių masyvus, kurie ilgu sklidimo atstumu išlaiko savo formą. Labiausiai džiugina tai, kad tokie šviesos dariniai yra tinkami vienu lazeriniu impulsu modifikuoti didelį skaidrių medžiagų tūrį palyginus su įprastu Gauso pluoštu.“