Kaip rašoma LMA pranešime, svarbiausi šios konferencijos tikslai – susipažinti su jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais ir jų mokslinių interesų problematika.

 

Geriausių darbų konkurso pirmojo etapo metu daugiau nei 50 dalyvių iš įvairių Lietuvos mokslo institucijų išklausė vieni kitų pranešimus, o vėliau INFOBALT bei VIPT atskiros komisijos papildomai išklausė atrinktus pranešimus, atliko galutinį vertinimą ir skyrė konferencijos stipendijas LMA vykusiame iškilmingame renginyje.

 

Tarp šių metų laureatų – ir trys FTMC jaunieji tyrėjai. Sveikiname kolegas ir labai džiaugiamės!

 

 

 

INFOBALT stipendijų konkurse buvo atrinkti aštuoni nugalėtojai. Viena iš jų (gavusi skatinamąją stipendiją) – FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus technikė, Vilniaus universiteto bakalauro studentė Paula Baltaševičiūtė. Jos tema – „Environmental Impact on the Structural and Optoelectronic Behavior of Mixed Tin-Lead Perovskites“ (liet. „Aplinkos poveikis mišrių alavo-švino perovskitų struktūriniam ir optoelektriniam elgesiui“).

 

Perovskitai – kristalinės struktūros, kurių galima rasti gamtoje ar pasigaminti laboratorijoje. Būtent pastaruosius perovskitus siekiama panaudoti naujos kartos saulės elementams – juos Paula su kolegomis tiria FTMC.

 

„Analizavome, kaip perovskitai reaguoja į skirtingas pagaminimo ir laikymo sąlygas. Juos laikėme argone, azote bei sausame ore ir žiūrėjome, kas vyksta pačioje medžiagoje. Tai mums padeda pamatyti jos silpnybes – ir tuomet galime ją sustiprinti“, – pasakoja Paula. Pastebėta, kad alavo-švino perovskitų struktūrinėms savybėms aplinka reikšmingo poveikio nedaro. Visai kas kita kalbant apie optoelektrines savybes: „Šioje srityje švino-alavo perovskitai yra labai jautrūs, žymiai jautresni už įprastus, kurie naudojami moksle. Matome, kad mūsų perovskitai kol kas geriausiai funkcionuoja tik argono aplinkoje.“

 

Kodėl jaunoji mokslininkė dirba su švino-alavo perovskitais ir kuo jie teoriškai pranešesni? Pasak pašnekovės, čia svarbus ekologijos vaidmuo.

 

„Vienas iš didelių laboratorijoje gaunamų perovskitų minusų yra tai, kad jie įprastai gaminami iš aplinkai kenksmingo švino. Tad mes stengiamės jo sumažinti bent jau 50-čia procentų. Šitaip mažiau teršiama aplinka, ir, jeigu pavyktų šias struktūras stabilizuoti, nebebūtų tokios didelės švino problemos. Tai būtų žingsnis ekologiškų perovskitų link“, – sako P. Baltaševičiūtė, laimėjusi INFOBALT skatinamąją stipendiją.

 

 

 

Tuo metu VITP konkursui buvo atrinkti keturi geriausi pranešimai, iš kurių du parengė mūsų Centro mokslininkai. Skatinamąją stipendiją pelnė FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė. Jos tema – „Terahercinių pluoštų formavimas trumpo nuotolio duomenų perdavimo 6G sistemose“.

 

Taip, pastebėjote teisingai: jau kalbama ir apie 6G ryšį. Pasak Rusnės, norint tokį sukurti, 5G ryšyje taikomą dažnių diapazoną reikėtų papildyti prijungiant subterahercinius (sub-THz) dažnius.

 

„Tai apimtų aukštesnių dažnių sritį, tačiau didėjant dažniui, trumpėja duomenų perdavimo atstumas. Būtent trumpas nuotolis gali būti labai naudingas karinėse bazėse kuriant vietines komunikacines sistemas, nes tokį trumpo nuotolio ryšį priešui būtų sunku sutrikdyti. Taip pat sunku ir įsilaužti, perimti duomenis, todėl toks ryšys užtikrintų didesnį saugumą“, – aiškina mokslininkė. Ji priduria, kad 6G ryšys bus pranašesnis už 5G dar ir tuo, kad jis leis pasiekti daug didesnę duomenų perdavimo spartą. Numatoma, jog 6G pagalba bus galima perduoti net 1 terabaitą per sekundę!

 

Rusnė su kolegomis ne vienerius metus dirba formuojant terahercinius pluoštus (tam tikrus terahercinės šviesos spindulius).

 

„Esame pademonstravę, jog pagaminus tam tikro dizaino difrakcinius optinius elementus (tokius kaip Airy ar Besselio lęšiai), galima suformuoti nedifraguojančius (nenukrypstančius nuo savo sklidimo trajektorijos) ir savaime atsistatančius pluoštus, kurie sutikę kliūtį, gali atsikurti ir sklisti toliau.

 

Jei kalbame apie 6G ryšį (į kurio diapazoną būtų įtrauktas ir THz dažnių ruožas), labai svarbu užtikrinti, kad perduodamų duomenų srautų neslopintų gamtoje esančios kliūtys ar pastatai. Vienas iš tokios problemos sprendimų – naudoti tokio pat principo kaip mūsų tiriami lęšiai difrakcinius reflektorius, kurie atspindėtų ir nukreiptų duomenų srautus reikiama kryptimi ir padėtų išvengti kliūčių, taip užtikrinant perduodamos informacijos išlaikymą“, – pasakoja Rusnė.

 

 

 

Tarp išrinktų geriausių VITP konkurso dalyvių pateko ir FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus mokslininkas dr. Simonas Ramanavičius. Jo pranešimas –  „MXenų pritaikymas geriamojo vandens kokybės įvertinimui ir teršalų pašalinimui“.

 

MXenai yra mikroskopiškai plonytės (vos kelių atomų sluoksnių storio!) 2D nanoplokštelės, apie kurias pasaulyje pirmąkart publikuota 2011 m. MXenai turi panašumų su kita plonyte (vieno anglies atomo sluoksnio) medžiaga grafenu. „Jie pasižymi panašiomis elektrinėmis ir šilumos pernašos savybėmis, tačiau turi didelį pranašumą, kadangi, skirtingai nei grafenas, gerai maišosi su vandeniu – dėl ko smarkiai prasiplečia šių inovatyvių nanomedžiagų pritaikymo sritys“, – sako Simonas.

 

Teigiama, kad dėl savo savybių MXenai artimiausiais dešimtmečiais gali sukurti proveržį tokiose srityse kaip naujos kartos baterijos, elektronika, jutikliai ir švariosios technologijos. S. Ramanavičius FTMC dirba su MXenų sinteze ir taikymu jutikliuose bei švariosiose technologijose. Atlikti tyrimai parodė, kad MXenai gali būti pritaikomi spalvinėse reakcijose nustatant teršalus vandenyje, o tokio tipo jutikliai yra plačiai pritaikomi, kadangi jų panaudojimas paprastas ir aiškus kiekvienam žmogui.

 

„Nedidelį kiekį MXenų įlašinus į iš pažiūros skaidrų, tačiau užterštą vandenį, MXenai, priklausomai nuo teršalo rūšies, pakeičia spalvą. Taip pat, priklausomai nuo teršalų koncentracijos, skiriasi spalvos intensyvumas, dėl ko galima pasakyti ne tik kokių teršalų rasta, tačiau ir kokią jų koncentracija.

 

Kita unikali savybė yra vandens valymas, kuomet MXenai gali būti panaudoti kaip labai efektyvūs adsorbentai šalinti įvairių metalų jonus ir bei organinius teršalus. Šie ir kiti FTMC su MXenais atliekami tyrimai leidžia tikėtis proveržio platesniame šių unikalių nanomedžiagų pritaikyme“, – teigia chemikas.